Emilijos atvirukas

Kelios savaitės iki Kalėdų sugalvojau, kad būtų faina vaikams patiems pagaminti atvirukus. Paprašiau nupiešti ką nors atvirukui. Atsisėdo ir iškart nupiešė. Tada paėmiau kartoną, ant jo per kalkę nukopinau jų piešinius. Subadžiau yla ir pasakiau, kad siuvinėsim. Leidau iš siuvinėjimo siūlų dėžutės imti bet kokius siūlus ir pradėjom darbą. Kelias diena pasiuvinėjo ir užmetė. Paskui vis prisimindavo, po kelis dygsniukus siuvinėjo. O aš intensyviai ruošiausi Kalėdoms. Bet iki švenčių taip ir neišsiuvinėjom. Žinoma, ir ne be mano kaltės. Nelabai turėjau laiko, o kartais ir noro užsiimti bei priminti.
O štai kai Eriką eilinį kartą pareikalavo audinių arba ko nors iš mano turtų, paskiau griežtai: "Turit net bent po 3 neužbaigtus darbus. Kol neužbaigsit kelių, jokių naujų medžiagų negausit." Ir ką jūs galvojat? Emilija vakar išsitraukė atviruką ir išsiuvinėjo dar gabaliuką. O šįryt vėl siuvinėjo. Aš jai ir sakau: "Jeigu užbaigsi šiandien, būtinai iškart nufotografuosiu ir įdėsiu į kompiuterį." Panos vis su manim draugiškai paspokso visokius blogu ir mato ir mano darbus. Tad "įdėsiu į kompiuterį" - net neįsivaizduojat, koks paskatinimas. Tad per kelias valandas Emilija ėmė ir užbaigė savo atviruką. Beliko jį priklijuoti ant pagrindo.
Dėmesio, mano brangūs dienoraščio skaitytojai. Pažadėjau, kad perskaitysiu jai asmeniškai visus komentarus, kurie bus parašyti. Tad mes jų labai lauksim, brukštelkit keletą žodelių. Labai ačiū :P Na, o Erika tuo tarpu visa susinervinusi, kad jaunesnė sesė ją pralenkė, bet užsibrėžusi tikslą, kad ir ji pasivys, pažadėjo užbaigti savąjį. Ir aš pažadėjau, kad jos laukia tokia pat maloni procedūra. Tegu konkuruoja, man patinka. O kartu ir mokosi užbaigti darbus :)

