2010 m. birželio 22 d., antradienis

Pirmoji nėrinių juostelė

Nuo ko pradėjau? Pirmiausia išsiaiškinau pagrindinius pynimo veiksmus: ką reiškia persukti ir perpinti siūlus. Ir pasirodo, tai ir yra 2 svarbiausi elementai darant nėrinius...
Pirmasis mano blynas. Kažkaip audžiau, pati dar nesuprasdama, kaip ir kas, kokia yra technika. Pradžia labai sunki, nes vis niekaip negalėjau susitvarkyti su ritelėmis, kurių visai nedaug buvo. Tad 20 cm nėrinuko dariau 2 dienas.
Bandymas Nr. 2. Atsisėdau vakare. Sukau, sukau, bet kažkaip niekaip negalėjau pagauti esmės. Nujaučiau, kad tereikia įsisąmoninti veiksmų seką, bet ką daryti, na, niekaip nedaėjo nors tu ką... Tad atidėjau darbą rytui. Ryte pasiėmiau knygas, skaičiau viską nuo pradžios, aiškinausi, kokius veiksmus reik daryti, kaip juos kaitalioti. Įlindau į internetą, bet nepadėjo. O paskui - bingo, galvoje lyg ir viskas susidėjo. Tad prisėdau prie vakarykščio "darbelio" ir jau nuo pirmos eilės viskas puikiai gavosi. VALIO, pasirodo, TAIP paprasta. O aš čia ieškau sunkesnio kelio. Elementaru. Tad padariusi apie 20 cm nėrinuko, nusprendžiau, kad nėr čia ko žaisti su storais siūlais ,o reik iškart nerti ilgesnes juostas iš plonesnių siūlų. Taigi, tokiu pat būdu, kaip ir bandymas Nr. 2, nupyniau apie 1 m juostelę keturių spalvų siūlais. Tikslą pasiekiau: jeigu pradžioje reikėdavo dar galvoti, kaip persukinėti riteles su siūlais, tai į darbo pabaigą jau tai dariau automatiškai. Dabar rankos pačios juda, tad darbuojuos toliau. Pradžioj pinsiu visus galimus pagrindinius nėrinukų variantus ir rodysiu, kas gaunasi. Na, ir trumpas aprašymas, gal labiau man pačiai reikalingas - užfiksuoti. Naudojau 5 ritelių poras (10 ritelių): 4 pagrindines (po 2 pieno ir smėlio spalvų) ir darbinę - rudos spalvos siūlų. Šonuose smeigtukai kas 4 mm, o pradžioje - taip pat kas 4 mm. Šoniniais smegtukai atitinka pradžios kraštinius ir yra vienoje linijoje. Darbinę porą kraštuose persukinėjau 4 kartus. Darbinių ritelių kartu su pirmą ir ketvirtą pagrindine pora dariau pilną perpinimą, po kurio darbinę porą persukau 2 kartus (prieš antrą ir po trečios poros).

2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

Obuolių pyragas su varške

Šis pyragas - bandymas Nr. 2. Esu maisto gaminimo pradinukė, tad pyragus kepu pagal receptus :) Pirmąkart gaminau pagal aprašymą. Gavosi pakankamai valgomas, bet gi norisi tobulo, kad valgai ir kaip toje laidoje "Gustavo enciklopedijoj" - krenti nuo kėdės, kaip gardu :) Tad pasakiau - bandysiu dar kartą, tik receptą visiškai pakeisiu. Su vyru apsitarėm, ko per daug, ko per mažai, ko išvis atsisakyti. Ir štai, vakar dar kartelį pabandžiau. Ir gavosi tobulai :) Reikės tešlai : pakelio sviesto (170-180 g),
1 kiaušinio,
0,5 stiklinės cukraus,
300 g miltų,
1/2 kepimo miltelių;

įdarui : 200-250 g varškės,
2 kiaušinių,
1/2 indelio kondensuoto nesaldinto pieno,
5 obuolių.

Minkštą sviestą išsukam iki vientisos masės, nuolat sukant dalimis įdedame cukrų ir kiaušinį. Suberiame miltus ir kepimo miltelius ir užminkome tešlą. Ją 1 val. laikome šaltai, tada iškočiojame 0,5 cm storio lakštą. Aš dėjau į popieriumi išklotą formą, bet galima ir į sviestų pateptą formą dėti.

