Pirmos riešinės

Kai prieš kelis metus su viena autore ruošėm pamokėles apie riešinių mezgimą, pasimatavus, daviau sau žodį, kad kada nors, kai turėsiu truputį laisvo laiko, būtinai numegsiu jas. O prieš Kalėdas prisiminiau tą pažadą, nes tą "truputį laisvo laiko" pagaliau atsirado. Prisiminiau, nes teko ilgai sukti galvą, ką padovanoti mamai. Na ir darbo procese nusprendžiau, kad riešinėm apdovanosiu visas mūsų moteris: ir mamą, ir sesę, ir brolienę. Siūlų turiu marias, karoliukų taip pat. Pasikonsultavau su savo gera pažįstama Vilmą, užsirašiau jos pastabas. Laaaabai dėkui jai už pagalbą :) Ir puoliau ieškoti raštų. Pavarčiau mezgimo knygą , radau vieną kitą motyvą, bet dėl raštų dydžių juos perpiešiau savaip. Suvėriau karoliukų ir visai smagiai nusimezgė visos 3 poros. Po jų jau mezgiau vaikams. Junos rodžiau, Emilijos dar ne. Greitu metu parodysiu :)
Mamos riešinės. Sunku buvo išsirinkti siūlų spalvą, nes nežinau, kokių ji drabužių turi. Bet žiūriu, mamai tai ne problema. Ji pasidėjo riešines ir jau mąsto, ką gražaus prie jų numegzti :) Iš serijos "nusipirkau auskarus, reik prie jų suknelės ir batelių" :) Ši pora, antra, Jūratei, brolio žmonai. Žmogui, kurį atrodo, pažįstu visą gyvenimą, tokiam labai labai savam. Ir sesei. Trečia pora, bet su ja pasikankinau. Suvėriau vienokius karoliukus, pradėjau megzti ir kažkaip suabejojau dėl karoliukų spalvos. Išardžiau, parinkau kitus karoliukus. Norėjau tokio lengvo rašto, nes žinau, kad sesė nusipirko moherio siūlų violetinių. Tikiuosi, kad riešinės prie jų derės (kai nusimegs ką nors iš jų).