Sniegas taip greit tirpsta, kad pradedu abejoti, ar spėsiu iki jam visiškai dingus užbaigti šį nėrinį iš jau štai čia rodytų siūlų :DŠis nėrinys - mano ilgo ir labai aršaus dialogo savęs su savimi rezultatas. Apie ką kalbuosi su savim? Apie tai, kad norisi kažko išskirtinio, užkabinančio. Paprastus nert man nuobodu. Ir nesinori įvertinimo" gražu", o norisi "fui" arba "oho". Tad pradėjus nert pamačiau, kad "oho" nekvepia ir susinervinau. Nunėriau 6 motyvus ir sustojau. Bet po ilgų vidinių ginčų nusprendžiau, kad nenoriu aukoti daug laiko siekdama to "oho". Tegu šįkart tai būna "gražu" su pliusu. Ir tiek. Čia gi tik drabužis. O laiko vis mažiau, ir jau mano atostogos lekia į pabaigą... Kas bus toliau - nežinau, ir ar turėsiu laiko, taip pat klausimas. Todėl puoliau darbuotis toliau. Jau penktadalį gaminio turiu.
Ir apie techninius dalykus. Ėmiau pirmą pasitaikiusią schemą "kažkur iš interneto". Bet pernėriau ją nnn kartų, kol galutiniame rezultate nuo jos beliko pora eilių. Visą kitą padariau pagal save. Nėra tobula, bet bet... Šiai dienai bus gerai :D Manau, schemos pradžia - gėlė, tikrai pavyko. Tad jeigu kas norit, naudokitės mano schema :)
Ar pamenat, rašiau apie shadow box'ą ir pirmą "objektą" jam - raidę (štai čia rašiau)? Dabar darau kitą "objektą". O jam papuošti nėriau jau tradiciškai: ploniausia frivolite adata siuvimo siūlu. Gavosi štai taip. Šįkart žiedeliai minimaliai mažiukai, mažesnių jau nebūna: Ž(2-2-2-2), o lankai L (8). Šios savaitės antroje pusėje parodysiu, kas gavosi :) O kolkas tiek :)
P. S. Įkvėpimo turiu (kurio laukiau praeitame įraše) ir jau gerą gabalą nunėriau. Bet apie tai - ryt/poryt. Šiandien daug reikalų :)
Kai pradedu nert, sunku sustot :) Nėrimas - kaip semečkos: gabaliuką nuneriu, paskui dar, ir dar ir dar... Ir saulutė veikia. Ir puoštis norisi... Ne vien vaikus, bet ir save :)Išsitraukiau naujas languotas kelnes. Pirkau jas rudenį, bet per žiemą taip ir nepasipuošiau (reik patrumpinti, niekaip neprisiruošiu). Prie jų norisi ko nors tokio gražaus. O neturiu. Tad gal iki kol sniegas ištirps ką nunarpliosiu :P Parinkau štai tokią spalvų gamą. Žiūrėsim, kas gausis, kolkas vis bandau bandau, ale kažkaip neturiu galutinės vizijos. Lauksiu jos, kol ateis :) Kartu su įkvėpimu :)
Pirmiausia noriu pasveikinti su vakar buvusia švente :) Na ir kas, kad ji buvo vakar. Šiandien mes visos tos pačios nuostabios moterys, vėl ir vėl vertos ne tik gėlių ir malonių žodžių :D
O mes atšventėm ją kitaip: važiavom į šeimos fotosesiją. Labai laukiau ir labai norėjau bent tokios mažos - mažutėlės, nes daugumoje nuotraukų manęs nėra. Arba nėra vyro :P O ir Juna jau užaugo ir taip pat verta pabūti modeliuku. Į žurnalą gi nesifotkinam, tai bent sau patiems, pasimalonint ir įamžinti savo atžalas būtinai reik:DNa ir žinoma, truputį pasipuošėm. Kaip ir nieko ypatingo, bet bet... Junos kombinezonas buvo nertas šiam įvykiui. Ir be jo abejoju, ar kada tą mezginį užbaigčiau :D
O Erika ir Emilija, užsiprašiusios tokių pat kombinezonų, gavo labai supaprastintą siūtą variantą. Nes laiko megzti jau nebebuvo, o ir siūlų tokių spalvų liko labai nedaug... Tad tik papuošiau kombinezonus nėriniais. 