Dar apie dovanas :P

Jau rodžiau, ką gavau Kalėdoms. Tik dar iki šiol liko neparodytos sesė dovanos man. Tikiuosi, ji dėl to ant manęs nepyksta. Jos man laaabai brangios, tik va norėjau parodyti ne tik jas, bet ir vienos iš jų panaudojimą.
Jau nebe pirmus metus ieškojau būdų, kaip ir kur užsirašinėti receptus. Bet kažkaip nei viena būdas nepasiteisino: ne rašymas ant kortelių, kurios vis vien pasimesdavo, nei rašymas blog'e, nes gi reik jungti kompą, o ir internetas kartais dingdavo. Tad laaabai svajojau apie knygutę. Tik vis nepradėdavau, nes knygutėje vėlgi reik surašyti skyriais ir panašiai. O jeigu lapų pritrūks, o jeigu kažką dar sugalvosiu? Tad kai gavau Kalėdoms iš sesės užrašų knygelę virtuvei.... Pirmiausia, pareiškiau vyraui, kad prie tokios knygutės reik naujos virtuvės:) Paskui dar gerą savaitę ją "mūčinau" ir glostinėjau po lapą... Gavau :P Mano kančios beveik pasibaigė. Kodėl beveik? Ogi gavusi "nuo iki" rankų darbo knygelę sukau galvą, kaipgi ją maksimaliai naudingai panaudoti. Lapai išsisega. Ir kokia gi aš ožka, kad apie tai iki šiol nepagalvojau!!!!! Atrodo, toks paprastas sprendimas: maža lapų - įsegi dar; nori receptus sukeisti vietom - prašom:) Bet lapai gan stori, o aš nusiteikusi parašyti kuo daugiau. Dėl to ir nerodžiau dovanų, nes nedrįsau pradėti. Kol galų gale radau sprendimą: ant sesė darytų lapų (ji kiekvieną dažė, dailino, kai kuriuos prasiuvo įvairiais raštais) rašysiu skyrius. Pavyzdžiui, kaip ruošiama biskvitinė tešla (tegu nesijuokia daug gaminančios), kur surašau ne tik darbo eigą, bet ir patarimus, ir savo pastabas. O po to prikarpiau ir įsegiau labai plonų lapų (kirpau iš kepimo popieriaus, virtuvinei knygutei puikiai tinka), o ant kiekvieno rašiau po receptą. Tad mano kelionė į maisto gamybą sėkmingai pradėta amžinti :P Atrodo maždaug štai šitaip: O daugiau apie pačią knygutę skaitykite štai čia, sesės bloge. O prie šios dovanos dar gavau kepimo formą, bet jos kolkas neišbandžiau. Nors jau tinkamą receptą radau, tad greit ir ją išbandysiu :)
Antra dovana. Mmmm, kokia gera dovana :) Padaryta buvo šiuose kitokių užrašų namuose. Kai sesė įteikė dėžutę, aš turėjau maždaug 1 mm dydžio viltį, kad tai bus būtent tai, ką ir gavau. Nes mačiau autorės bloge nuotrauką ir labai tikėjausi, kad jeigu iš sesės bus pirktinė dovana ("vieną dalį pirkau, o kitą - pati dariau", - buvo man pasakyta prieš Kalėdas), tai tai bus kažkas panašaus. Koookia aš laiminga :) Kalėdos - stebuklų metas, tai jau tikrai :) Na ir per savo Kalėdas (aš gi nesu katalikė, tai man labai pasisekė - visos šventės dukart) gavau dar kai ką. Šių metų pirmame įraše jau rašiau, kad sugalvojom kasmet viena kitai padovanoti po žaisliuką ant eglutės. Tai štai. Gavau nuostabią dėžutę. O joje dar dvi dėžutės. Pirmoje... Žodžiu, "aborigenas apsikeitė su aborigenu" , - vėl juokėsi iš manęs Erikas. Tuuuurtas:P Looooobis:P Grooooobis:P O po juo dar viena dovanėlę - žaisliukas ant eglutės.Juk gi zuikio metai. Sesė sugalvojo kasmet dovanoti po kitų metų simbolį. Tai užtruks ... net 12 metų. Bet bus baisiai smagu. Hm, man kitais metais teks padaryti 2 žaisliukus ir pasivyti sesę :P

SB "Myli - nemyli"

