Kelionė po Latviją

Kodėl Latvija? Priežasčių kelios, bet svarbiausia ta, kad norisi prie jūros, o mes Lietuvoje neturime pajūrio ir tiesą sakant gėda ir važiuoti į Palangą arba Šventąją. Nes svilintis paplūdimyje – ne mums, o pamatyti nelabai ką ir yra. Taigi, kodėl Latvija? Ogi:

1. Latvijoje labai daug investuota į turizmą. Nieko nenustebinsiu, pasakydama, kad pvz., kemperiams ir palapinių gerbėjams Lietuva nepatraukli, užtat Latvijoj keliaudami su palapinėm ar namukais ant ratu visada rasite geras sąlygas apsistoti ir gyventi. O ir viešbučių yra pakankamai.
2. Jeigu keliaujat su vaikais – jiems ten tiesiog rojus. Daugybė NEMOKAMŲ vaikų žaidimų aikštelių (įsivaizduokite mūsų (Vilniaus) Akropolio „Euroopą“, tai, pvz., Ventspilyje yra net 2 dideli parkai su 10-15 tokių „Euroopų“ skirtingų amžių vaikams).
3. Paplūdimiai yra sutvarkyti - smėlyje nerasi nei nuorūkų, nei kitų šiukšlių. Ventspilyje yra Mėlynosios vėliavos paplūdimiai, kur nemokami tualetai, yra dušai, kas 30 metrų – supynės, įvairios eglutės landžiojimui ir pan.
4. Yra daugybė pilių, muziejų, malūnų ir visa ko, ko tik širdis geidžia. Ir į kurias negėda eiti, nes dauguma jų vis dar turi ta senovinę dvasią ir išviazdą. Taigi, pamatyti tikrai yra ką.
5. Ir paskutinė priežastis ... Na, Turkijos ir Graikijos tikrai nevilioja, nes norisi ilsėtis panašiame klimate, kaip ir Lietuva. O ir keliauti toliau, nepažįstant savo kaimynų... Be to, kelionės mašina mums labai tinka ir patinka.

Po Latviją keliavom jau trečią kartą. Pirma kelionė buvo tikrai intensyvi, nes apvažiavom trečdalį Latvijos ir aplankėm visus kaimelius, kuriuos tik galėjom. Praeitais metais jau važiavom pramintais takais ir tik ten, kur labiausiai patiko, plius dar pridėjom vieną miestą - Siguldą. O šiais metais, dėl susiklosčiusios padėties ir turint omeny, kad negaliu laiptais laipiot ir vaikščiot tiek, kiek anksčiau, važiavom antrų metų keliu, tik visgi kai ką atradom ir kai kur dar nukeliavom papildomai. Taigi, surašau visų kelionių bendrą maršrutą. Keliavom nuo Klaipėdos į šiaurę. Pirmiausia kiekvienam mieste ieškojom turizmo informacijos centro, nes internete labai daug info, tai sunku atsekti, kas labiau vertas dėmesio. O čia ir žemėlapį duos, ir patars. Mūsųs kelionė - Latvijos vakarine pakrante, o paskui į rytus, į Rygą ir truputi šiauriau esančią Siguldą.

PAPE

Tai mažas kaimelis maždaug 20 km nuo Lietuvos sienos. Laukinė gamta, pažintiniai takai, paukščių stebėjimo bokštas, laukinių arklių, stumbų būriai, kuriuos galima pamatyti keliaujant takais, praktiškai laukiniai paplūdimiai, bet švarūs. Įdomiausia, kad beveik visą kaimą „valdo“ lietuviai. Tad susikalbėti – be problemų, tik va ne visur gyvenimo sąlygos geros. Mes gyvenom kambariuke, tualetas, dušai ir virtuvė – kitam pastate, t.y. lauke. Tai vaikai (miestiečiai gi esam ) buvo švelniai sakant šokiruoti. Nors yra ir normalių poilsio namukų, tiesiog mes iš anksto „aklai“ užsisakėm ir sumokėjom. Čia nakvojom 3 naktis, bet ne visas dienas leidom prie jūros - keliavom į kitus šalia esančius miestelius. Vienas iš jų – Liepoja.