Nufotkinsiu prie progos, kas gavosi ant pačių modeliukų. O kai gausiu nuotraukas iš foto studijos, būtinai pasigirsiu ir parodysiu. Bet tai bus ne taip jau greit :)
Tai turėjo būti suknelė. Bet kai nunėriau viršų ir jau numezgiau apačią, nusprendžiau, kad geriau tegu tai būna kombinezonas. Suknelės tokio amžiaus mažei yra nepatogios ir tiesą sakant laaabai retai jomis pasipuošiam. Tad nunėriau "kojas" apačioje. Uf..., teko paplušėti... ir ne vieną kartą pernerti, kol radau tą patogų variantą, kai gaminys nevaržo judesių ir mūsų mažas vijurkas gali laisvai visur bėgioti ir laipioti. O Juna kantriai kelis vakarus matavo ir vykdė pusvalandžio bandymus: visur laipiojo su pradžioj labai nepatogiu kombinezonu, kurį vis taikėsi nudraskyti nuo savęs. Štai rezultatas, įkvėptas seno frivolite motyvo, prisikėlusio naujam gyvenimui :) Modeliukas liko patenkintas ir po audringos fotosesijos (po kurios mama buvo visa įkaitusi ir šlapia :D ) teko gaudyt ir nurenginėt :D
Mėlyni siūlai - linas, margi - medvilnė :) Vyresnėlės pažiūrėjo ir užsiprašė tokių pat. Oi ne, sakau, su šiuo tiek prasėdėjau... Ir joms dabar darau supaprastintą variantą, gal ir ne tokį gražų, bet bet... Tinginė, žodžiu :)
Priekio viso nelabai gavosi nufotkint, nes mažoji atsisakė stovėti, bet parodau bent vieną nuotrauką. O nugaroj - nieko mandro. Rankovėles dariau kaip sparnelius - neprijungtus iš šonų, labai laisvus, kad nebūtų juntamos ir kad tiesiog saulė negalėtų nudeginti pečių:).
Štai taip. Laukiam vasaros :) Tiksliau laukiam kai ko kitko (apie tai gal kada parašysiu), o paskui - jau ir vasaros lauksime :)
P.S. Baisia nesinori dėti ant nuotraukų užrašus. Bet, bet... Kartą skaitytojai jau pamokė: įdėjo mūsų vaiko nuotrauką į nemokamą feisbuko albumą kaip kalėdinio sveikinimo atviruką... Nenorėčiau, kad tai pasikartotų, labai nemalonu ...
Kai tvarkiausi ir krausčiau paskutines dėžes (po persikraustymo), radau dėžutę su frivolite nėriniais. Dažniausiai prisimenu, kaip, kodėl ir kada nėriau/mezgiau šį bei tą. O šis buvo - atradimas. 