Geeeelbėkit, skęstu :P Skęstu popieriukų jūroje:P
Iš vienos pusės kaip ir labai patenkinta, kad išbandžiau ir atradau kažką naujo. Bet iš kitos pusės... turėjau marias suplanuotų darbų, prie kurių net neprisiliečiau. Ir tikiuosi, kad bent vieną savo planų punktą įgyvendinsiu artimiausiu metu, o popieriukai ir nuotraukos palauks :)
Tad šiam kartui kolkas paskutinis skrebukas. Labai paprastas, kažko super sudėtingo nedariau. Bet šios nuotraukos taip prašėsi papuošiamos. Gal todėl, kad jos, nors ir nėra kažkuo ypatingos kitiems, man - labai svarbios. Joje mūsų Erika. Važiavom pasivaikščioti prie Vilnelės, o ji, nusižiūrėjusi pievutę, ėmė ir nuėjo pasivolioti ir gėlių apžiūrėti. Nieko niekam nesakiusi, tiesiog, jai šovė į galvą ir ji nuėjo. Šiose nuotraukose ji labai panaši į savo tėvelį. Abu gyvena savuose pasauliuose ir daržnai iki jų neprisibarbensi (ir aš dažnai atsijungiu ir neriu į savąjį, bet viską girdžiu ir stebiu). Kažką mąsto, kažką apžiūrinėja ir neįsileidžia nei garso, nei vaizdo iš išorės. Pavadinimo atskirai nedariau. Jis ant didelių žiedlapių. Šią dalį (pusė apskritimo su ramunėlių nuotraukom) padariau "ant greičio", nes pirmiausia norėjau čia dėti aprašymą. Bet kai suklijavau, kažkaip pagailo man jų. Kad ir tamsios nuotraukos, bet šalia ryškių su Erika jos visai neblogai įsitaisė. Tarpelius aplijavau siaurom kalkinio popieriau juostom. Tai nėra brokas - tai padariau blaviai mąstydama :) Kad bent kažkiek susišauktų su kita juosta, kur yra aprašymas :PTad iš kitos pusės iš likusių nuotraukų gabaliukų suklijavau pagrindą aprašymui, kurį rašiau ant kalkinio popieriaus. Šis netikėtas sprendimas man labai patiko, nes ir nuotrauka truputį matosi, ir tekstas įskaitomas. Skrebuką papuošiau pačios daryta gėle. Kaip ją pasigaminti, rasite štai čia. Taip pat priklijavau atskirų žiedlapėlių kaip tik žemiau Erikos rankos, kur ji meta žiedlapius.

ABC. Popierinė ramunėlė.

Dariau skrebuką. Su gėlių nuotraukom. Ir nusprendžiau papuošti jį savo daryta gėle. Norėjau jos tikroviškos. Ir dar norėjau išbandyti vieną įrankį, kurį ir pirkau gėlėm ir panašiems dalykams iš popieriaus daryti. Ir dar gi konkursas scrapping.lt - pačių darytos gėlės. Taigi. Net 4 zuikiai vienu šūviu :) O kai darbą jau buvau įpusėjus, pamąsčiau, kad visai faina būtų parodyti visą kūrybinę virtuvę:P
Gavau tokią ramunėlę. Ji - iš akvarelinio popieriaus
Pirmiausia iš popieriau kirpau 2 gėles ir atskirus žiedlapius. Gėlių žiedlapių kraštus (tik pačias briaunas) dažiau burokėlių spalva. Nuo žiedlapių kraštų gėlės vidurio link, kad dažai išsilietų, iškart braukiu drėgnu pirštu (reikėtu teptuku, bet gi nėr kada jo ieškot) . Viduriuko dažyti nebūtina, bet taip pat dažiau, kad žiedlapio apačia būtų kitos spalvos. Kai išdžiuvo, tonuoju žiedlapių kraštus dar kartelį, ryškiau. Kai gėlė išdžiuvo, įrankiu su burbuliuko antgaliu ant minkšto pagrindo (putplasčio gabalo, ant jo kloju paprastą popierių) įspaudžiu (įrankiu vedžioju ratu) žiedlapio viduriuką, kad būtų įgaubtas. Tą patį kartoju ir su atskirais žiedlapėliais. Imu kitą popieriau gabaliuką ir lieju geltoną bei truputį žalios spalvas. dalį šio popieriaus skylamušiu iškertu rutuliukus. Kiekvieno rutuliuko kraštą dažau oranžine spalva. Kai jie išdžius, tuo pačiu įrankiu, tik iš kitos pusės, formuoju išgaubtus burbuliukus. Iš likusios geltono popieriaus dalies iškerpu apskritimą, kiek didesnį už iškirptos gėlės vidurį. Kraštus įkerpu. Iš išvirkščios pusės dažau oranžine spalva, kad dažai įsigertu įkirpimo vietose (ir vos matosi geroje pusėje). Tada žalia dažau viduriuką. Klijuoju gėlę ant gėlės. Tada dar atskirus žiedlapiukus. Ant 3D lipduko klijuoju viduriuką. Tada ant 3D lipdukų klijuoju burbuliukus. Gavau štai tokia ramunėlę. Smalsumą patenkinau ir dar skrebuką papuošiau. Ir šiom dienom parodysiu jį :) Laaaaukite :)

Snukis? Ar veidas?