LIEPOJA

Gražus miestas su turistams siūlomu maršrutu – „Miestas kaip iš natų“. Nuo turizmo informacijos centro, kur gavome žemėlapį, visas miesto įžymybes aplankėme pagal natas. Natos – grindinyje ir tokiu atstumu viena nuo kitos, kad tikrai nepasimesite. Labai gera idėja, patogu ir linksma keliauti. Mieste yra daugybė gražių pastatų, bažnyčių ir pan. Yra iš gintaro padarytas smėlio laikrodis (aukštesnis už mane) ir visokių įdomybių. O smėlis prie jūros tokio baltumo, kad saulėtą dieną teko prisimerkti, kad neapakti. Kam įdomu,miesto šiaurinėje dalyje yra šiaurės fortai – XX amžiaus Rusijos caro įsakymu sukarta įkalinimo įstaigų sistema, po kurią galima paklaidžioti. Na, mes tiesiog nespėjom ten nuvykti...

GROBINA

Keliaujant link Kuldigos, sustojom keliose kaimukuose. Grobina kadaise buvo nemažas miestelis, o iš lankytinų vietų – XIII amžiaus Livonijos pilies liekanos ir bažnyčia. Ši uosto gyvenvietė atsirado IV-V a.

Dar viena vieta, kurios neaplankėm, bet labai norėtumėm – Rygos zoologijos sodo filialas netoli Liepojos „Ciruli“, kur yra vilkų, lokių, šernų, mėlynoųjų Latvijos karvių (kurias taip svajojom kur nors pamatyti, ale nepamatėm) ir t.t.

AIZPUTĖ

Dar vienas mažas mietelis. Keletas pilių, iš kurių liko tik sienos.

KULDIGA

Miestas ant Ventos kranto, toliau nuo jūros. Jame apsilankėme 3 kartus, tik šiais metais nepavyko apsistoti, nors tai buvo pirmas kelionės punktas. Tiesiog miesto keliai tvarkomi iš pagrindų, o viešbutis, kuris labai patiko („Jana nams“, http://www.jananams.lv ) uždarytas. Ramu, jauku, malonu būti. Seni pastatai, senas tiltas per Ventą, plačiausias krioklys (berods 240 m), medinis 16 m apžvalgos bokštas, iš kurio - puiki panoramą į upės vingius ir miestą, skulptūrų parkelis. Šalia Kuldigos yra turistų labai mėgstamos gamtos suformuotos ir žmonių praplatintos 2 km ilgio olos, iš kurių galima apžiūrėti 460 m, bet mes ten nesilankėm – tai vaikai per maži, tai aš morališkai nenusiteikusi. O mėgstantys rankdarbius šalia turistų info gali įsigyti puikių austų užtiesalų ar takelių. Praeitais metais pirkom 90-ies metų močiutės takelius iš jos pačios, o šiais metais jau moteriškėlės nematėm...

JURKALNE

Keliaujant iš Kuldigos link jūros, aplankėm Jurkalnę. Čia – aukščiausias šlaitas prie jūros (vietomis – iki 20 m).

EDOLE

Grįžtant iš Jurkalnės į Kuldigą aplankėm dar Edolę. Tik gaila, kad važiavom vėlai – nepatekom į pilį. O kiek esu girdėjusi, po ją pasivaikščiot yra verta. Ar tai tiesa, nebuvo galimybės įsitikinti...

VENTSPILS

Gražiausias miestas, miestas – vaikų svajonė, t.y. mūsų – ramybė. Daug visko, daug gėlių, nereali tvarka visur kur. Čia yra europinio lygio kempingas (www.camping.ventspils.lv), geriausias Baltijos šalyse, su dušais, virtuvėm, o už kalniuko – jūra. Praeitais metais ten gyvenom, tik jeigu nuomotis namukus, o ne kemperiuose arba palapinėse, sezono metu vietų nelabai ir rasi. Dar mūsų patikrintas – viešbutis “Juras brize“ (http://www.hoteljurasbrize.lv/), kuriame skaniai maitina. Toliau jau punktais papasakosiu. Apėjom visą miestą pėstute su vaikais (Emilijai dar 3 metų nebuvo, o Erikai – 5, bet ėjo pačios sąžiningai, mažiausiai po 10 km per dieną)

Vaikų parkas Nr. 1 – mažesniems vaikams.

