2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Žiedas su popieriniu bijūnu/ Paper Peony

Eilinį kartą besitvarkydama savo amžiną kūrybinę betvarkę, atradau štai šitokį mažiuką popierinį grožį. Biejūno žiedas buvo darytas seniai, ir apie tai rašiau štai čia (ten ir daugiau nuotraukų): 
http://ranku-darbo-gyvenimas.blogspot.com/2011/07/bijunai-is-popieriaus.html
Vis norėjau iš jo padaryti kokį papuošalą, ir jau beveik įgyvendinau šį sumanymą sagės pavidalu. Ale paskui nusprendžiau, kad jis netinka būti sage, nes jomis nesipuošiu, o ir yra pakankamai trapus.Tad padariau žiedą. 


Dirbu rankomis (liežuviu irgi nemažai, bet rankos - mano pagrindinis darbo įrankis), ir besimokydami, žmonės dažniau stebi mano rankas, nusprendžiau, kad tai bus labiausiai matoma vieta papuošalui :) Nes jau jaučiu pavasarį ateinant, ir su juo ateina noras pasipuošti bent minimaliai :) Gal kam nors, kas jį pamatys, t.y. pastebės jis irgi bus įkvėpimo šaltinis :)
Štai toks va gavosi mini papuošalas pavasariui :)

2014 m. vasario 24 d., pirmadienis

Mes dalyvavom knygų mugėje 2014, o jūs?

Tiesą sakant, dar ketvirtadienio ryte buvau apsisprendus, kad knygų mugėje TIKRAI nedalyvausiu. Bet... 
....ir gerai, kad sudalyvavom :) Šeštadienį teturėjau laiko sudalyvauti ten, kur kvietė - dalinti savo knygelės vaikams autografus. O va sekmadienį  į mugę keliavom visos draugiškai: aš ir mano moteriška palaikymo komanda :) Na , o vyras liko namie ruošti šventinių pietų - vakar šventėm 12 mūsų oficialios šeimos metų sukaktuves :) Ech, lekia tie metai... :) Bet iš esmės jie visiškai nieko nepakeitė: nei jausmų, nei pačios šeimos, kaip tvirtovės, tik gal burbam abudu gerokai daugiau, negu kažkada :) Na, čia manau, su amžiumi ateina :D
Apie šeštadienį kaip ir nėra ką pasakot. 
Sekmadienis...
Labiausiai norėjau supažindinti vaikus su mūsų mylimiausių knygų "Ferdinandas ir Pū" autore Lina. Pirmiausia mano moteriškės sudalyvavo jos kūrybinėse dirbtuvėlėse ir iš margo kiaušinio užaugino po dinozaurą :) 

Gavosi toks visa būrys dinozaurų, mažoji net kelis padarė. Vienas tupi ant šakos (kairėje), kiti tiesiog ore plasnoja :)

Įsiamžinom su autore. Gavom autografus - kiekvienai asmeniškai į skirtingas knygeles. Tiesa, bevažiuojant į mugę teko aiškinti, kas yra tie autografai ir kam jie reikalingi, ir ar reikalingi :) Dabar jau visos apsipatenkinusios galės jais girtis :)

