2014 m. birželio 20 d., penktadienis

Visur ir visada... su rankdarbiais :)

Mano dažnas rytas prasideda maždaug taip... :D Ir vakaras dažnai baigiasi panašiai...

Kad ir ką rankdarbiaučiau tuo metu, visuomet turiu savo "pusryčių dėžutę" su nedideliu mezginiu ar nėriniu, kurią vežuosi su savimi. Visur kur. Nesvarbu, ar ištrauksiu, ar ne - ji visuomet su manimi. Ir ją labai dažnai išsitraukiu. Visur kur. Kavinėje, kai laukiu, kol vaikai baigs valgyt; banke, kai laukiu savo eilės; mezgiau ir darbo biržoj, kai teko garbė trumpai pasijausti bedarbe; kine, belaukiant filmo pradžios; stotelėje, kai labai dabar retai, bet visgi būna, kad reikia kažkur keliaut viešuoju transportu, o ir jame taip pat; poliklinikoje už durų; kelionėse, kai vairuoja kas nors kitas... Visur ir visada:) Baisiai gaila prarasti tuščiai laiką :) O ir nagus visuomet niežti :) Ir sąžinė paskui būna rami, kad va, kažkur sėdėjau ir prasmingai praleidau laukimo laiką :D... 

2014 m. birželio 8 d., sekmadienis

Rožių puokštė. Nerta sagė

Nėriau sagę... Vienetinę.
Procesas, kaip visuomet, buvo gan sudėtingas, nes vis mąstau, kaip išdėlioti, kiek ko nerti, kokios formos, ar daug pumpurų ir vieną prasiskleidusią gėlę, ar vien pumpurus....
Kai neriu kažką konkretaus, visuomet peržiūriu daug to objekto nuotraukų. O šįkart dar turėjau rožę po ranką. Nuskyniau vieną žiedlapį, apžiūrėjusi, kad mano turimos rožės dydis tenkina, ir pagal jį nėriau :D Man visuomet tai yra smagiausia darbo dalis - tyrinėti. Kiek kojų, kiek sparnų, kiek žiedlapių, kaip išsidėsto lapai, kokios formos. Niekad į tai neatkreipi dėmesio, žmogau, kol nepradėdi kurt  kažką panašaus. O va tada ir kyla labai daug klausimų :) ...