Mūsų vaikai gerai supranta rusiškai. Erika net sugeba visai neprastai šnekėti, tik su juokingu lietuvišku akcentų . Išmoko iš močiutės ir filmukų. Bet pasitaiko, kad gal nevisad prasmę iki galo supranta :) Tai būna juoko :P
Sėdžiu. Guldau Juną sau ant kelių, kad pagulėtų bent kiek ant pilvuko. Ji pyksta. O Erika šnekina:
- Kelk морду ir laikyk galvą, nepyk.
Iškritau :D
Netgi žinau, iš kurio filmuko šį žodį ištraukė :P

"Jūra, smėlis ir tu"/ Море, песок и ты

Turėjau A4 formato Emilijos nuotrauką ir keletą mažų iš tos serijos. Atidėjau. Sakiau, kada reik prisėst ir pagalvot, kaip čia jas sudėlioti. O kai rusiškame bloge "Art Ugolok" pamačiau schemelę, iškart galvoj viskas susidėliojo. Na, ne viskas, bet bent jau nuotraukos. Ir prasidėjo: idėjų marios, nežinau, kurios griebtis (kaip visad :P). Bet galų gale gavosi toks, visai romantiškas skrebukas su dailia didele nuotrauka. Ši nuotrauka turbūt viena geriausių mūsų kukliame archyve, nes pagauta būtent akimirka. Nuostabi gyvenimo akimirka. Žiūriu į ją, ir labai gera :) Ir dar 3 mažos neprastesnės akimirkos voliojimosi smėlyje. Pasidžiaukite ir jūs :P Daryta pagal štai šį pavyzdį. Puošt pradėjau nuo nertų detalių. Nėriau, nėriau ir pamačiau, kad gal su dydžiu kiek persistengiau. Bet gavosi tokia... jūros saulė :)
Skylamušiu išmušiau skylutes ir apnėriau "bangelėm". Panašiai dariau gėlytę su trumpu tekstu-aprašymu, kurį rašiau ratu.
Daug detalių "išplaukė" iš pagrindo popieriaus. Tiesa, pirmąkart perlipau per save ir panaudojau margą popierių, kurį apkirpau. Apskritimus klijavau ir dariau 3D ir dar nupiešiau po baltą taškutį. Žinau, žinau, sakysit (bent jau sesė tai tikrai sakys ir juoksis): "Ir vėl burbulai". Turbūt man dabar burbuliukomanija :) Bet vien dėl to burbuliukų neatsisakysiu :)Kitos naudoja gėle, o man va burbuliukų laikotarpis. Ir tebūna taip:)
Pavadinimas. Hm, sukau ir taip ir anaip ir galų gale štai toks rezultatas. "Jūra" - kartoninės formelės, "Smėlis" - antspaudai ir klijuoti ant 3d lipdukų, "ir" - tiesiog priklijavau, o "Tu" jau panaudojau iš Irmos gautą antspauduką. :)
Страничка по заданию"Арт уголка". Сделана нашей средней дочке. Много деталей подиктовала сама бумага. Цветочки и края бумаги вязала крючком. Название - из 4 отдельных слов, соединенных в круг.

