2010 m. rugpjūčio 31 d., antradienis

Adata megzta kepuraitė. Prisilieskim prie senovinių amatų.

Nežinau, kuris rankdarbių įrankis atsirado pirmas. Greičiausiai tai buvo adata. Nors nesidomėjau. O pamačiusi Baltramiejaus mugėje kaulo adatas, labai užsidegiau jomis nors gabaliuką numegzti taip, kaip tai darė senovėje... Taip malonu, sėdėti megzti ir įsivaizduoti, kad prieš šimtus metų kažkur tamsiame namo kamputyje lygiai taip pat, lygiau tokiu pat būdu moteriškės mezgė kepuraites (o gal ir vyrai, ką gali žinoti). Taigi, prisiliečiau prie senovės :) Štai rezultatas. Ir kepurė, ir gėlytės darytos adata. Tiesa, modeliukas užmigo, kol nešėm į lauką :) Na, o toms, kurios norėtų pabandyti, paruošiau pamokėlę.
Smagiausia yra tai, kad darbas nesudėtingas. Tik maniau, kad žymiai ilgiau užtrunka. Na, nėra labai jau greitas rezultatas, bet Junai kepuraite padariau per dieną, kurios metu dar ir kitus darbus dariau.
Mezgama kilpiniu apkaštavimo dygsniu, kuriuo paprastai apsiūlėjami audinio kraštai arba sagų kilpos. Gaunasi į audinį panašus mezginys. Jeigu kas bandė tunisietišką vąšelį, čia rezultatas panašus. Tik skirtumas tas, jog ir iš geros, ir iš išvirkščios pusių mezginys atrodo vienodai. Pirmiausia atkerpam turbūt apie metrą siūlo ir įveriam į adatą. Suformuokim kilpą. Dirbant toliau, siūlo galą prilaikom. Adatą beskim po kilpos siūlu iš priekio ir ištraukiam virš kito siūlo. Gavom pirmą mazgą (arba kilpa, nesvarbu, kaip pavadinsim, svarbus rezultatas).
Adata beskim po kilpos siūlu ir ištraukiam dar vieną mazgą. Tai jau antras mazgas. Padarom 10 tokių mazgų.
Tada už pradžios siūlo galo patraukiam ir pradžios kilpą sutraukiam.
Į pirmos eilės mazgą beskim adatą ir tokiais pat mazgais, kaip pirmoje eilėje, megzkime toliau.
Antroje eilėje, kad mezginys platėtų, į kiekvieną pirmos eilės mazgą mezgame po 2 kilpas, trečioje eilėje - į kas antrą mazgą po 2 kilpas ir taip toliau.. Numezgę apskritą detalę, kurios dydis turi būti lygus 1/3 galvos apimties (Junos galvos apimtis 36 cm, tai apskritą detalę dariau 12 cm), toliau mezgame neplatindami.
Mezgama iš siūlų gabaliukų, tad iš anksto pagalvokite, kaip siūlų galus slėpsite, arba galbūt tie siūlų galai ir bus kepurės akcentas. Šiaip mezgant vienos spalvos siūlais, tai tikrai ne problema - nesimato siūlų pridurimo vietos.
Šiuo būdu megztas kepuraites mačiau Kernavėje, archeologijos dienose, liepos mėnesį.

Baltramiejaus mugė

Šį savaitgalį Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliavo Baltramiejaus mugė. Tai jau antrus metus vykstantis edukacinis projektas, skirtas supažindinti su senovės amatais. Tiesą sakant daugumą dalyvių mes jau kaip ir pažįstam, nes jie dalyvavo "Gyvosios archeologijos dienose" Kernevėje, kur lankėmės liepos mėnesį (apie ją rašiau). Tačiau visada įdomu pabuvoti dar kartą.
Šįkart didžiulį įspūdį paliko budeliai. Kvietė lyg ir savotiškam žaidimui, bet kai vienam miesto svečiui kirvis nusileido prieš pat nosį, jis pakėlęs galvą buvo kiek pabalęs... O aplinkiniai tiesiog.... išsižiojo.
Ir anų laikų šokiai užbūrė. Tai dėl to, kad šokėjai spinduliavo džiaugsmu ir taip maloniai buvo stebėti judesius :) Stebėjom su pasimėgavimu. Na ir apie pačius amatus. Be tradicinių vytinių juostų (kurias aš taip pat moku daryti ), radau ir keletą su įdomesniais raštais. O čia truputis keramikos. Bandyti lipdyti ir susipažinti su moliu galėjo visi, bet kažkodėl tai darė tik vaikai. Dar keletas vaizdų... Na ir kaip gi išeiti iš mugės be laimikio? Šįkart tai iš kaulo pagamintos adatos. Kai lipos mėnesį rašiau apie archeologijos šventę Kernavėj, minėjau, kad tokiomis adatomis senovėje "mezgė" kepures ir kojinės. Tai buvo daroma dviem būdais. Vieną iš jų išbandžiau ir netrukus parodysiu rezultatus. Tad laukite :)

2010 m. rugpjūčio 27 d., penktadienis

Apie frivolite. Tai paprasta.