Kaip ir nieko ypatingo. Ale užkabino. Galvoju, ko čia gulės be reikalo, reik jį panaudot :P Parinkau siūlus. Ir netgi, įsivaizduojat, radau tuos pačius siūlus, iš kurių nėriau (o buvau įsitikinusi, kad tikrai tokių neturiu :D, bet nenuostabu, kai jų turiu tiek... :) ). Ir užsisuko :) Pamažinau motyvą: atkirpau gabaliuką, nes buvo per didelis, paskui susiuvau... Parodysiu tik gabaliuką to, ką iš jo padariau :) Bus įdomiau :) Jau beveik užbaigiau :) Tai bus ... vasarinis drabužiukas Junai. Laukite tęsinio :)
P-a-g-a-l-i-a-u :D
Grįžtu prie mini nėrinių ir meškų :) Ir ... tada-dam ... Sutikite mano jau rodytą meškiuką mėnulyje. Įgyvendinau idėją, kuria nešioju galvoje jau keletą metų ir kuri buvo skirta štai šiam meškiui, bet tada neturėjau laiko :) Dabar turiu. Ir truputį laiko, ir, pagaliau, meškiuką mėnulyje :D
Užtrukau. Nėrinį užbaigiau, kaip ir planavau. Tik va pakrakmolyti tokį nėrinį pasirodė misija neįmanoma. Tad po pirmojo bandymo susinervinau, po antrojo atidėjau viską į šoną... Norėjau tokio labai kieto, kad puikiai laikytų formą be jokių plastmasių arba stiklo pagrindų viduje. Gavosi gan kietas nėrinys, bet ne tokio kietumo, kaip tikėjausi. Tad sukau galvą, kaip čia išsisukus. Ir radau šiokį tokį sprendimą: padariau vielos karkasą kraštui ir jį apnėriau. Tai dar ne pabaiga. Dar bus tęsinys (kai bus įkvėpimas). Nes noriu įgyvendinti idėją iki galo.
P.S. Ir vėl grįžau prie frivolite, tad artimiausiu metu parodysiu, kas gavosi šįkart :D
Prieš kelias savaites gavau laišką iš vieno blog'o autorės su pasiūlymu padizaineriauti. Netikėta, nes tiesą sakant, nieko apie šį blogą negirdėjau ir nedalyvavau jo veikloje. Bet pasiūlymas patiko. Užduotis - elementai į shadow box'ą. Hm, kas tai per žvėris, klausiu savęs. Na, visagalis internetas visada skuba į pagalbą:) O taip pat radau info ir tame blog'e -http://littlefun-by-d.blogspot.com/ (rusų kalba), kuris mane gundė susigundyt :) Pats blogas apie visokio plauko rankdarbius - mini formato. Ooo, tai ko aš labai noriu :) Tad susigundžiau. Kas man iš to? Pirmiausia, tai baisiai patinka užduotys. Dar labiau - miniatiūros (nebūtina taip jau nusismulkint, kaip aš :P , bet gi darbas turi teikti malonumą :)). Na ir pagrindinis dalykas: aš labai norėjau padaryti ką nors mini formatu ir jau jau būčiau ką sugalvojus. O pažadėjus, t.y. prisiprašius dizaineriaut visoms projekto užduotims (niekas manęs to neprašė :P, prašė bent vienai užduočiai sutikti :P ), turėsiu nueiti iki galo ir galbūt netgi turėsiu visą pirmą pilnavertę miniatiūrą :) Ši mintis labiausiai glosto širdį :DShadow box'as - tai iš esmės kažkokių atmintinų daikčiukų koliažas "giliame" rėmelyje. Box'ai būna tematiniai : apie keliones, gimtadienius ir t.t. Aš iš kelių variantų pasirinkau patį paprasčiausią: apie save :D Tai bus tikros rankdarbių fanės mini darbo kambarys :)Pirma užduotis jau pasibaigė. Tad mano darbas antrai.Tema - vardai. Galima daryti visą vardą, galima tik raidę. Pasirinkau pastarąjį variantas. Dydis turi būti iki 7 cm. Štai mano 5 cm dydžio "N" raidelė.
Nėriniai nerti siuvimo siūlais vąšeliu Nr. 0,5. Mezginį jau matėt, jis megztas adatėlėm. Iš jo padariau megztinį, kabantį ant pakabos ir dar nebaigtą, su virbalais apačioje ir siūlų kamuoliukais :) 
Vienas iš reikalavimu - nufotografuot su moneta arba liniuote. Radau 2 rublius, kurių dydis projekto dalyviams turbūt geriausiai žinomas. 
