Iš vienos pusės kaip ir labai patenkinta, kad išbandžiau ir atradau kažką naujo. Bet iš kitos pusės... turėjau marias suplanuotų darbų, prie kurių net neprisiliečiau. Ir tikiuosi, kad bent vieną savo planų punktą įgyvendinsiu artimiausiu metu, o popieriukai ir nuotraukos palauks :)
Tad šiam kartui kolkas paskutinis skrebukas. Labai paprastas, kažko super sudėtingo nedariau. Bet šios nuotraukos taip prašėsi papuošiamos. Gal todėl, kad jos, nors ir nėra kažkuo ypatingos kitiems, man - labai svarbios. Joje mūsų Erika. Važiavom pasivaikščioti prie Vilnelės, o ji, nusižiūrėjusi pievutę, ėmė ir nuėjo pasivolioti ir gėlių apžiūrėti. Nieko niekam nesakiusi, tiesiog, jai šovė į galvą ir ji nuėjo. Šiose nuotraukose ji labai panaši į savo tėvelį. Abu gyvena savuose pasauliuose ir daržnai iki jų neprisibarbensi (ir aš dažnai atsijungiu ir neriu į savąjį, bet viską girdžiu ir stebiu). Kažką mąsto, kažką apžiūrinėja ir neįsileidžia nei garso, nei vaizdo iš išorės.
Oi koks grožis! O vakarykštis žiedelis tinka tobulai. Sėkmės konkurse.
AtsakytiPanaikintiO, geras, vakar berašydama komentarą apie tavo gėlytę, kaip tik pagalvojau, kad labai tiktų ji kokiai nors "Myli-nemyli" temai... :D Panašu, kad neapsirikau... :)))
AtsakytiPanaikintiNa,apei Erika ir Erika labai taikliai... Skrebukas visai ne paprastas, o su idomios detalem. Ko man truksta,jau sakiau, tada bus isvis idealus. Tie ziedlapiai krentantys taip graziai atrodo!Saunuole!
AtsakytiPanaikintita ranku darbo ramunele cia taip tinka, ir dar tie krentantys ziedlapiai taip realiai atrodo....GROZIS!
AtsakytiPanaikintiKaip smagu, kai darbai patinka, tada apima nenumaldomas alkis kurti dar ir dar:)
AtsakytiPanaikintiAgne, matyt biolaukai mūsų sutampa. Ir turiu įtarimą, kad tampi aiškiaregė :)
O žiedlapiai visai atsitiktinai čia atsidurė. Tiesiog buvo gaila išmesti jau paruoštus, o kai priklijavau, pamačiau, kad turbūt tai ir bus gražiausias akcentas:P