Sudalyvavom kelių knygų pristatymuose (vaikiškų), pašokom, padainavom. Buvo nerealiai smagu. Ir jau pačios paprašė nupirkti tų autorių knygeles ir stojosi į eilę autografui gauti :D Užsikabliavo, žodžiu, mano merginos :) Man tai labai smagu, nes mes vaikystėje neturėjom galimybės gauti autografus iš autorių, kurių knygos patikdavo, o čia dar gali ir gyvai pamatyti ir netgi trumpai pabendrauti.
Mūsų mažosios skaitytojos liko euforijos būsenoje nuo mugės. Pasakė, kad jeigu kada nors kur nors bus kažkas panašaus, būtinai norės dalyvauti. Sugėdino mane, pasakusios, kad įsivaizdavo, jog "Litexpo" yra kažkur labai toli, kad net nežinojo, kas tai yra ir kad čia būna tokių smagių renginių :P Knygoms išleido visus močiučių dovanotus pinigus. Žinoma, dar kelis kart daugiau jų knygoms išleidau ir aš :) Ir po kelių valandų braidžiojimų tarp knygų lentynų vyresnės visai nepavargo, tik mažoji, žinoma, mugei paaukojusi savo dienos miegą į pabaigą buvo keik irzli. Tačiau... prisidūkusi su Kakė Makė, taip pat keliavo namo kupina gerų emocijų. Kakės Makės knygelės mes neturėjom, nes "prašokom" pagal amžių su vyresnėm dukrom. Tad ta proga (gyvos pažinties su Kakės Makės personažu) įsigijom knygelę ir vakare smagiai perskaitėm. "Čia mano draugė, ji su manim žaidė", vis kartojo Juna :) 

Na ir užbaigėm pasisėdėjimu man skirtam geltonam kampelyje su daug daug mano geltonų knygelių :) Smaguma :)


2014 m. vasario 18 d., antradienis

Receptinė "Rugių laukas". Siuvinėjimas juostelėmis / Ribbon Embroidery

Siuvinėjau vasaros pradžioje, o lapkritį iš šio siuvinėlio padariau viršelius receptų knygelei. Tiksliau, padariau visą receptų knygelę, bet su baltais lapais. Tad ji man buvo tokia... hm... nevisai rankų darbo, per mažai sielos į ją įdėta :) Tokia, leisgyvė, beveik be gyvybės ženklų :) Gerą mėnesį praeidavau pro šalį ir vis žadėjau, kad aš tave būtinai padarysiu "nuo... iki", kad pirmiausia, man pačiai būtų neapsakomas malonumas ją vartyti, nes išglostinėjus kiekvieną lapą, ji tampa gyva :)
Knygelė A5 formato. Parduodama. Gali būti kaip receptų knygelė naudojama, gali būti tiesiog maloniems užrašams. 

Rugiai siuvinėti juostelėmis. Šį darbą siuvinėjau pirmiausia savo siuvinėjimo juostelėmis knygai, o paskui ir praktiškai pritaikiau :) Daug maloniau, kai darbai naudojami :)

Siuvinėtas ir pirmas ir paskutinis viršelis. Audinys su paminkštinimu.


Yra ir priešlapiai, o toliau - 5 skyreliai su lapeliai pavadinimui užrašyti. Nors ir nebūtina.Išpaišiau baltu rašikliu rugius. 

Yra 100 kava dažytų puslapių. Dar kvepiančių :)
P.S. Jeigu šis siuvinėjimas yra įdomus ir dar neišbandytas, labai kviečiu mokytis siuvinėti juostelėmis jau šį šeštadienį :) Apie kursus štai čia: http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/2014/02/siuvinejimo-juostelemis-kursai-vasario.html