O paskui iškračiau vyro kišenes ir radau dar panašaus dydžio kitų šalių monetų :D
Belieka tikėtis, kad bus norinčių dalyvauti šiame projekte ir jis gyvuos :) Ir mes draugiškai nueisim iki galo :) Ir turėsim po įdomų naują darbą :)Работа участвует в задании Little fun - "ВЕЛИКИЕ ИМЕНА" для Shadow box'а. Все детали сделаны вручную; связаны крючком №0,5 из швейных ниток. "Спицами", т.е. булавками, из тех же ниток связан верх кофточки, которая висит на вешалке. И куча клубочков.
Man labai patiko rusaičių idėja padaryti bendrą užduotį su vienodom taisyklėm, bet su vienu darbu galima dalyvauti iškart visuose bloguose, prisijungusiuose prie šio projekto :)Tad sutikite :) Dar vienas skrebukas į albumą: "Brangioji fėja, padovanoki zuikiui dantukų". Apie tą laikotarpį, kai viskas kišama į burną, kai niežti dantukus ir labai norisi paragauti visko, kas guli šalia.
O dabar smulkiau apie detales ir pačią idėją.
Zuikis miega ir sapne kreipiasi į dantukų fėją.
O ši tupi ant šakos ir skaito, ko gi prašo tas mažas zuikis. Ir fėja, ir šaka - mano autorinės, pieštos ir kirptos.
Ir dvi nuotraukos, kam gi šių dantų zuikiui taip reikia :D Datą patalpinau į tokius pat apskritimus, kaip ir skrebuko apačioje, kad susišauktų. Aplink nuotrauka baltu tušinuku pataškavau "rėmelį"
Ant šakos, kurią prisiuvau, puikuojasi gėlės-sagos. 
Pavadinimas pats paprasčiausias. Bet gi negalėjau tokio paprasto palikti, tad prikabinau zuikiui ausis ir ūsus :)
O užduotis buvo gan griežta. Spalvų gama + pavyzdys (aš rinkausi puslapiui, bet dar yra ir atviruko) + būtinai panaudoti: sagas, nėrinį, šakelę ir štampukus.Apačioje pridedu sąrašą blogų, kurie dalyvauja projekte :)"Дорогая зубная фея, подари зайке зубки". Страничка о том периоде, когда все тянется в рот и все хочется пожевать, а нет чем.
Идея работы: зайка спит и во сне обращается к зубной фее: " Дорогая зубная фея...", а она сидит на ветке и читает просьбу зайки :)Фея и ветка - авторские, вырезанные в ручную.
Работа участвует в межблоговом задании "Влюбленные в скрап" : 
В следующих блогах:
Žinau, žinau... Žadėjau rašyti apie meškas, nėrinius ir t.t., bet kai rezultatas berods buvo ranka pasiekiamas, iškilo techninių nesklandumų. Mintyse visada viskas pavyksta greičiau, negu realybėje :D Dabar beveik įveikiau šį nesklandumą, tad jau greit, jau greit... :)Šiandien tesėsiu tik vieną pažadą. Grįžtu prie mini pasaulio.
Tai va, brangieji, išbandžiau :D Ir galiu girtis :D Šiąnakt mezgiau... adatėlėm iš siuvimo siūlų :D Ir man pavyko :D Kaip smagu, kaip smagu, neapsakomai laiminga :) Išbandžiau tai, ką jau senokai norėjau. Megzta trikotažo raštu. Ir dar su "žirniukais".
