Mini ūkis :D

Šio savaitgalio pirkinį labai gerai įvardina auksiniai žodžiai, pasakyti vieno senkdaičių pardavėjo kalbant apie pažadus sau pačiam daugiau nepirkti kažko, kam jauti silpnybę: "Nereikia priešintis norui įsigyti dar ir dar, jeigu jau jauti, kad turi polinkį kolekcionuoti, ir ne šiaip bet ką perki, o kažką vienos rūšies. Iš to nieko neišeis, tik pradėsi jaustis nelaimingu. Tad geriau pasiduok, pirk, pamažu, bet pirk. Ir pajusk maksimum malonumo :)". Tai aš taip ir padariau. Jeigu jau turiu polinkį mini pasauliui, tai ir nusipirkau :D Nei man labai reikėjo, nei ką. Tiesiog - LABAI norėjau.
O buvo taip. Priėjau prie vieno pardavėjo ir pamačiau pas jį mini ūkį: vištelių/gaidelių ir berniuką su šuniu. Metalo figūrėlės, dažytos. Pritūpiau, apžiūrėjau, paklausiau, kiek nori. Sako, 20 Lt. Klausiu, ar už visas, nes žinau, kad tie 20 Lt už visą ūkį - tas pats, kas nemokamai :) Bandau pasiderėti. Šiaip, turguj gi esam :). Bet pamatau, kad žmogus pradeda abejoti, ar ne per pigiai atiduoda: "Aš tokiais dalykais neprekiauju ir nežinau, kiek jie galėtų kainuoti. Reik gal pradžioj prazonduot". Stop, stop, galvoju, išsitraukiu pinigėlius, greit jam įduodu juos. Dar dovanų gaunu dailią metalinę dėžutę nuo šovinių gyviams susidėti. Ir lekiu toliau.
Bet tai dar ne pabaiga. Žinau vieną vyriškį, kuris užsiima būtent tokiom mažom figūrėlėm. Einu pas jį. Ir randu dar gražias nupenėtas vištas. Mano akim žiūrint, iš tokio pat metalo, taip pat išdažytos. Klausiu, kiek viena kainuoja, - 60 Lt, atsako. Oho - ho - ho :D O aš visą ūkį už 20 įsigijau :P Ir žinau, kad tas, iš kurio pirkau, būtų turbūt pas šį vyriškį "prazondavęs" kaina :)...
Ta va, dabar esu ūkininkė ir turiu mini ūkį :) Reik pagalvot apie kokio tvarto pastatymą :D :D :D Laikinai prisiglaudė mano naujoje lentynoje :) Dydis - nuo 1 iki 2 cm, o berniukas - 3 cm.

Tobulas "Napoleonas" ir senkdaikčiai.

Kažkada Erikas yra pasakęs, kad kai iškepsiu jam "Napoleoną", tik tada galės pasakyti, kad moku gaminti. Ir aš tai padariau :) Iškepiau. Pagal šį receptą. JIS - TOBULAS, nors draugiškai nusprendėm, kad kitą kartą į kremą dėsim truputį rūgštelės. O dar vis karts nuo karto nuvažiuojam į sendaikčių turgų. Šįkart tik dalis paskutinio mėnesio grobio :) Pirma, vaza-padėklas, kuriame ir puikuojasi mano TOBULO skonio, nors gal kiek ir netobulos išvaizdos "Napoleonas" - žr. į pirmą nuotrauką. Ji kainavo - cielus 3Lt.
Na ir panašu, kad tai tampa kukliu, bet šiokiu tokiu kolekcionavimu :) Nusipirkau tokį paprastutį, bet mažiuką buteliuką, ir metalinį puodelį. Už abu sumokėjau kažkur iki 10Lt. Bet pats brangiausias pirkinys - metalinis arbatinukas. Atidaviau viso labo 1Lt, bet jis mane pakerėjo: dar gerą savaitę bent po kelis kartus per dieną ėjau jo apčiupinėti su plačia šypsena iki ausų... :D ... Pardavėjas - pagyvenęs vyriškis, pasakojo, kad nusipirko sodą, o vis kasdamas žemę, randa visokių daikčiukų. Pasidomėjo ir sužinojo, kad kažkada toj vietoj išmesdavo šiukšles. Tai vyriškis esą baisiai patenkintas, nes ir bulvės gerai dera, ir visokių menkniekių randa ir atveža į turgelį: "vis vieną kitą litą prie pensijos prisiduriu". O tas mano arbatinukas pas jį gulėjo prie "visokių šiukšlių", kuriose nepatingėjau pasikapstyti :D (pasikapsčiau, nes kai ką dar įdomaus iš jo pirkau, tai visai netyčia pamačiau dar ir "šiukšlių" :)