2014 m. vasario 17 d., pirmadienis

Riešinės beveik pirštinės "Alyvos". Siuvinėjimas juostelėmis

Vakar turėjau retą progą maksimum laiko pratupėti lovos kampe su rankdarbiu rankose. Su minimum šokinėjimu aplink puodus, be namų tvarkymo ir visų kitų kasdienių "pilkų" darbų. Vienu momentu sukilo vaikystės prisiminimai: mama va taip pat palenkusi kojas po savimi sėdi kampe ir iki išnaktų mezga... :) Ech, nežinau, ar tada galėjau įsivaizduoti, kad po nnn metų va taip pat tupėsiu savo kampe :)
Tad ta proga užbaigiau vieną porą riešinių. Numegztos prieš keletą mėnesių, bet vis laukė savo eilės. ..
Besiuvinėjant, su vyru šnekučiavomės apie tai, ar apsimoka rankdarbiauti, skaičiavom, kiek "kainuoja" viena mano štai tokia darbo diena. Ir žinot ką pasakė mano brangusis: "Gal geriau investuok į save, sportuok ir mokykis anglų - bus didesnė finansinė nauda ateityje, negu va taip va rankdarbiausi keletą dienų, o paskui įvertinusi 5 Lt-ais vieną savo darbo valandą, bandysi parduot va štai šį darbą, o tau visi rėks - tu ką, moterie, išprotėjai, čia gi kosminiai pinigai...." Aš su juo kaip ir visiškai sutinku... Ir kaip ir protu suvokiu, kad norint išlaikyti šeimą ir užsidirbti, geriau ne rankdarbiais užsiimti, o tiesiog ką nors perpardavinėt: kokią arbatą ar medų.... Bet tada gyvenimas bus vien tik pinigai...Ir jokio malonumo... Be spalvų, skaudžios ir malonios patirties, atradimo džiaugsmo ir  be skonio......... Tad sakau, kad visvien rasiu tokį rankdarbį arba darbą, susijusį su rankdarbiais, iš kurio galima bus pragyventi :D Neieškodama ir nebandydama, nedirbdama veltui ir ramiai miegodama naktimis niekada to nerasiu...Turiu daug pažįstamų "svaigulių", kurie tikisi nieko neįdėję, vieną dieną pabusti su nerealia gera idėja, ir taip sau ir miega ramiai metų metus. O aš va, nenormali, blaškausi, kažką krapštausi, ir vis dažniau sulaukiu klausimo : o kam tau to reikia?... Aš vis dar ieškau, o meditacijai va karts nuo karto mezgu :)
Iš serijos "riešinės beveik pirštinės" - "Alyvos". Megztos iš pusvilnonių siūlų, nėrinys - plonučiai medvilniniai siūlai, alyvos - siuvinėjimas juostelėmis. Kiekviena gėlė daryta rankomis atskirai :)
Parduodamos :)

2014 m. vasario 11 d., antradienis

Sodininkė Morta. Autorinis kolekcinis meškiukas teddy

Jau prisikaupė nemažai darbų, kurie padaryti prieš gerą pusmetį ar dar daugiau, yra nufotkinti, bet taip ir niekur nerodyti. Bet kas dar baisiau - yra darbų, kurie jau iškeliavo, bet taip ir nebuvo įamžinti nuotraukose. Vis pasižadu, kad nekartosiu savo klaidų, bet bet... Na, bent keletą įamžintų reikia parodyti :) 
Meškutė Morta. Kolekcinė, autorinė. Linksmiausia, kad ji turi jau visą kompaniją draugų (kopijų), nes praeitais metais siuvom su mokyklinio ir nemokyklinio amžiaus mokinėm meškučius būtent pagal Mortos iškarpą.
Morta yra sodininkė. Pasipuošusi dailia prijuoste, kurią apnėriau siuvimo siūlu labai plonu vąšeliu. Kepuraitę nėriau iš plonos vielos. Iš tikrųjų ją puošia tos pačios rožės, kaip ir krepšyje, tik nufotkinta dar be jų. Ant rankos "kirmėlaitės" dygsniu siuvinėtos rožės.

Ji turi jaukų kampelį sodo gale, kur gali pailsėti, šalia pasidėjusi iš vielos nertą rožių krepšį. Rožes taip pat dariau pati iš juostelių. Takelio kraštai puošti tikrais mūsų mažiausios dukros prie ežero surinktų akmenėlių, o pats takelis yra iš plokščių akmenėlių, pagamintų iš kiaušinių dėžutės kartono, kurio labai smagi faktūra. Kompozicijos dydis - 15 cm x 15 cm.

Na ir negaliu neparodyti Mortos suoliuko atskirai. Jį dariau turbut ilgiau, negu pačią Mortą su visa kompozicija. Nieko blatno, bet užtrukau labai ilgai. Taip ir būna su tomis "nereikšmingomis" smulkmenomis, prasikrapštai nežinia kiek laiko :)