Įdarui varškę išsukame su cukrumi ir kiaušiniais, įmaišome kondensuotą pieną. Obuolius supjaustome plonais griežinėliais (kiekvieną pjaunu į 4 dalis ir tada jau griežinėliais).
Į formą sudedame tešlos lakštą, kad kraštai būtų aukščiau. Kadangi tai trapios tešlos pyragas, tai ji man gaunasi tokia trapi, jog iškloju formą tešlos gabaliukais, mat viso lakšto iš karto nesugebėjau gražiai sudėti. Na, nuo to rezultato nepagadinau :) Gal kada ir išmoksiu teisingai tai padaryti :) Taigi, sudedam varškės masę ir į ją susmaigstom obuolių griežinėlius vieną šalia kito, kaip statybininkai plytas deda :) Pašaunam į orkaitę. Kepiau 1,5 val 200 laipsnių temperatūroj. Gal jūsų orkaitėj ir greičiau iškeps :), musiškėj visuomet šis procesas užtrunka...
Kai iškepa, leiskite bent 15-20 min. atvėsti. SKANAUS :)

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

Mano svajonių nėriniai

Kai jau rimtai pradėjau domėtis įvairiomis rankdarbių technikomis, ši tapo mano svajone. Net nežinau, kodėl. Ir tiksliai įvardyti šios technikos net ir negalių, nes yra tiek daug atmainų, kad pati kolkas esu pasimetusi, kaip apibendrintai vadinti... Žinojau, kad tai sudėtinga nėrinių pynimo technika, tad visada sakiau: "Kai išeisiu į pensiją, būtinai išmoksiu". Na, įstatymai mūsų šalyje keičiasi ir iš politikų pasisakymų supratau, kad pensijos galim ir nesulaukti. Tad bandymų laiką nutariau paankstinti. O ir žiū - laiko laisvo dar truputį turiu :) Taigi taigi, pradėkime, kol noras nepraėjo :) Štai keletas pavyzdžių. Šaltiniai čia, čia ir čia. Tik va pagrindinė priežastis, kodėl iki šiol nepradėjau, visgi buvo ne vien laiko stoka, o daugiau priemonių nebuvimas. Ir kaip ir visoms įdomioms technikoms, Lietuvoje nėra pirkti tokių ritelių.
Bet kai norisi čia ir dabar, ko tik nepadarysi :) Tad per keletą vakarų iš popieriaus prigaminau ritelių. Dar ne visai tas, ko reikia, dar pabandysiu pažaisti su dydžiais, bet pradžiai tikrai užteks. Reik griebti jautį už ragų, kol noras nepraėjo :) Ir dar vienas būtinas dalykas. Reikia "darbinio pagrindo". Kadangi pradedama mokytis nuo juostelių pynimo (kolkas jos ir yra mano dydžiausiai siekis), tai mano supratimu ritinys - pats tas, ko reikia. Iš audinio iškirpau 35x55 cm gabalą, susiuvau ir prikimšau pjūvenų (jų pirkau gyvūnėlių parduotuvėje). Tad darbui pasiruošusi. O mokinuos tradiciškai - iš knygų. Mano mėgstamiausiai mokymosi būdas - savarankiškai :) Radau keletą savo bibliotekoj ir dar vieną įsigijau.
Laukite tęsinio :)

2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Senkdaikčių krautuvėlių mini turtai

Užvakar keliavau po senamiestį. Nukeliavau iki Helės turgelio, šalia kurio yra "Įdomybių krautuvėlė". Nėra čia labai vertingų antikvarinių daiktų, bet įdomybių visada būna. Karts nuo karto vis randam kai ko savo namams.
Užsukau. Ir įsigijau kai ko man nevisai būdingo. Visada stengiuosi pirkti tik tuos daiktus, kurių tikrai reikia buityje. O šie... lyg ir nelabai reikia, bet visokios idėjos pradėjo suktis galvoje, tad panaudosiu. Jie pakerėjo savo dydžiu. Mėgstu viską, kas yra mini.

