2013 m. gruodžio 31 d., antradienis

2013-ieji. Skaičiuoju viščiukus :)

Nesakyčiau, kad Naujieji yra man šventė. ..
Tiesiog - vieni metai baigiasi, kiti prasideda. Tačiau kažkaip norom-nenorom metų gale apgalvoju ir įvertinu praeitus metus. Ir jau kelinti metai tas įvertinimas lieka tik galvoje. Baisiai gaila, nes visos mano sau pačiai išgalvotos nominacijos, kaip, pvz., "svarbiausias metų nuveiktas darbas"ir pan po kažkiek laiko pasimiršta. Tad kol vyras išlėkė darbo reikalais, nusprendžiau, kad visgi reikia palikti šį įrašą. Tik be nuotraukų, kurių aš vis nesugaudau, nes guli skirtingose vietose.
Taigi, kad ir ką besakytų "protingi" žmonės, kad gyvenu be perspektyvos į ateitį ir tiesiog kažką krapštausi, o tas besikrapštymas neaišku, ar turi naudos, ar ne, galiu drąsiai teigti, tad besikrapštydama apturėjau nuostabius metus. Jokio nuobodulio. Jokio tinginiavimo. Tiesiog - daug įdomios ir laaaabai skirtingos veiklos (niekas man jos nesiūlė, "įdarbinau" save ir savo mintis pati: D ), kuri VEŽA. GYVENIMAS VEŽA :D
Pirmieji dideiji šių metų darbai , t.y. darbai iki beveik vasaros galo, buvo mano parašytos 2 knygos. Pirmąją apie rankdarbius vaikams rašiau ilgiausiai. Ji man buvo didžiausias iššūkis. Ne, ne metų iššūkis, o iššūkis mano leidybinėj "karjeroj", jeigu galima taip pasakyti. Teko įveikti daug sunkumų ir perlipti per daugybę baimių, o kartais net ir ašarų Bet rezultatas man labai patiko. Dabar jau galiu sakyti - buvo verta šitiek dirbt ir atsisakyti to, ko atsisakiau :D Ši knyga mane gerokai išjudino, vėl kaip kažkada dirbus "RK" redaktore pradėjau planuotis darbus dienom ir valandom. O visiškai įsivažiavusi, antrą knygą apie siuvinėjimą juostelėmis parašiau taip maloniai, kad jeigu pirma knyga buvo sunkiausias leidinys mano gyvenime, tai antra - maloniausias :D Na, berašant knygas teko daug ko atsisakyti, pvz., kelionių prie ežero su vaikais arba apskritais poilsinės kelionės. Bandžiau čia vieniem, tai kitiem paaiškinti, tiksliau pasiteisinti,  kiek apskritai kainuoja parašyti knygą ir kiek tu, žmogau, turi paaukoti vardan vieno, kad ir nedidelio leidinio. Net buvo mintis parašyti čia įrašą iš serijos "kiek kainuoja parašyti knygą". Betgi paskui spjoviau - ai, tiek to, visvien mane supras tik pora žmonių, iš tų, kurie patys rašo knygas. Na, o tiems, kas mano, kad rašant knygas svarbiausia - pinigai, galiu pasakyti tik tiek: rašydama savo pirmąją knygą "Mezginių apdaila" prieš 3,5 metų , skaičiavau(šįkart neskaičiavau), kiek valandų jai paskiriu. Taigi, kai knyga nukeliavo į spaustuvę, paskaičiavau. Ir gavau štai tokią sumą: 1Lt 20 ct per valandą. Chaaaaa :D Tiesiog nežinojau kur TOKIA sumą panaudoti :D Tad knygas rašiau visai kitais tikslais - populiarinti rankdarbius ir pasaloti apie įdomesnes technikas, kurios tikrai vertos dėmesio.
Vasara buvo sunkiausias metas. Nukeliavau į darbo biržą. Ir gyvenom iš santaupų, kurios kažkodėl baisiais greitai baigėsi :D. Sunkiausia buvo paaiškinti vaikams, kodėl mes šiemet nevažiuojam prie jūros arba kažkur kitur ilsėtis. Bet, manau, dukros suprato... Na, o mes su vyru kažkaip ganramiai tą laiką išgyvenom, nes jau prieš gerą pusmetį žinojom, kad bus taip...
Vasaros gale pradėjau ruoštis lėlių ir meškiukų parodai Gedimino prospekte. Po knygų rašymo, turėjau labai mažai laiko, bet visvien užsiregistravau ir sudalyvavau. Apie parodą jau rašiau. 
Na, o po šios parodos ruošiausi kitai parodai Estijoj. Apie ją vis žadėjau parašyti, bet ... susigalvojau kitos veiklos ir neturėjau kada :D Šiai parodai užsiregistravau turbūt jau vasario mėnesį. Ir nors mokestis buvo kosminį, visvien nusprendžiau sudalyvauti. Tuo momentu turėjau atidėjusi pinigėlių kažkam įdomesniam, tad pasitarusi su vyru, nusprendžiau, kad dalyvaujam :) Keliavom dviese su vyru mašina. Bendrai - tai nebuvo vien tik kelionė į parodą. Jeigu kelionės tikslas butų vien paroda, būtų visiškas"pravalas". Tai buvo romantinė poilsinė kelionė su dalyvavimu parodoje. Nesam buve Taline ir Estijoje, tad atsigriebdami už tai, kad vasarą niekur neiškeliavom, skirėm keletą dienų sau :D Neturėjau kažkokių napoleoniškų minčių, kad paroda atsipirks, bet kaip derinys su romantika - kelionė tikrai įvykusi :) Sudalyvavom, pailsėjom, pasivaikščiojom po Talino gražųjį senamiestį, prasilakstėm šalia miesto. Žodžiu buvo GĖRIS :) Vaikščiojom spalvotais lapais nuklotom gatvelėm, daug šnekėjomėsir tiesiog... kaifavom :)
Na, o grįžus iš Talino, buvau tokioj visiškos tuštumos būsenoj: visus metus lėkiau, ruošiausi kažkam, o čia pyks- ir nėra kam ruoštis :D Tad įkalbėjau draugę, su kuria dalyvavom parodoje Gedimino prospekte, sudalyvauti kalėdinėje mugėje Panoramoje. Taigi, beveik mėnesį dieną dienon dalyvavome. Apibendrinant, mėnesį dirbau nuo 5 ryto iki 9 vakaro. Kai nesėdėjau mugėje, vedžiau kursus savo rankdarbių mokykloje arba gaminau ką mugei, ką jau pardaviau. Pavargom abi nerealiai. Bet bent jau man - tai smagus nuovargis. Buvo daug negatyvo, bet buvo labai smagių akimirkų, daaaaug bendravimo, pašnekelių, šypsenų ir ... patirties. Vis juokiausi, kad nors arklio metai dar neprasidėjo, bet atariau, kaip reikia šiuos metus :D O ir ant liežuvio galo paskutinį mėnesį vis sukiojosi smagi daina "ariau, ariau, ariau, lygiuosius laukelius...." :D
Tad apibendrinus - metais buvo nuostabus: kitokie, įdomus, darbingi, kūrybingi ir t.t. ir pan... 
Jau turiu planų ir norų kitiems..., ir tikiu, kad jie bus dar įdomesni :D
Metų pabaiga, kad ir nebalta, bet dėl to man visai smagi - turėjom cielą savaitę poilsio nuo mugių/ parodų/ kursų ir darbų. Ir dalį jos praleidom gamtoje ir svečiuose :) Va taip va, su kupranugariais :D

2013 m. gruodžio 3 d., antradienis