2012 m. rugsėjo 22 d., šeštadienis

Nertos segės. Pratęsimas

Pratęsimas...
Kaip jau rašiau, turiu daaaug  prirankdarbiavus visko, bet neparodžius. Šios segės laukia savo eilės nuo pavasario galo...
Iš "Gėlių" kolekcijos.
Nėriau kelis rožių variantus. Baisingai norėjosi kažko įdomesnio, kiek kitaip, negu įprastos nertos rožės. Viena gavosi, manau, kiek kitokia, o antra - panaši į tas tradicines airiškas rožes, nors nerta visiškai kitu būdu - susukta iš nertos juostelės ir nėra tą tradicinė ratu nerta.



Ir dar mano nužydėjusios pienės variantas. Kažkodėl visiems - baisiai keistas padaras :D Ir vis klausia, kas čia per žvėris? O man tokia... visai įdomi :P


Na ir kaip gi be... aguonų. Nėriau atskirus žiedlapius, apnėrinėjau kiekvieną su viela, kad žiedlapiai gražiai laikytų formą ir t.t., ir pan. Daaaug darbo, bet gi jis ir yra - kaifas :)



Megztos pirštuotos pirštinės. Kelioninis rankdarbis.

Paskutiniu metu, t.y. jau daugiau negu metus vairuoju. Pati už vairo :) Didžiausias mano ilgųjų atostogų pasiekimas. Mat jau 15 metų turiu vairuotojo pažymėjimą, bet nuo tos dienos, kai jį turiu, taip ir nebuvau už vairo. O ir nėra paslaptis - mokiausi mažame miestelyje su viena didesne sankryža. Tad įgūdžių ir taip neturėjau, o ką turėjau, pamečiau per tuos metus. Bet va vienas iš didžiausių norų buvo vėl sėsti už vairo, nes su 3 vaikais viešuoju neprivažinėsi. Ir su vyro pagalba, baisia stresuodama nuo mašinų gausos, veiksmo ir visiško patirties neturėjimo, galų gale įveikiau ir šį iššūkį :P Ne, jeigu reikėtų mokytis iš naujo, anoks čia pasiekimas būtų, būtų tik rezultatas, kurio reik tikėtis, bet va persilaužti ir įveikti savo baimes ir išvažiuot į pilnas gatves - man buvo labai sudėtingas darbas...
Apie ką aš čia? Taigi, dabar dažniau pati būnu už vairo. Tad mano taip mėgstami kelioniniai rankdarbiai  - labai retas malonumas.
Šios pirštinės - iš to reto malonumo. Vasaros gale keliavom su sese ir dar 2 prijaučiančiom į skrebukių susitikimą. Tai kelionės metu numezgiau daugiau negu pusę pirštinės. Paskui dar kelios kelionės į tėviškę su vyrų, plius keletas pasisėdėjimų kieme prie smėliadėžės, ir pirštinės užbaigtos. Nelabai mėgstu megzti pirštines, bet rezultatas visada atperka tą nemalonų pasiruošiamą ilgam darbui... 
Štai tokios gavosi, visai simpatiškos :)


2012 m. rugsėjo 15 d., šeštadienis

Nerta liemenė. Seniai užbaigta, bet dar nerodyta

Mane vis kankina sąžinė, kad turiu nerealų kiekį per vasarą padarytų darbų, bet neturiu laiko jų parodyti... Gaila, turiu tik 2 rankas, vieną galvą, bet 3 vaikus ir parą, kurioje tik 24 val...
Taigi. Viskas prasidėjo nuo siūlų. Ne, viskas prasidėjo nuo kelnių, tada siūlai (apie pradžią - rašiau štai čia).
Tada buvo gan greitas progresas (štai čia ir su rašto schema) paskui dar truputi (štai čia). Paskui beveik užbaigiau... Bet susinervinau, kad nesigavo visai tai, ko norėjau ir numečiau į šoną....
O po gero mėnesio išsitraukiau, pasimatavau, ir klausiu savęs, kas galėjo nepatikti? Dar porą akcentėlių prisiuvau ir psio. Prie kelnių puikia tinka :)

 Ir nuotrauka su manim. Čia tokia aš visai priplaukusi, bet baisiai nepatinka, kai deda nuotraukas su nukirstom galvom... Tad pasirodau visame gražume- kreivume :D