O šis radinys yra ypatingas. Prieš keletą metų Latvijoje įsigijau antpirštį. Paskui keletą paveldėjau iš vieno žmogaus. O tada atėjo mintis: kodėl gi nepradėjus jų rinkti? Ši mažytė kolekcija puikiai atspindi mano pomėgį. Nors nėra taip jau lengva rasti įdomių ir jų turiu mažai, bet šįkart man labai pasisekė. Štai jis, naujausias, brangiausiai radinys :)

2010 m. birželio 15 d., antradienis

Kinų tapyba. Bambukai

Kaip jau vakar rašiau, po hieroglifų užsirašiau į kinų tapybos pamokas.
Kinų tapybos pagrindas - keturi skirtingi potėpiai, "keturi draugai":
bambukas, orchidėja, chrizantema ir slyva. Taigi, visuomet pradedama mokyti nuo jų. Kadangi kaligrafijos pamokos metu viena mokinė tapė bambukus, kitą - orchidėjas, tai aš pamačiau nemažai. O grižus namo tiesiog negalėjau ištverti ir išlaukti 2 savaites neišbandžiusi. Literatūros turiu, kodėl gi atsisakius atradimo malonumo?
Kai atėjo pamokos laikas, pasakiau mokytojai, kad norėčiau žengti toliau, nes bambukus jau išbandžiau. Ir sulaukiau netikėtos reakcijos. Darbų įvertinimas: "Šie bambukai tapyti ne šioje studijoje". O paskui dar įdomiau: "Reikės imtis priemonių ir galbūt sodinti Jus toliau nuo visų, o tai vėl ko nors išmoksite (per daug - pagal nutylėjimą)". Pati esu vedusi ne vienus kursus ir visuomet džiaugiuosi mokinių pažanga ir noru pačiam išbandyti. O čia pasijutau, lyg atimčiau iš jos pinigus už pamokas, kurių neteks vesti... Na, galvoju, tiek to. Aš tiesiog paimsiu minimaliai ir daugiau nelankysiu. Taigi, tą vakarą tapiau orchidėjas, bet užsirašiau ir dar vienai pamokai - vynuogių. Labai jau jų norėjau. Ir tuo ir baigsim bendravimą. Tiesa, radau ir kitą mokytoją, tad jeigu dar norėsiu, galėsiu pabandyti dar kartelį :)
Savo orchidėjas ir vynuoges parodysiu vėliau. O dabar susipažinkite - mano bambukai :)
Pirmieji tapyti kinišku tušu, o paskui ir su dažais pažaidžiau. Didžiausias šios technikos malonumas - spontaniškumas. Iš anksto piešinys nepiešiamas (pieštuku). Tiesiog: imi teptuką ir keliais potėpiais "sukuri šedevrą". Koks jis bebūtų, bet tai visgi šedevras, nes tai - tavo nuotaika ir išgyvenimas. Antro tokio jau niekada nepakartosi, kaip nepakartosi nei tos akimirkos, nei tos būsenos :)

2010 m. birželio 14 d., pirmadienis

Kaligrafija. Kinų hieroglifai

Na, pagaliau, prisiruošiau :) Rašau apie dar vieną gimtadienio dovaną. Paskutinę :) Na, ne paskutinę, bet apie ją laaabai noriu papasakoti.
Nieko gyvenime neatsitinka šiaip sau... Vieną naktį sapnavau, kad perku knygą. Pabudau, sakau vyrui: "Jau senokai nebuvau knygine, noriu kokios knygos įdomios". Sako: "Keliauk, pirk". Taigi, po darbo, sugundžius bendradarbę, keliaujam į rusiškų knygų knygyną. Išsirinkau. Tai knyga apie kinų hieroglifus. Niekad per daug nesidomėjau, bet kažkaip susigundžiau. Tiesiog, graži knyga, daug pavyzdžių. Neperku knygų šiaip. Žinau, kad kiekvienai ateis laikas. Ir jis visada ateina...