Mieste apsigyveno karvės, apkeliavusios ne vieną šalį, o dabar besiganančios skirtingose miesto vietose.

Upės pakrantė, kur yra mažas laivukas, kuris plukdo turistus upe iki jūros ir atgal.

Mėlynos vėliavos paplūdimys, su dušais, nemokamom pramogom vaikams ir nerealiai švariu smėliu.

Inkarų parkas šalia muziejaus po atviru dangum (šalia mūsų viešbučio ir kempingo)

Inkarų parke yra džiunglių takas (nemokamas).

Šalia šio parko yra muziejus po atviru dangum – su autentiškais pajūrio namukais, malūnu, laivukais ir garvežiu, kuriuo galima pasivažinėti ir po muziejų, ir po inkarų parką. Ir dar aikštelė vaikams yra.

Vaikų parkas Nr. 2 – šalia mūsų viešbučio ir žymiai didesnis už pirmą. Be to, skirtas vaikams nuo pat mažiukų iki paauglių. Na, ir mes su vyrų pasisupom...

Dar vienas parkas, įvažiuojant į miestą, mūsų atrastas antros kelionės metu. Su mano dydžio saga ir mano dydžio siūlų kamuoliu

Šiaip mieste dar yra visokiu įdomybių, muziejų, pilių, vandens pramogų parkas po atviru dangum ir t.t.

IRBENE

Visuose turistiniuose žemėlapiuose pažymėta, kaip lankytina vieta, tik va be navigacijos jo nesurasi – jokių ženklų nėra. Miestas – vaiduoklis, pasitraukus sovietų kariuomenei, buvo apleistas. Čia buvo radioastronomis centras su radioteleskopu, vienu didžiausiu pasaulyje, kuris sovietų laikais buvo naudojamas pasiklausimui.

JURMALA

Baisesnio miesto nesam matę. Nuo sovietų laikų likęs netvarkytas, baisiai apgriuvusiais pastatais. Įvažiavimas į miestą mokamas. Pvz., jeigu keliaujas iš Rygos ir prieš tiltą įvažiuojant į miestą nesumokat, nes nesuprantat latviškai, tai už tilto mokėsite baudą. Nes policija stovi prieš tiltą ir esantiems už tilto kolegoms praneša, kas nesumokėjo...Baisu. Viešbučiai nerealiai brangūs ir baisūs. Jurmaloj buvom tik pirmos kelionės metu. Planavom nakvoti 3 naktis, bet tiesiogine ta žodžio prasme, vos sulaukėm ryto. Lankytinas vietas apėjom per pusvalandį, jų pagrindine alėja, Jomas iela, pasibaisėjom. Tiesa, palei jūra yra gatvelė su laaaabai gražiais ir visai nekukliais namukais. Na, jeigu tik gulėti prie jūros, gal ir nieko miestas, ale kainos tokios, kad gulėti nesinori... Ai, yra senų mašinų muziejus – pats toks pat senasis ir apleistas, kaip ir mašinos, sustatytos bet kaip ir bet kur. Į šį miestą daugiau niekada ir už jokius pinigus, o važiuojant pro šali, tik pasipurtom su vyru abudu...

RYGA

Gėda, gėda, gėda, bet per 3 kartus taip ir nesugebėjom pasivaikščioti po senamiestį. Tik nuvykom 3 kartus į zoologijos sodą. Šiais metais nenorėjom ten važiuoti, nors ir tikrai didelis, ir pamatytiyra ką, bet gi vaikai tiesiog išreikalavo. Orai nekokie buvo, lijo laaabai. O zoo labiausiai patiko varlių ir vabzdžių kolekcijos, skruzdėlių kolonija ir pan. Erika, kaip visada, tiesiog negalėjo rasti vietos iš džiaugsmo...

BIRINI

Pasiieškojom intike ir radom, kad netoli Siguldos, pilyje bus šventė. Nusprendėm pakeliui užsukti. Taigi, suprantu, kodėl Latvijoj krizė – tokių kainų už tokio lygio šventes pas mus nėra (mums kainavo 60 Lt). Pilis panaši, kaip Lietuvoje – autentiškos sienos ir nieko daugiau, viduj viskas sutvarkyta šių dienų pramogoms. Aplinkui yra parkas, bet kažkaip visai nesutvarkytas (po vakarų Latvijos kažkaip net keista, kad šioje šalies dalyje daugiau apleistų vietų). Taigi, apėjom, kaip vaikai pasakė – nieko nepamatėm. Bet prie pilies yra arklidės, kur galima buvo pamaitinti žirgus. Tai bent tas nuramino ir mus, ir vaikus.