O kas tai bus, iki kitos savaitės vidurio parodysiu :) Parodyčiau greičiau, bet... bet... nigaliuuu :) Užsukite :) Turėtų būti įdomu :) Turėtų, nes rezultato dar neturiu :) Bet jis jau čia pat :)
Ir nors nemėgstu tų visų masinės psichozės švenčių, kaip Kalėdos, Velykos ir t.t., ir pan., Valentiną visad švęsiu su malonumu :) Nes būtent šią dieną prieš 15 metų prasidėjo mūsų su Eriku draugystė. Kuri pamažu peraugo į meilę, o paskui ir į šeimą. Tad dar vienas jubiliejus už geros savaitės - 10 metų mūsų santuokai :)Vis dažniau pasikalbam apie tai, kad mes nieko, apie ką svajoja dauguma paauglių, taip ir nepasiekėm: nei karjeros, nei įdomių mėgiamų darbų, nei turtų. Bet turime ką kitką - vienintelį TIKRĄ dalyką. Tai mūsų šeima. Mūsų didžiausias pasiekimas, kuriuo didžiuojamės ir džiaugiamės. Nemanau, kad nors vienas dalykas ir tų pirma išvardytų, duotų nors maaažą dalelę to, ką gauname šeimoje. Ir labai džiaugiuosi, kad ji ir po šitiek metų stipri, o mūsų jausmai vienas kitam neišblėso ir aistra vis kūrena mūsų šeimos židinį :DIlgų ir dažnų pokalbių metu išvedėm tokią savo meilės formulę:Harmonija ateina tada, kai supranti, kad negalima pakeisti kito žmogaus. Iš to niekad nieko gero neišeina, tik barniai. Arba priimi tokį, koks yra, perlipi per savo "noriu, nenoriu", prisitaikai ir eini gyvenimo keliu toliau kartu. Arba tiesiog paleidi žmogų. Oooi, kiek metų reikėjo tai suprast, vis spardėmės, nes mūsų "AŠ" neleido nusileisti :D Bet kai tapom šeima oficialiai, visai tai jau supratom :) Ir iš pelėdos tapau vyturiu (po kelių metų gyvenimo kartu ir barniu rytais, kad nejungtų šviesų visur, nes aš gi dar miegu :P). Pripratau, kad jis nuolat lekia priekyje, o aš velkuos iš paskos. Ir taip visame kame. Kaip ir jis jau nebereaguoja į mano degtukišką prigimtį ir stengiasi kartu neužsidegti taip greit :D Žodžiu, šeima - tai kantrybės išbandymas ir nuolatinis darbas. Darbas su savimi.Ir štai taip atrodėm prieš 10 metų. Labai laimingi :) Kaip ir dabar :) Nieko nepasikeitė, tik jis jau visas žilas, o aš - susiraukšlėjusi :D
Na ir mūsų meilės vaisiai. Visai geri gavosi:D Kiekviena su charakteriu, įdomios asmenybės :) Oi, kas laukiau po 10 metų :D Bet kolkas dar apie tai negalvokim :) Ir pasidžiaukim besitęsiančia vaikyste :)Erikai liepą bus 9.
Emilijai - rugpjūtį bus 7.
O Junai liepą bus 2. 
Gražios dienos ir malonaus bei kaaarrršto rytdienos vakaro :)P.S. O ryt-poryt grįšiu prie miniatiūrų, meškų ir nėrinių :) Užsukite :)
Vasaros tema veža :D :D :D...
Ir skrebukai gimsta lengvai ir įdomiai :) Dėl "greitai" nieko nesakysiu, nes šis turėjo būti greitukas. Turėjau viziją nuo pat pradžių, bet va siuvimo mašina parodė nagus, ragus ir galiausiai kitą vietą :P už tai, kad nepagarbiai dulkėjo gerą pusmetį kampe. O dar plius apsirgau ir kelias dienas šliaužiojau su temperatūra... Dabar jau lyg ir sveika, viską užbaigiau ir galiu save sveikinti - tai net 20-tas mano skrebukas :) Jubiliejinis :)Skrebukas ne apie nuotraukos istoriją, o apie pačią mane, mylimą :) Gal kas pamena štai šį skrebuką apie vyro katinišką prigimtį. O aš save tapatinu su kokiu sfinksų giminės drugiu arba vabalu :) Nuo pat vaikystės vabalus stiklainiais tempiau namo. Ir dabar negaliu nepamatyt, neapžiūrėt ir praeit pro šalį. Netapau biologe,bet visada beprotiškai daug skaičiau apie gamtą, ėjau į ją ir vaikams su genais (ar be jų) perdaviau štai šią mano aistrą. Kurioje, manau, ir yra mano aistros mini pasauliui šaknys :)Darbą dariau štai šiam scrapping.lt konkursui, kur reikėjo panaudoti 20x30 cm dydžio nuotrauką. O aš dar ir porą mažų pridėjau.