Po mėnesio ieškojau, kaip prasmingai ir įdomiai panaudoti gimtadienio pinigėlius. Maloniausia - pasimokyti ko nors įdomaus, kam aukoti pinigėlius iš savo kišenės negalėčiau. Ir štai, po darbo, visiškai neplanuotai užsukau į dailės reikmenų parduotuvę. Pamačiau skelbimą apie rengiamus kursus: "Kinų tapyba. Šilko tapyba. Kaligrafija. Tapyba ant porceliano." Hmmm, kaligrafija - tai ko man reikia. Iki to laiko jau pavarčiau knygą, paskaičiau, bet pasirodė toks tamsus miškas, šitiek daug visokių technikų, kad nusprendžiau: "Yra dalykų, apie kuriuos geriau sužinoti iš profesionalų". Ir užsirašiau į kursus.
Buvau nusiteikusi lankyti daugiau, kad pagauti esmę. Tačiau jau pirmos pamokos metų supratau, o ir mokytoja prisipažino, kad nelabai ji ir domisi kaligrafija ir antrą pamoką net ir neturės ko pamokyti. "Jeigu domitės, dirbkit savarankiškai". Na, tikėjausi ko kitko, bet deja, negavau. Tačiau puikiai praleidau laika, atsipalaidavau ir sužinojau daug naudingos informacijos apie priemones. Ir dar. Kadangi be manęs buvo dar dvi mokinės, kurios ėjo į kinų tapybos pamokas, pamačiusi, kokius grožius jos tapo,nusprendžiau ateiti dar kartelį, tik į kinų tapybą. Apie ją taip pat turiu keletą knygų, bet vis laikas neateidavo :)

Pristatau. Mano pirmasis hieroglifas. Buvo liepta pačiai išsirinkti, kokio noriu. O norėjau tik vieno - poilsio. Štai - "Poilsis", kiek pasiglamžęs, nes daug keliavo su manim :)
Belaukdama kitos pamokos, dar turėjau smagaus laiko pažaisti su hieroglifais. Ir šiaip, mano mėgstama tema - vabaliukai.... skruzdeliukai...

Ramybė, tvarka ir ... uogos

Štai. Mėnuo atostogų jau pralėkė. Susitvarkiau aplink save, t.y. namus. Susitvarkiau - tai: juosteles sudėjau į dėžutes, karoliukus surūšiavau pagal spalvas, skirtingų technikų priemones sudėjau į atskiras lentynas, surinkau visas audinių atraižas ir joms išskiriau vietos ir t.t. ir pan.. Dar atsikračiau viskuo, kuo nesinaudojom. Juk reik ne tik tvarkos, o ir atlaisvinti vietos naujam gyventojui :)
Susitvarkiau ir savo galvoje. Pagaliau. Tiesiog sustojau ir taip pat sudėliojau viską į vietas. Iškėliau naujus tikslus, pagalvojau apie svajones, apie norus. Viską apmąsčiau ir galiu drąsiai žengti toliau savo amžinų ieškojimų ir bandymų keliu... Šis mėnuo tam ir buvo skirtas - susitvarkyti visame kame. Pagaliau nereikia galvoti apie darbą, apie priedų ruošimą kitam pusmečiui, apie savo pavaldinius, kas ką spėja, kas ko nespėja ir jaudintis, kad ko nors pati nepamirščiau. O tai yra didžiausia palaima, nes darbas pernelyg giliai įsiskverbė į mano asmeninį gyvenimą ir ne jis tarnavo man,o aš jau tapau jo vergu. Išsilaisvinau. Nesvarbu, kaip ilgam, tačiau sustoti jau seniai reikėjo. Sustoti ir apgalvoti viską iš naujo. Ir pagaliau atgavau ramybę. Sielos ramybę. Vyras sako: "Taip gerai dabar miegi". Žinoma, nes esu ramybės būsenoj. Iki šiol tai man buvo nežinoma, nes visąlaik turėjau rūpintis kitais dalykais. O dabar galiu būti šeimoje, namuose ir apie nieką kitą negalvoti... Taigi, susitvarkiau, apsiraminau... Dabar jau galima pradėti kažką naują. Ir pirmiausia - nukeliauti ... uogų.
Dar vienas planas chuliganas. Kai žiemą vaikai klausė, kada turėsim lėliuką, sakiau: "Kai tik atsivalgysim braškių". Tad kelioms dienom su vaikais išvažiavau pas mamą + sesę + į sodą, t.y. į tėviškę. Na, braškės tik prasideda, bet paragavau jų. O ir žemuogių su vaikais nukeliavom. Mmmmm, kaip gardu, tik uodų tiek, kad ilgiau negu pusvalandį išbūti neįmanoma. Bet uogų dar neatsivalgiau ir tikiuosi, kad spėsiu pasimėgauti vasaros malonumas, kol nepradėjau maitinti vaikiuko ir laikytis daržovių/ košių dietos :)
Ir dar. Po tvarkymosi namie atsirado tiek vietos... Pati stebiuosi. Tad įgyvendinau seną savo svajonę - turėti atskirą kampuką relaksavimui su arbatos/ kakavos puodeliu. Tik dar truko keleto smulkmenų. Išprašiau vyro mamos mažučių (kelių gurkšnelių) porceliano puodelių, kuriuos nė karto nemačiau naudojant pagal paskirtį (tiesiog stovėjo dėl grožio). Beliko įsigyti dar vieną smulkmeną ir, manau, jau šios savaitės antroj pusėj rytą pradėsiu taip, kaip svajojau jau keletą metų :)

