2012 m. rugpjūčio 26 d., sekmadienis

"Tėčio akys"

"Ar jos akys tikrai tokios, kaip mano?", - paklausė vyras, pamatęs ši skrebuką. Nusišypsojau, nes pats pastoviai man sako, kad pažiūrėk į ją, kaip ji į mane panaši.... O be viso ko, ir akių spalvos tame tarpe, ji turi jo vardą :D Nes gi baisiai svajojo turėti dukrą, nors vieną :D
Šis skrebukas darytas prieš savaitę per skrebukių susitikimą. Vidurnaktinis. Nes pradėjau jau gerokai po 12-os nakties ( o aš gi vyturys :D ). Bet man pačiai jis beprotiškai patiko: susigulė viskas lengvai ir greitai. Ir maloniai... :D

Dariau pagal susitikimo užduotį, t.y. skrebinau pagal duotą schemą. Naudojau savo mėgstamą šilko popierių, kurį dar pataškavau. Ir dar porą apskritimų nupiešiau. Ir keletas gėlių. Ir skruzdeliukas. Prie ko jis čia? Ogi vyras vaikus vadina skruzdeliukais. O ir koks Erikos skrebukas be vabalų ar kokių gyvių, be kurių ji negali gyventi :)




2012 m. rugpjūčio 23 d., ketvirtadienis

"Menas netikėtose erdvėse / Искусство в неожиданных пространствах". Ir apie skrebukių susitikimą :)

Praeitą savaitgalį keliavau velt. Rezultatą jau rodžiau :)
O šį savaitgalį keliavau skrebint :) Dviem dienom ir vienai nakčiai. Tiesa, ta viena naktis buvo labai darbinga ir pamiegojau tik 1 val. Bet argi tai svarbu? Kai turi įkvėpimo, kai aplinkui visos krebžda popieriukais, juokiasi, bendrauja. Kai aplinkui tokios pat ligonės, kaip ir tu, kurios TAAAip supranta, kaip tau svarbu nusipirkti tą popieriuką ir aną kirtimo formelę, kad taip sunku gyventi kelis mėnesius/pusmetį/metus neskrebinant ir t.t. ir pan. :D Pasikroviau geros energijos ir visokių ten gerų/negerų kūrybinių minčių. O dar sumušiau savo asmeninį rekordą ir padirbau net 3 skrebukus ir mini albumą apie šiųmetines atostogas. 
Bet šian pasigirsiu kolkas tik vienu darbeliu. Nors dariau jį iš galvos, bet va bežiūrinėdama blog'us, radau konkursą su panašia schema. Ir pagalvojau, kad gi reik sudalyvauti :D
Taigi, taigi.... Skrebukas apie tai, kad turėdami tik du mažiukus kiliminės dangos plotelius namie, nesugebam jų išsaugoti. Ir vis randam visokių Junos padarytų menų: tai išpiltos kavos, tai žalių dažų buteliuką, visą panaudotą grindų puošybai... Ir vis su Eriku pasikalbam, kad turint 3 vaikus mums pakako proto pasirinkti labai šviesią dangą :D

Skrebukas greitukas. Per gerą valandą ar dvi.  Paskutines valandas. Kai visos dar skrebina ir sąžinė neleidžia tiesiog sėdėti ir stebėti kitas. Skrebukas visai man nebūdingas, minimalistinis. 
Detalių mažai, bet bet... Mano firminiai frivolite nėriniai, nerti plonu siuvimo siūlu... Kelios sagos...

Aptaškytas popierius, keliais taškais padailintos raidės. Ir psio.


Ai, dar. Kadangi tema buvo skrebinti tik akimirką, t.y. skrebukas be portretinės nuotraukos, tai aš ir padariau tokį, pagal užduotį. Bet man pačiai vistiek norisi, kad ir kaltininkas būtų įamžintas su emocijomis: "Čia padariau ne aš, čia padarei tu". Tai sau pasilieku štai tokį, patobulintą variantą :D

Dalyvauju štai čia, blog'e "Сохраняя лучшее..." pagal štai tokią schemą: 
 

2012 m. rugpjūčio 21 d., antradienis

Kaip atnaujinti seną stalą?

Kaip atnaujinti seną stalą? Aaa? 
Labai paprastai... Receptą man pasakė vyras: "Kai turi motyvaciją, tai ir sugebi prisiruošti. Ir įkvėpimo gauni..."

Apie ką aš čia... Ogi apie tai, kad metus laiko šis nuo senų buto šeimininkų likęs stalas prastovėjo neliestas (mano rankų). Nors žadėjau jį atnaujint. Bet galų gale draugiškai nusprendėm, kad jis per sunkus ir nelabai patogus virtuvėje ir nusipirkom naują. O šį išardėm ir padėjom kam nors atiduot... 

Beeet... Kai susiradau patalpas savo "verslui" ( kabutėse, nes kolkas tai labiau hobis  negu verslas :P ), prisiminiau ir apie stalą. Visko gi nesupirksi iškart... 
Sukau sukau galvą, kaip čia jį gražiau atnaujinti. Ir apsistojau ties pačiu greičiausiu ir lengviausiu variantu: nuėmiau viršutinį lako sluoksnį, kad dažai bent kiek kibtų prie paviršiaus, padažiau skiestais baltais akriliniais dažais, paštampavau kažkada kitam sumanymui pirktais štampukais-sagoms, palakavau... Ir štai jis, beveik kaip naujas :).... Ir jau iškeliavo į mano Studiją, kurioje panos jį išbandė ir padirbėjo - va čia galit pasižiūrėti, kaip jos padirbo dirbtinio filco papuošimus-žvėriukus ant lankelių plaukams :)
Ir tradiciškai tokiais atvejais - vaizdas "prieš" ir "po" :) Nieko mandro, bet rankdarbių studijai , manau, puikiai tinka :)


2012 m. rugpjūčio 15 d., trečiadienis

Yaroslavos Troynich žaisliukų MK. Lapiukas Gudruolis

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau... Nevisai taip (nebuvo kada nei valgyt, nei gert), bet panašiai :D

Jau nuo gimtadienio laukiau progos "panaudoti" dovanotus pinigus. Ir štai radau, kam panaudosiu - kursams :)

Vėliau šlapiuoju būdu pirmąkart. O dar tiek ilgai - net visą darbo dieną... Bet buvo smagu :) Visada smagu pasimokyti iš meistro, žmogaus su patirtimi... O kai į kompaniją priima tokią va žalią, kaip aš, dar smagiau :)
Gavosi štai toks gražuoliukas. Kai išdžiuvo, pasirodo, man jis kiek didokas. Jeigu nepatingėsiu, pabandysiu sumažinti. 


Ar velsiu dar? Hm, pagyvensim, pamatysim. Galbūt, tik ne tokio dydžio daiktus. Gi ne mano dydis :D Kolkas užsibrėžusi padaryti pirštų teatrą :D (Mano dydžio)