Nuotraukos, kurioje spėjau įamžinti net 3 veikėjus :), gėlę nusprendžiau pati "priauginti". Ir iš geltono ir raudono tissue popieriaus padariau keletą žiedlapių. Prisiuvau kartu su nuotraukom,... ir čia mano mašina atsisakė su manim bendrauti. Tai aš mano darytas gėlės žiedlapius prasiuvau, t.y. tik dariau skyles be siūlų, o paskui siuvinėjau rankom. Pagreitinau darbą ir sutaupiau nervų bebandant taisyti tą nenaudėlę.
Kirpau kamanę. Ne, ne bitę, kuri neša naudą žmonėms, o kamanę, kuri rūpinasi savo šeima :) Tai aš :) 
O šalia - antspaudukas vabalas. Drugelių turėjau, o vabalo - ne . Tad išpjoviau iš trintuko. Ir dabar turiu :)
Pagrindas - baltas akvarelinis popierius. Nors buvau išsirinkus visai kitos spalvos, bet tissue popierius ant jo atrodė murzinas ir ne toks ryškus ir spalvotas, kaip įsivaizdavau. Balti darbo kraštai vedė iš proto, tad paštampavau vienu štampuku - žole.
Na, ir pavadinimas. Šįkart pirmą žodį "širdyje" padariau paprastai - siūlu apsukau kirptą širdelę, viduje štampavau "esu". Dar papuošiau kamanės sparnais ir pora gabaliuku popieriaus. Ale nusprendžiau tą žodį "širdyje" visgi parašyti bent mažiuką: kirpau iš knygos raides ir klijavau.Visos kitos raidės pačių paprasčiausiai paštampuotos ir patonuotos.
Šįkart tiek. Tegu šis darbas ir jūsų mintis bent lašiuką nuspalvina šiltom spalvom :)
P.S. O pirmadienį rašysiu apie meilę, šeimą ir vaikus :)Užsukite :)
Antras mano , t.y. kviestinės dizainerės darbas :P, į ARTugolok konkursą tema "Vasara".Taip ir vadinasi - "Vasara". Šis darbas mano tempais dirbant yra greitukas: jį padariau per gerą pusdienį. Ir kartu įveikiau dar vieną iššūkį sau pačiai - panaudojau nuotrauką be žmonių, t.y., be šeimos narių :)
Retai kada koks skrebinis darbas, pamatytas interneto platybėse, išlieka galvoje ilgiau nei kelios valandos ar net dienos. Bet va kai kurie išlieka. Kažkada pamačiau berods iš vestuvinės nuotraukos iškirptą lyg ir žodį "Love". Iškirpta tokiu būdu - raidės tiesiog iš nuotraukos. Šią idėją vis norėjau pati kada pabandyti padaryt. Ir va, kažkaip labai tema tiko :) Paėmiau didelę A4 formato nuotrauką ir sukarpiau. Tada ant akvarelinio popieriaus liejau fonus. Net 3, bet tiko tik šis. O paskui ant jo tapiau vyšnias. Radau vienoje kinų tapybos knygoje pavyzdį, kaip tapyti vyšnias, tad tuo ir pasinaudojau :) Raides klijavau ant 3D juostos, apvedžiojau baltu, dar pataškavau - padariau šešėliuką, kad raidės geriau matytųsi.