Sausio 13-oji

-Mama, papasakok, - ir vėl išgirstu iš Erikos.
Pasakoju, ką žinau apie tuos sausio įvykius. Kiek žinau iš mokyklos. Ir dar truputį - iš studentavimo laikų. Mano atmintis labai trumpa, tad iš praeities (vaikystės ir paauglystės) tėra kažkokios nuotrupos. Labai gaila. O gal taip ir turi būti. Net nežinau, kas geriau. Ar aš taip pat buvau tokia žingeidi, kaip kad manosios dukros. Man atrodo, kad visai nieko neklausinėjau tėvų. Kažką sužinodavau iš bendraamžių, arba iš kiemo draugų, arba iš knygų. Bet ne iš tėvų. Bent jau mano galvoje nėra nei vieno prisiminimo, kad ko klausdavau, ir nei vieno rimtesnio įvykio arba dalyko paaiškinimo iš jų. Augau 5 šeimos narių šeimoje, bet kiekvienas iš mūsų gyveno savo gyvenimą, kuris su kitų narių gyvenimais susikryžiuodavo tik turbūt kartą per kelis mėnesius mūsų nerealiai mažoje virtuvėlėje. Ir nepamenu, ką man tą sausį tėvai pasakojo. Atrodo, kad visai nieko, nors reikia mamos paklausti. Tik žinau, kaip jaučiausi: baisiai pasimetusi. Viskas. Daugiau nieko. Tuščias lapas. Ir tik studentė būdama vėl apie tai prisiminiau. "Apie ką jūsų tėvai tą sausį kalbėjo?"- paklausė kartą mūsų dėstytoja. Ir kažkoks nesuprantamas gėdos jausmas. Nieko nepamenu. Arba nieko nekalbėjo. Te pamenu, kaip tylu namie, ir kaip tamsu. Ir dar tik studente būdama sužinojau apie Baltijos kelią. Visos žino, o aš kažkokia atsilikusi.
Todėl taip branginu tai, kad vaikai manęs visko klausinėja. Jeigu nežinau atsakymo, lendu į internetą, pavartau knygas, pasiskaitinėju ir pati apsišviečiu. O vaikai klausia visko. Ir klausinėja be perstojo. Kartą supykusi užrėkiau ant Erikos: "Baik tu vieną kartą klausinėti, nieko negirdžiu, ką šneka, jau pusė filmo, o aš vis neįsivažiuoju, apie ką, nes vis atsakinėju". Erika patylėjo ir atsakė: "Betgi aš noriu VISKĄ žinoti". Aj, kaip nesmagiai pasijutau, tikra ragana.
Kitą dieną, po mano pasakojimo apie sausio 13, grįžusi iš mokyklos, Erika pareiškė: "Mama, tu visiškai nieko nežinai. Mūsų mokytoja ten buvo, ir tiek daug pasakojo, o tu nieko nežinai".
Ir vėl kalbamės su ja apie tuos įvykius.
-Jeigu tau, mam, reikėtų dabar ginti mūsų šalį, ar gintum?
- Žinoma.
- Paliktum vaikus namie, o pati eitum ginti? Aš sesę prižiūrėčiau.
- Eičiau.
- O kodėl tada neėjai?
- Buvau maža.
- O kai aš užaugsiu, man taip pat reikės eiti ginti?
- Tikiuosi, kad vis dar nereikės, nes busim laisvi.
- Jeigu reikės, tai eisiu. Bet labai bijosiu.
- Kodėl?
- Aš myliu Lietuvą, bet bijau mirti.
Štai taip. O po gero pusvalandžio gavau štai ką. "Tai televizijos bokštas, o apačioje juodi ir balti žmogeliukai, kurie gina Lietuvą". Oho. Daug minčių mano žmogučio galvoje. Ir dar pats bokštas - toks tikroviškas. Aš net nuėjau į balkoną pasižiūrėti, kaip jis atrodo (matom gan gerai jį pro langą), nors esu įsitikinusi, kad ji iš atminties lipdė (dar gi mokykloj piešinius piešė).

Aš laimėjau???

Dar viena puiki žinia, pasiekusi mane kokia 4 val ryto (nes Juna jau nusprendė, kad užtenka miegot, laikas keltis) iš štai šios blogo.
Įlendu į sekamų blogų sąrašą, ir ką gi matau? Lyg ir mano "Saugokis" su Besmegeniais. "Aš laimėjau?", klausiu savęs, kol atidarinėjau pranešimą. Iš tikrųjų :) Reakcija - juokas. Daug juokiausi, bet tyliai, kad neprižadinti kitų vaikų :P Tikrai šįkart nesitikėjau (praeitą kartą buvo tik 3 dalyviai, tai turėjau mažulytę, bet viltį). Nes mano manymu, buvo nemažai darbų, vertų apdovanojimo. Ir kaip supratau, paskutinėm valandom virė dvikova. Kitas skrebukas buvo vienas iš tų 4, kuriuos aš išrinkau sau pačiai favoritais. Na, o kol virė dvikova, aš sapnavau jau kokį 10-ą sapną (kad ateiviai užgrobė mano vyrą P) ).

