Miniatiūra. Pirmas eksperimentas

Ilgai nekankindama, rodau, ko prigalvojau.
Dariau pirmą tokio tipo užbaigtą miniatiūrą. Viskas - iš popieriaus. Sunaudojau TIK vieną knygos lapą, ir tai - ne visą. Be pasigrožėjimo, šiuo mano "vienkiemiu" galima dar ir pasipuošt - tai segė. Nors už tai taip ir likau vyro nesuprasta :D : "Tai menas, o ne papuošalas ", bet iš tikrųjų ypatingai progai kada nors pasipuošiu, nes dariau PATI ir žinau, kad viskas labai tvirtai laikosi. Na, jeigu pamesiu kokį vieną krūmą - nėra čia jau tokia baisinga bėda :D
Apie dydį. Kiek domėjausi, dažniausiai būna miniatiūrų 1:12 (1 cm darbelio atitinka 12 cm realaus daikto dydžio) arba rečiau - 1:43 berods. Šis mano darbas dar smulkesnis - kažkur 1: 150, čia labai apytiksliai. AŠ TAI PADARIAU. Ir baisingai savimi didžiuojuos :) Tokio smulkaus darbo minusas - BAISIAI norisi daug detalių, bet jas padaryti sudėtinga. Tad nusprendžiau, kad gal jau tokių smulkių nedarysiu. Kolkas :D
PAM-PARA-RAM - mano "Vienkiemis". Nuo namuko bėga akmeninis takelis link supynių, kurios dar ir supasi. Nuo jo po dešine prie pat tvoros stovi stalas su didele lėkšte ir 4 kėdutės. Šalia namo auga piliarožės (ačiū mano skaitytojoms - aš nežinojau šios gėlės pavadinimo). Na ir dar kelios smulkmenos. Taip pat tvorelė, kuri iš tikrųjų gavosi visa tvora :). O pagrindinis dalykas - namukas, 2,5 cm aukščio. Dabar daryčiau kitaip ir daryčiau su daugiau detalių, mažesniais langais ir pan., bet tik todėl, kad jau pasikankinau ir žinau, kaip tai padaryti greičiau ir ne taip skausmingai :) Namukas turi duris, kurias (jeigu atsiras tokių, kurie sugebės sugraibyti :D) galima atidaryti . Langai papuošti užuolaidom. Kai Rumšiškėse pirmąkart pamačiau iš popieriaus kirptas užuolaidas, tai paliko didžiulį įspūdį, ir vis ėjau prie namukų, ir vis negalėjau patikėti, kad gi tikrai galima nebūtinai audiniu puošt langus. Kokie žmonės išradingi. Tiesiog žavu :)