Paskui pasirausiau nėrinių dėžutėje ir radau tinkamą nėrinį. Kitoje dėžutėje radau dovanotus kirstus drugelius. Dar ant geltono popieriuko parašiau, kas reiškia vasara man, o paskui dar taškelius prie kiekvieno punkto padariau 3D. Gabaliukas tissue popieriau po drugeliu, kad jis nepasimestų ant nėrinio. Ir psio. Išdėliojau panašius objektus abejose skrebuko pusėse. Ir darbas baigtas :) Smagu skebint apie vasarą, kai už lango laaaabai šalta. 
Šilto ir kūrybingo savaitgalio :)
P.S. Sergu. Bet gal dar vieną įrašą šį savaitgalį padarysiu ir sudalyvausiu kitame konkurse :)
Na va, pagaliau :) Jau startavo ARTugolok užduotis, kurios tema "Vasara", tad kviečiu dalyvaut. O aš esu kviestinė dizainerė ir teko garbė pasidarbuot, o paskui pasikankint belaukiant, kada ji bus paskelbta :D Padariau net 2 darbus. Pirmasis. Apie mūsų vidurinę dukrą Emiliją ir vyresnėlę Eriką. Prisipažinsiu: su šiuo pasėdėjau ne vieną dieną. Nuotraukas sudėliojau ir priklijavau greit. Bet neturėjau jokių minčių papuošt. Tad atidėjau, ir kelias dienas vis ėjau ratais ir kankinausi. Ir visokių minčių į galvą lindo: išsisėmiau, nesugebu, kodėl skrebinu ir pan. Bet paskui tik - dzin - ir atėjo. Na, teneįsižeidia kitos skrebinančios: aš nuoširdžiai žaviuosi minimalistiniu stilium. Bet pati negaliu apsiriboti vien keliais popieriaus gabaliukais, gėlytėm ir pataškymais. Kiekviena nuotraukas gražina pagal save ir savo norus bei reikalavimus. Mano skrebinimo tikslas yra kitoks. Aš skrebinu ne tam, kad išsaugot nuotrauką ar istoriją, man svarbus pats procesas: dirbti, galvoti, daryti kažkokias išskirtines detales, kurių niekur nemačiau, kurios turi prasmes ir susišaukia su nuotrauka. Tegu padarysiu 10 darbų per metus, bet būsiu jais nerealiai patenkinta :D Ir žiūrėdama į tokį darbą sakysiu: oho, čia aš taip sugalvojau :P( kaip maži vaikai - aš pats :P)Grįžtu prie temos :) Pagaliau sugalvojau, kaip skrebuke pratęst pienių temą :) Ir užbaigiau darbą :D
Pagrindinis akcentas - iš siūlų padaryti pienių skėtukai, kurie man laaabai pakėlė nuotaiką. Jiems ant didelės nuotraukos klijavau juostelė, dekoruotą tissue popierium ir kirstom skylėm. Iš po rudo popieriaus išlindo pienių kotai :)
Surašiau trumpą aprašymą šios situacijos. Iš kurio ir gimė pavadinimas - kartu mums viskas iki kelių, nes gi esame kartu :) Ir padėsim viena kitai :)
Pavadinimas gal ir kiek per didelis, bet va šįkart tokio užsinorėjau :D Kirtau raides, bet neklijavau ant jokio pagrindo, kad stipriai neužgriozdint darbo.
Dar dienas akcentėlis - baltu tušinuku piešti skėtukai .
Tokie pat, tik rodyklių pavidalu sujungia nuotraukas į vieną istoriją.
Iš po didelės nuotraukos išlindo dar kelios pienės, kurias kirpau iš nukirpto gabalėlio, kurio buvo per daug :)
Apie šį darbą tiek. Tuoj prisėsiu ir aprašysiu kitą :) Jeigu Juna sugebės nusėdėti be dėmesio :P