Stylish Blog Award

Šįryt turiu net dvi puikias naujienas, bet pradėsiu nuo pirmos mane pasiekusios.
Berods vakar Ieva iš Vaje vaje atelje pranešė, kad mano blogui ji perduoda apdovanojimą. Hmmm, pagalvojau, ir koks čia stilius pas mane? Jokio. Bet iš kitos pusės, stilius gi - tai ne vien apdaras, bet ir turinys (darbai, mintys, gyvenimo būdas ir pan.). Taigi, garbingai priimu apdovanojimą ir perduodu kitiems. Galbūt 15-os blogu nesukrapštysiu. Visai ne dėl to, kad tiek neseku. Seku daug, bet sąžiningai perskaitau, nuo iki, tik lietuviškus (net nežinau kodėl). Tad ir perduosiu estafetę tiems, kuriuos tikrai skaitau ir domiuosi :)
O prieš mano sekamų blogų sąrašo paskelbimą reikia būtinai parašyti 7 tiesas apie save. Taigi, taigi, taigi...
1. Laaaabai mėgstu bendrauti. Labai. Ir plepėti. Labai labai :)
2. Nekenčiu rašyti SMS. Galbūt dėl punkto Nr. 1. Bet dar labiau nekenčiu gauti SMS su eilėraštukais. Fui. Pvz., per Kalėdas gauni vienodus ilguuuus, bet tuos pačius eilėraštukus. Man žymiai maloniau gauti vieną, bet nuoširdų "Sveikinu". O gavus eilėraštuką, pasipurtau, numetu telefoną ir dažniausia neatsakau :P Taip, taip, negražu taip elgtis, bet esu tokia, kokia esu:P
3. Namie mėgstu pasipuošti skirtingom puskojinėm. Į miestą taip nevaikštau, nes jų nesimato:) O namie mėgtu. Pasižiūriu į savo kojas ir nusišypsau. Ir vėl pasižiūriu, ir vėl nusišypsau:) Keista būdas save pralinksminti, ar ne? Bet va ir dabar sėdžių su viena dryžuota juodai raudona, o kita vyšnine su rožiniais kvadračiukais:)
4. Nemėgstu "užsislėpusių" kopijuotojų. Ir kas pasakė, kad kopijuoti - gėdinga? Visas pasaulis mokosi kopijuodamas. O pas mus... Kopijos pateikiamos, kaip originalas. Siutina, nes žaviesi žmogaus darbais, giri ji visaip kaip. O paskui pusę darbų originalus randi užsienio leidiniuose. Ar aš kopijuoju? Tikrai taip, tik ne aklai. Ir pasakau, kad idėja bent jau "kažkur iš interneto". O tai... Gaunu kartą darbe laišką iš vienos skaitytojos (dirbau rankdarbių žurnalo redaktore), skirtą konkursui. Autorė rašo apie savo kūrybą, kad mezga originaliausius darbus, kaip visi aplinkiniai jos darbais žavisi. Kaip daug jai reiškia kūryba. Gerai, viskas tvarkoj, tikiu kiekvienu žodžiu. Atidarau nuotrauką, o ten... mano kažkada sugalvotas, netgi sakyčiau pagimdytas šalikas, tik kitokių spalvų. Tikrai mano, bet jau buvo žurnale. Aš ir rašau, kad šis šalikas - mano autorinis darbas, tik kitokių spalvų, spausdintas ten ir ten, tokiais ir tokiais metais... Ir gaunu atsakymą/atsiprašymą, kad tikrai, ji mezgė pagal aprašymą. Tai kam tada giriesi, kad originali idėja? Tai ir parašyk, kad skaitai mūsų žurnalus ir su malonumu (ar be jo) mezgi iš jo. Ar mąsto, kad leidžiu žurnalus ir nežinau, kurie darbai jau buvo, kurie originalai, kurie ne?
5. Mėėėėgstu žiurkes. Kitame gyvenime būsiu žiurke, ir nors labai gaila (nes vyras taigi bus katinu), bet tikrai būsiu. Ir vyras taip sako: "Tu tikra žiurkė". O aš jam: "Žiurkės baisiai protingos ir gudrios", tad niekad neįsižeidžiu :)
6. Dievinu keltis anksti. Kokia 5 val. ryto - mano laikas. Vaikai dar miega (nors jie taip pat vyturiai), o mes su Eriku sėdim tyloje (jis prie kompo, o aš - prie lango:P ). Man tyla - gražiausia muzika :)
7. Mėgstu keliauti į kiną. Ir mėgstu žiūrėti filmus namie, nors, žinoma, kine - žymiai maloniau. Bet namie - vienu šūviu net 2 zuikiai, nes bežiūrėdama mezgu (į mezginį gi žiūrėti nereikia, rankos pačios mezga).
Štai tiek daug. Gi sakiau, kad plepi esu, mažiau nesigauna:P
Na ir sąrašiukas. Žinoma, jų yra daug daugiau. Bet ... nemaža mano sekamų blogų dalis jau apdovanota. Nors kol rinkau sąrašą, pastebėjau, kad dar daug daug daug jų yra :) Tad nuolat pasižvalgau po štai šių įdomių žmonių/įdomių minčių/įdomių darbų namučius:
...http://agnesmintys.blogspot.com
...http://gyventi-smagu.blogspot.com
...http://mano-laimes-trupinelis.blogspot.com
...http://i7guru.blogspot.com
...http://prapieste.blogspot.com
...http://zavesfelt.blogspot.com
...http://karoliukubaras.blogspot.com
...http://a-perfect-waste-of-time-loriete.blogspot.com
...http://jurooma.blogspot.com
...http://irmaperedne.blogspot.com
...http://issiblaskemintysirdarbai.blogspot.com
...http://loretari.blogspot.com
...http://loretos-mene.blogspot.com
...http://robe-aneriniai.blogspot.com
...http://neringa-neringa.blogspot.com
...http://zemugne.blogspot.com