2012 m. rugsėjo 8 d., šeštadienis

Mažas laimėjimas ir varliuškos :)

Prieš kiek laiko rodžiau skrebukių susitikimo "greituką" - "Menas netikėtose erdvėse" (štai čia jis). Ir kartu gaudžiau 2 zuikius - dalyvavau konkurse. Ir mano darbas - geriausių darbų penketuke :) Va štai čia . Labai malonu :)
Ir ta proga (kad visi miega, o aš dar prie kompo) parodysiu dar vieną darbą. Jau rašiau, kad susitikimo metu padirbau net 3 skrebukus ir vieną minialbumėlį. Rodau paskutinį skrebuką, taip pat paprastutį ir greitą.
Tema buvo apie geometrines figūras, tai aš pasirinkau keturkampius. Norėjau sudėlioti daug nuotraukų, tad pagražinimų daug nereikia. Truputį paštampavau ir tarp nuotraukų suklijavau skirtingus kvadratukus. Pavadinimas turėtų būti gal "Varliuškos", nes vaikai taip švelniai vadina varles :) Bet parašiau kažkodėl tokį neutralų...
Skrebukas apie tai, kaip smagu po lietaus palakstyti per balas. Kokių 10 min. pakanka, nes dar šaltoka, o jau po 10-ies min. žiūriu, kad jau vaikai pilnais guminiais vandens, o paskui dar ir basos, be batų gi patogiau... O paskui tėvelio "Gal jau laikas namo, o tai ką apie mus kaimynai pagalvos...." Ką jie pagalvos, tėvai - bepročiai, vaikų neprižiūri ... ir t.t. ir pan...

Kelionė po Latvija Nr.4. Ir mini albumukas apie tai

Taigi, jau beveik 3 mėnesiai praėjo, o aš vis nieko neparašauapie mūsų atostogas :P 
O ir prisiruošiau tik todėl, kad skrebukių susitikimo metu pirmąkart dariau mini albumuką ir pasirinkau nuotraukas iš šiųmetinės kelionės po Latviją, ogi pagirti reikia :). 
Ji buvo trumpa, trumpesnė, negu planavom (5 dienas iš viso), bet mums to visiškai pakako. Jau 4-ą kelionė. Ir draugiškai nusprendėm, kad savo Latviją mes jau atradom ir netgi perpratom. Ir kitais metais keliausim kur toliau. Šiemet buvo noras važiuot kur kitur, bet musų mažoji pilietė nemėgsta kelionių toliau ir landžioja/ rėkia/ verkia bevažiuojant, tad ir iki Latvijos nukeliauti - didelis darbas mums visiems...
Tradiciškai keliavom į Ventspilį, pasimaloninom jūros malonumais ir visokiom pramogom. Dar aplankėm vieną kitą "naują" miestelį ir keliavom į Roją, į šiaurę nuo Ventspilio. Neaprašinėsiu kelionės, nors buvo tikrai įdomių naujų vietų... Tik keli sakinukai... Labiausiai įstrigo Rojos viešbutis "Rederi": prie pat jūros, naujas, brangus (kažkur apie 300 Lt mūsų pinigais už naktį), bet toooks baisus... Žodžiu, gavom vieno kambariuko "apartamentus", net neprasiurbtą ir nesutvarkytą, su pelėsiu, vorais (ne, ne vienu, o daugybe - viename kampe vaikai priskaičiavo bent 10 didžiulių), ir atsiprašau... net be tualetinio popieriaus... Žodžiu, jeigu kada keliausite į tą pusę, tikrai nerekomenduoju. Mes ten negyvenom, iškart atsisakėm ir ieškojom kito. Gyvenom berods "Roja" viešbutuke, pačiame centre, tai labai patiko. O jau pusryčius kokius prabangius gavom, mmm :). Dar aplankėm Kolkos Ragą ir keliaudami iš ten, už poros km po kaire tiesiog miške pirkom rūkytą žuvį. Gaudo ir čia pat patvarko ją... Skonis pasakiškas, net nepamenu, kada tokią fantastišką žuvį valgėm, dar šiltą, ką tik nuimtą nuo grotelių....
Na ir albumėlis. Nuotraukų šiais metais buvo mažai, nes kaip ir viską jau fotkinom 3 metus prieš tai. O kai fotkinu aš, tai ir mano pačios -tik viena nelabai kokia nuotrauka ir tebuvo, bet įdėjau ir ją :)