Ramybė, tvarka ir ... uogos

Štai. Mėnuo atostogų jau pralėkė. Susitvarkiau aplink save, t.y. namus. Susitvarkiau - tai: juosteles sudėjau į dėžutes, karoliukus surūšiavau pagal spalvas, skirtingų technikų priemones sudėjau į atskiras lentynas, surinkau visas audinių atraižas ir joms išskiriau vietos ir t.t. ir pan.. Dar atsikračiau viskuo, kuo nesinaudojom. Juk reik ne tik tvarkos, o ir atlaisvinti vietos naujam gyventojui :)
Susitvarkiau ir savo galvoje. Pagaliau. Tiesiog sustojau ir taip pat sudėliojau viską į vietas. Iškėliau naujus tikslus, pagalvojau apie svajones, apie norus. Viską apmąsčiau ir galiu drąsiai žengti toliau savo amžinų ieškojimų ir bandymų keliu... Šis mėnuo tam ir buvo skirtas - susitvarkyti visame kame. Pagaliau nereikia galvoti apie darbą, apie priedų ruošimą kitam pusmečiui, apie savo pavaldinius, kas ką spėja, kas ko nespėja ir jaudintis, kad ko nors pati nepamirščiau. O tai yra didžiausia palaima, nes darbas pernelyg giliai įsiskverbė į mano asmeninį gyvenimą ir ne jis tarnavo man,o aš jau tapau jo vergu. Išsilaisvinau. Nesvarbu, kaip ilgam, tačiau sustoti jau seniai reikėjo. Sustoti ir apgalvoti viską iš naujo. Ir pagaliau atgavau ramybę. Sielos ramybę. Vyras sako: "Taip gerai dabar miegi". Žinoma, nes esu ramybės būsenoj. Iki šiol tai man buvo nežinoma, nes visąlaik turėjau rūpintis kitais dalykais. O dabar galiu būti šeimoje, namuose ir apie nieką kitą negalvoti... Taigi, susitvarkiau, apsiraminau... Dabar jau galima pradėti kažką naują. Ir pirmiausia - nukeliauti ... uogų.
Dar vienas planas chuliganas. Kai žiemą vaikai klausė, kada turėsim lėliuką, sakiau: "Kai tik atsivalgysim braškių". Tad kelioms dienom su vaikais išvažiavau pas mamą + sesę + į sodą, t.y. į tėviškę. Na, braškės tik prasideda, bet paragavau jų. O ir žemuogių su vaikais nukeliavom. Mmmmm, kaip gardu, tik uodų tiek, kad ilgiau negu pusvalandį išbūti neįmanoma. Bet uogų dar neatsivalgiau ir tikiuosi, kad spėsiu pasimėgauti vasaros malonumas, kol nepradėjau maitinti vaikiuko ir laikytis daržovių/ košių dietos :) Ir dar. Po tvarkymosi namie atsirado tiek vietos... Pati stebiuosi. Tad įgyvendinau seną savo svajonę - turėti atskirą kampuką relaksavimui su arbatos/ kakavos puodeliu. Tik dar truko keleto smulkmenų. Išprašiau vyro mamos mažučių (kelių gurkšnelių) porceliano puodelių, kuriuos nė karto nemačiau naudojant pagal paskirtį (tiesiog stovėjo dėl grožio). Beliko įsigyti dar vieną smulkmeną ir, manau, jau šios savaitės antroj pusėj rytą pradėsiu taip, kaip svajojau jau keletą metų :)