SB "Saugokis!"

Erika ilgai laukė savojo skrebuko. Jau su visais šeimos nariais padariau, beliko ji paskutinė. Tad šis darbas - jai :)
Norėjau kažko labai linksmo. Pradžioje galvojau apsistoti ties pingvinais arba meškom, bet Besmegeniai visai netikėtai įsiveržė :) Dariau pagal štai šio scrapping.lt konkurso užduotį, pagal duotą pavyzdį ir temą - "Žiema". Idėja štai tokia: po kiekviena nuotrauka atitinkamas besmegenis: Erika - kalniuko viršuje, o jis (Besmegenis) stovi kalno apačioj. Iš eilės tai atrodo taip:
1. Erika ruošiasi. O Besmegenis žiūri, ką ji daro. 2. Erika jau pasiruošusi. Besmegenis tai mato ir išsigąsta (nes plaukai pasišiaušia:P ). 3. Erika šaukia:"Maaarš". Ir Besmegenis bėga jai iš kelio :)Iš čia ir pavadinimas - "Saugokis", nes kitaip sutrauškys ir net nepastebės:)
Ir truputis detalių. Raidės tonuotos 3 spalvom. Išpiešiau popieriaus kraštus mano mėgstamais krengeliais. Ir dar papuošiau 3D spalvotais apskritimais (didesnius kirpau, mažiems skylamušiu pasinaudojau). Pirmąkart tokio tipo dariau. Laaabai patiko žaisti :)