Diena "X" ir dar daug visko :)

Aš niekur nedingau. Tiesiog - turėjau daug darbų. Šitiek visko prisikaupė... Bet nusprendžiau apie tai viename įraše pasipasakot :)
Pirmiausia, atėjo diena "X", kurios laukėm su nerimu, ir per kažkokias 5 valandas pertempėm visą savo turtą iš vieno buto į kitą. Tiesa, prieš tai gerą savaitę pakavau. Baisus darbas, bet aš, skirtingai negu vyras, kuris pasakė, kad daugiau gyvenime niekur neišsikels, kada nors pakartočiau :) Už kokio dešimtmečio :) Tada prasivalai nuo nereikalingų daiktų nerealiai:) Tai va, mes jau porą savaičių gyvenam naujuose namuose. Didžioji dalis turto taip ir ilsisi dėžėse ir maišuose, bet rankdarbius jau pirmą dieną pradėjau išpakuoti :) Ne vien dėl to, kad baisiai jų reikia, bet dar turėjau kai ką padaryti. Apie tai -paskutinėje pastraipoje.
Antras dalykas, kuriuo noriu pasigirti - senkdaikčių turguje rastu lobiu. Važiau, žinoma, visai ne to, o ir pinigų tikrai negalima buvo leisti papildomų, beeet... Nusidėjau. Aj, mažiau pavalgysim :), užtat nesikankinsiu, kad nenupirkau :) Žodžiu, pas viena močiutę, kokių 70 metų tai tikrai, radau daug visokių siuvinėtų grožių. Tarp visų servetėlių pas ją gulėjo siuvinėtas daikčiukas, kurį jos mama pasivilkdavo po suknele. Siuvinėtas rankomis ant plono audinio gruzinų moterų: "Ten visos moterys tokius turėjo. Aš dar visai maža buvau"... Apsukau gal kokius 3 ratus, nupirkau broliui dovaną, dėl kurios ir važiavau. Ir sugrįžau pas moteriškaitę. Išsiprašiau, kad nuleistų tiek, kiek man liko pinigų, ir ji sutiko. Dabar TURIU. Nunėriau petnešas, po frivolite drugeliai paslėpiau visas dėmeles ir skylutes. Ir galėsiu kada karštą vasaros dieną plazdenti :) Už nuotrauką ačiū Neringai, su kuria ilgą laiką sėdėjom viename kabinete, ir kuri nepatingėjo pasivaikščiot su manim ir pafotkint :)
Trečias dalykas, prieš išsikraustant iš savo geros pažįstamo Inos gavau.... gimtadienio dovaną. O mano gimtadienis buvo balandį. Ale kaip smaguuuu. O ypač kai pamačiau, kokio dydžio ir svorio dovana. O kai ją išpakavau - išsižiojau. Knyyyygos. Kaip pasakė Ina, tikiuosi, tokių neturi, nes šiuo dalyku dar neužsiimi. Ne, neturiu, kolkas netapau :) Bet ką gali žinoti, kuo "susirgsiu" ryt :) O knyga - geriausia dovana, kuri gulės ir kantriai lauks savo eilės. Ir tikrai jos sulauks :) Ačiū tau, brangioji.
Na ir turbūt paskutinis dalykas, apie kurį norėjau parašyti. AAAAAAš laimėėėjau :) Ar pamenat, rašiau, kad dalyvavau konkurse rusiškame forume Artugolok "Raidė kaip art objektas". Tai va, buvau tarp geriausių ir mane pakvietė sekančiai užduočiai kaip kviestinę dizainerę (apie tai - štai čia) :) Ir būtent dėl šios priežasties pirmiausia buvo išpakuotos rankdarbių dėžės. Greit startuos naujas konkursas ir aš galėsiu parodyti, ko pridirbau :)