2010 m. birželio 9 d., trečiadienis

Netikėti svečiai :)

Šįryt mus pažadino netikėti svečiai - dvi mažos kregždutės. Net dvi. Kaip jos įskrido į vaikų kambarį ir kodėl, gal dar tik mokosi skraidyti... O mūsų katė tiesiog pašėlo iš džiaugsmo duoti laisvę instinktams ir noro pagauti šiuos mažylius. Teko uždaryti ją tamsiam kambary, kol vyko gelbėjimo operacija :)
Vaikams dabar bus kalbų visai dienai :) Juk ne kasdien tenka džiaugsmas apžiūrėti
šiuos stebuklus iš arti :)

2010 m. birželio 8 d., antradienis

Suknelė per porą vakarų

Prieš kelias savaitės buvo Erikos išleistuvės. Cha cha, labai juokingai skamba, išleistuvės darželyje. Mūsų žmogeliukas tiesiog baigė darželį ir ruošiasi mokyklai. Taigi, pirkom šventei suknelę, o su Emilija susitarėm, kad jai nepirksim. Tačiau matydama, kaip ji žiūri į sesę, nusprendžiau ir jai pasiūti kokią labai paprastą.
Siūti aš taip ir neišmokau - neįmanoma mokėti visko... Tad paėmiau gabaliuką drobelės, susiuvau šonus, palenkiau viršaus ir apačios kraštus. Viršų sudaigsčiau, suformavau tankius rauktinukus priekyje ir nugaroje ir juos pasiuvinėjau (yra tokia rauktinukų
siuvinėjimo technika, tik net nežinau, kaip lietuviškai ją vadinti; visąlaik svajojau ką nors sau pasiuvinėti, ale reik labai daug audinio, tai reik važiuot pirk, o audinių parduotuvėj vis pamirštu, kai pamatau tiek daug audinių). Prisiuvau petnešėles - juosteles... Hmmmm, kažko trūksta. Nunėriau gėlių nėrinius apačiai ir skirtingų dydžių atskiras gėlytes. Prisiuvau. Klausiu vaiko, ar patinka. Sako :"Labai graži suknelė", o akutės tik dega :) O tai ir yra didžiausias įvertinimas :)

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

VU botanikos sodas Kairėnų g 43, Vilniuje

Taip jau kartais būna: gyveni visai šalia, bet apie tai nieko nežinai. Taigi, jeigu jau taip nutiko, taisykime savo klaidas :) Ir keliaukime ne už 300 km, o tiesiog į miesto pakraštį :) Tą mes ir padarėm vakar - nukeliavom į VU botanikos sodą (už Saulėtekio, Kairėnų 43). Įėjimas mokamas, mokestis simbolinis (7 Lt suaugusiems), tačiau parko plotas didžiulis: prireiks kokių 3-4 valandų viskam apeiti. Na ir, žinoma, geriausia nukeliauti per kokių gėlių žydėjimą. Jau baigę nužydėti rododendrai, tačiau šiuo metu žydi vilkdalgiai. O už kokios savaitės ar truputį daugiau žydės bijūnų plantacijos. Jų tikrai bus daug.
Yra keletas skulptūrų, tvenkinių, japoniškas sodas, gamtos muziejus, fontanas, daugybė suoliukų... Galima rezervuoti piknikų stalą arba pavėsinę. Tad esant progai (na, ir be jos), tikrai rekomenduojam :)