Frivolite nėra labai populiari technika, bet iš tikrųjų visai nesudėtinga. Man atrodo, kad išmokti nerti paprastu vąšeliu yra žymiai sudėtingiau, negu nerti frivolite adatomis. Tad jeigu domina ši technika, būtinai išbandykite.
Prancūziškai frivolite, angliškai - tatting. Turint internetą, info rasti labai paprasta. O aš truputį papasakosiu apie priemones ir pačius nėrinius. Tiek, kiek pati žinau ir esu išbandžiusi.
Nėriniai.
Nėrinių pagrindas - dvigubas mazgas. Schemose jis skaičiuojamas kaip vienas, nors pats sudarytas iš dviejų dalių.
Tarp mazgų pagražinimui dar daromos akutės - kilputės. Jos pagyvina nėrinį.

Visi nėriniai sudaryti tik dviejų elementų - žiedų ir lankų. Juos galite nerti kokio norit dydžio.
Šaudyklės
Tradiciškai neriama šaudyklėmis. Jų Lietuvoj yra, ir įsigyti tikrai nesudėtinga daugumoj rankdarbių priemonių parduotuvėj.

Pliusai:
*Nerti galima kelių spalvų siūlais iš karto, kiekvieną fragmentą vis kitos spalvos.
* Siūlo užtenka didesniam motyvui, nors ne visada.
Minusai:
*Iš mano išbandytų 3 priemonių su šia dirbti sudėtingiausia.
*Neriant reikia įgūdžių, kad gautumėt vienodo dydžio mazgelius ir kad juos paskui būtų galima sutraukti. Vieną mazgą užveržei, ir jau neįmanoma sutraukti žiedo.
* Neriant vieną mazgą reikia padaryti daugiau judesių, negu neriant kitais įrankiais. Tad darbas užtrunka bent trigubai ilgiau.

*Reikia iš anksto apgalvoti, ypač neriant dviem šaudyklėm, kaip bus jungiami elementai: kurioj vieto, per akutę ar ne, kuria šaudykle ir pan

*Priklausomai nuo rašto, jungimai viena arba kita šaudykle ir kartasi tai būna painu. Bent jau man, nemėgstančiai iš anksto matyti rezultato vizijos, o mėgstančiai eksperementuoti.

*Jeigu suklydot, pvz., per daug mazgų nunėrėt, išardyti ir pataisyti nėrinį užims daug laiko.

*Jeigu neriat su karoliukais, visąlaik reik galvoti, kada ir kur pritraukti karoliuką. Jeigu žiede - tai prieš neriant žiedą reikia pritraukti tiek karoliukų, kiek reikia. Jeigu suklydai arba pamiršai tai padaryti, teks paplušėti ir nuardyti nemažai.

Frivolite vąšeliai
Jų nusipirkti taip pat galima pas mus. Ir jie skiriasi nuo paprastų, nes nuo vąšelio galiuko maždaug 10 cm jis turi būti vienodo storio, "darbinis plotas".

Pliusai:

*Dirbti greičiau, negu su šaudykle.

* Nereikia karpyti siūlų ir rūpintis siūlų galų slėpimu, nes neriama tol, kol yra siūlų siūlų kamuoliuke.
Minusai:
*Didžiausias - negalima padaryti vieno iš elementų - lanko. Vietoj jo teks nerti kilpų pynelę arba kažkaip kitaip suktis iš padėties. Bent jau aš neradau būdo, kaip padaryti lanką. Mano supratimų - neįmanoma. O kai nėra lanko, nėriniai praranda savo žavesį.
* Žiedą taip pat nėra taip paprasta sutraukti, nes betraukiant siūlą per mazgelius, tas siūlas tai pasimeta, tai vąšelis kur užsikabina. Tad reik kantrybės ir įgūdžių. Frivolite adatos
Mano mėgstamiausios. Pabandžius, ne už ką nekeisčiau į šaudykles arba vąšelius. Jų nusipirkti galite internete arba čia.
Pliusai:
* Išmoksit dirbti jom ilgiausiai per valandą. * Nerti galimą be išankstinio piešinio - fragmentą prie fragmento jungi kur nori, kaip nori ir kada nori. Visiška laisvė. Man tai labai patinka :)
*Jeigu suklydot, ištaisyti klaidas, išardyti nėrinį labai paprasta. Tereikia nuo adatos nuimti kelis mazgelius.
* Nerti su karoliukais - vienas malonumas :)
Minusai:
*Jeigu nersite didelį motyvą, siūlo pridurti reikės kelis kartus. Nors kai įpranti, anokia čia problema.
Taigi, aš už adatas ir laisvę :)
Jeigu reikės pagalbos ar kils klasimų, rašykit. O pasimokyti galite yuotube, ten rasit daug pamokų. Pamoka.