Senkdaikčiai Arklių gatvėj

Vasarą bandėm važiuoti į Arklių gatvės skverelį pasidairyti sendaikčių, bet kažkaip vos vienas kitas prekeivis tebuvo. Gal neužtaikėm, nežinau. O prieš savaitę kaip tik į tą pusę važiavom kitu reikalu ir taip apsidžiaugiau, kad yra į ką seilę pavarvinti.

Šįkart namo grįžom su laimikiu :) Įsigijom japoniško porceliano rinkinį: arbatinuką, cukrinę, 4 puodelius ir po 4mažas ir didesnes lėkštutes. Porcelianas labai plonas, paišytas ranka, su hieroglifu ant dugno. Nors nėra kruopščiai išpieštas ir kažkuo labai ypatingas, bet kai jį pamatėm, susižvalgėm su Eriku ir pasakėm: "Imam". Labai tiks prie mūsų rytietiškos palangės :)

O šią kurpaitę aptikau pas vyriškį, kuris baisiai nenorėjo nuleisti kainos. Kai ją pamačiau, galvoj iškart gimė idėja, kaip panaudoti (meniškai). Ale nebuvo baisiai reikalingas daiktas, tad kol nenuleido trečdaliu kainos, neėmiau. Nors važiuodama namo, ilgai jį apžiūrinėjau ir tyrinėjau su pasitenkinimu :)

Na ir pabaigai pasisukaliojau prie antpirščių. Nieko ypatingo, bet visvien vieną paėmiau. Aj, porą litų paaukojau, tiek jau to. Labai jau malonus vyriškis pasitaikė, toks, biški prie meno :)

Senkdaikčių krautuvėlių mini turtai

Užvakar keliavau po senamiestį. Nukeliavau iki Helės turgelio, šalia kurio yra "Įdomybių krautuvėlė". Nėra čia labai vertingų antikvarinių daiktų, bet įdomybių visada būna. Karts nuo karto vis randam kai ko savo namams.
Užsukau. Ir įsigijau kai ko man nevisai būdingo. Visada stengiuosi pirkti tik tuos daiktus, kurių tikrai reikia buityje. O šie... lyg ir nelabai reikia, bet visokios idėjos pradėjo suktis galvoje, tad panaudosiu. Jie pakerėjo savo dydžiu. Mėgstu viską, kas yra mini.
O šis radinys yra ypatingas. Prieš keletą metų Latvijoje įsigijau antpirštį. Paskui keletą paveldėjau iš vieno žmogaus. O tada atėjo mintis: kodėl gi nepradėjus jų rinkti? Ši mažytė kolekcija puikiai atspindi mano pomėgį. Nors nėra taip jau lengva rasti įdomių ir jų turiu mažai, bet šįkart man labai pasisekė. Štai jis, naujausias, brangiausiai radinys :)

Dovanų beieškant

Taip jau atsitiko, kad šiais metais dovanom paruošti, t.y., nupirkti teturėjau gražų pusdienį prieš pat Kūčių vakarą. Na, o jų beieškant visada atrandi kažką sau. Kas krentą į akį ir į širdį. Taigi, bekeliaujant po miestą pirmyn ir atgal, užsukau į man labai patikusią sendaikčių parduotuvėlę. Na, turėjau išskirtinių norų kai ką ten rasti, bet neradau, ko ieškojau. Užtat sugundė ši sausainių dėžutė, su akvarelės paveikslėliu (akvarelei turiu SILPNYBĘ, mažosiom net ir nerašau, mat ta SILPNYBĖ ne tokia jau maža). Na, negalėjau jos palikti ten, kur radau... Ypač dėl tos priežasties, kad daiktas turi paskirtį ir sėkmingai gali būti naudojamas mūsų namuose. Tad štai ji, ta gundytoja :)