Sugrįžau. Su drugeliais.

Sunku gyventi su žmogum tokiu kaip aš. Nes tenka gyventi ne tik su žmogum, bet ir su jo pomėgiu. O mano aistra rankdarbiams labai didelė. Tokia didelė, kad kartais ant galvos gali nukristi keletas siūlų kamuoliukų arba sofa kelias savaites būna užimta eiliniu rankdarbiu . Tad karts nuo karto sulaukiu priekaištų, kad butas priklauso ne vien tik man ir mano rankdarbiams.
Po ligoninės visiškai nesinorėjo nieko imti į rankas. Vaikščiojau pirmyn atgal po butą su mūsų trečiu turteliu ir tiek. Ir kai mažulė miegojo, vis vien nieko neveikiau. Tad kai ištraukiau maišą siūlų, iš vyro išgirdau: "Pagaliau siūlus ištraukei. Reiškia atsigavai". Keista girdėti tokius žodžius. Nes visada būdavo: "Kada pagaliau surinksi savo siūlus?" :)
O atgaivino mane sesei nerti drugeliai. Po jų nėrimo gimė viena idėja, kurią beveik jau įgyvendinau. Ir kuriai įgyvendinti nunėriau dar drugelių. Bet šįkart dar smulkesnių, juvelyrinių, vos 5-6 mm dydžio. Žiūriu į juos, ir taip gera, taip gera :) Tad aš sugrįžau :)

2010 m. rugpjūčio 24 d., antradienis

Europos parke

Šį savaitgalį nusprendėm pavažiuoti iki Europos parko. Čia buvom turbūt kai dar vaikų neturėjom. Tik įdomiausia... ar čia mes augam ar kaip.... kad praeitą kartą jis lyg ir didesnis buvo :) O dabar pamažėjo. O gal tiesiog kai patys daugiau keliauti pradėjom, tie atstumai pasivaikščioti ne tokie jau ir dideli tapo, tai ir atrodo, kad pamažėjo :)
Europos parko savotiškas simbolis - moters skulptūra.
Šitą skulptūrą ilgai ir nuobodžiai rodėm vaikams: "Žiūrėkit, vyras zuikį laiko už ausų". Bet jos niekaip nematė. O kai pamatė, smagiai juokėsi :)
"Dinozauro" kiaušiniai.
Akmenys su pinigėliai. Pinigėliai - mūsų Emilijos silpnybė. Gal kiek keistai skamba, bet jau tokiam amžiui jie kelia daug emocijų. Ir skatina mokytis skaičių. Ir labai rūpi. Pats paparasčiausiai pavyzdys, kokie skirtingi mūsų vaikai: Gimtadienui iš močiutės gavo po 100 lt vienu popieriuku. Erika sako: "Kur tas mano pinigas su auksine juostele?" (ta, apsaugine, kur ant visų popierinių pinigų yra). O Emilija jai: "Tas, kur parašyta "vienas nulis nulis"?". Taigi, Erika menininkė, Emilija - tiksliukė.
Bilietų pardavėja prie įėjimo sako: "Va čia galit pasivaikščioti, va čia įdomu, o čia - nieko gero". O mes kaip tik ten, kur "nieko įdomaus" nesame buvę. Tad ir nukeliavom. Ir žinot - vaikus vos ištraukėm. Taip patiko, labai labai :)
Judantys lapai. Turbūt nebūtų vaikų, mes taip ir nesužinotumėm, kad tie lapai sukasi :) O kadangi jų turim, tai smagiai pasisuko visi, netgi tėvelis :)
Metalinis žirgas. Labai gražiai surūdijęs.
Na, o pro tokius negaliu ramiai praeiti. Grybai, šliužai, vikšrai ir nematytas gyvis. O be šitų negali gyventi mūsų jaunoji gamtininkė Erika. "Pažiūrėkit, varlė man nosį masažuoja".

2010 m. rugpjūčio 20 d., penktadienis

Dovana sesei

Jau prieš keletą mėnesių sugalvojau, ką dar padovanosiu prie pagrindinės gimtadienio dovanos sesei. Tad po gimdymo tai ir tapo mano pirmas rankdarbis.
Sesė yra iš srebintojų giminės (aš priklausau kitai giminei, bet taip pat rankdarbiautojų karalystei :) ). Ir mėgsta panaudoti ne pirktines gėles, o kažką rankų darbo. Tik va problema ta, kad gerai neria ir be didelių problemų gali sukurti reikiamų akcentų pati. Tačiau šiuo atveju mano laimei, dar nėra išbandžiusi frivolite. Tad ir nusprendžiau, o kodėl gi nenunėrus kokių juostelių bei drugelių ar gėlyčių? Neprisirišau prie vienos spalvos: panaudojau tiek spalvų, kiek spėjau :)
Ir dar į dėžutę įdėjau mano prieš gimdymą ritelėmis darytų juostelių. O štai dar nerodyta "diena-naktis".