SIGULDA

Turaidos pilis ir muziejinis rezervatas, kuriai apeiti reikia pusdienio, bet jeigu keliaut į tą pusę, būtinai aplankykite. Netoliese yra Krimuldos bažnyčia. IŠ Siguldos į Krimulda virš Gaujos upės yra kabančių lynu keltas. Taip pat miesto apylinkėse yra daug urvų... Aktyvaus pailsio mėgėjai taip pat rastų ką veikti. Yra Siguldos pramogųparkas su įvairiom trasom tarp medžių. Žiemos metu čia labai daug slidinėjimo trasų.

MINI ZOO „Salmini“

Maždaug 20 km nuo Siguldos yra 300 elnių bandos ganykla „Saulstari“, bet mūsų ten neįleido, nes reikia skambinti ir tartis iš anksto. Tad nuvažiavom dar už 7 km žvyrkeliu esančio mini zoologijos sodo „Samini“. Labai maloni šeimininkė ir gyvūnai tokie prižiūrėti... Triušių (bent 20 skirtingų veislių), vištų, balandžių, fazanų kolekcijos, stručiai, voverės, lapė, arkliai ir net papūgos. Įspūdingiausi man buvo garbanoti balandžiai.

TERVETĖS gamtos parkas

Na ir netikėtas šių metų atradimas – Tervetės parkas (www.mammadaba.lv). Šiais metais keliavom ne pro Klaipėdą, o per Panevėžį link Kuldigos. Nežinau, kiek km nuo sienos, pravažiavus Bauską, tiesiog pamatėm turistų autobusus ir žemėlapius su užrašu „Parkas“. Sustojom ir nenusivilėm. Keletą valandų braidžiojom po parką su mediniais pasakų herojais, raganų ir velnių namukais, tikra ragana, verdančia kažkokį viralą, didžiuliais mediniais vorais, didžiuliu drakono kiaušiniu, ir kaip visada – su vaikų žaidimų aikštele ir t.t. Žodžiu, metų atradimas, kuriame tikrai verta pasivaikščioti. Ir tam geriau skirti pusdienį, nes mes tik dalį apėjom. Lankstinuke, kurį gavom, parašyta, kad tai- 2009-tų metų žymiausiais Europos turizmo tikslas Latvijoje.

SALASPILS

Mažiukas miestelis, keliaujant iš Rygos Lietuvos link, kuriame – nacionalinis botanikos sodas, didžiausias Baltijos šalyse. Tikrai verta aplankyti, o jeigu užtaikysit ant kokių nors gėlių žydėjimo – ochhhhh, kaip gražu. Mes pasigrožėjom rožių plantacijomis ir bijūnais.

KĄ dar VERTA žinoti apie Latvija...

1. Keliaujant, nepamirškite pasų – vaikams jų taip pat reikia. Pirmąkart keliaujant mus tikrino, o kitus kartus- ne, bet visgi dokumentų reikia.

2. Ką galiu pasakyti apie pirmą bendrą įspūdį apie šalį (nežiūrint į tai, kas padaryta turistams) - daug gandrų, mediniai elektros stulpai ir baisūs keliai. Tad keliaujant, su techniškai netvarkinga mašina nepatarčiau to daryti. Ir be atsarginio rato. Latvijos keliai- tikras išbandymas jūsų transporto priemonei.

3. Nors šiais metais matėm ir normalių kelių ženklų (normalaus dydžio), bet visgi pas juos turbūt bent 30 proc. kelio ženklai mažesni. Tad juos pamatyti sudėtinga. Ir jeigu už 100-200 metrų yra koks nors ženklas, pas mus prie pat sankryžos jis pakartojamas, o pas juos – jeigu nespėjai įsiminti – tai teks paklaidžioti. Taip Ventspilyje mes apvažiavom 3 ratus, kol galų gale įsiminėm ir supratom jų nerealiai painius apvažiavimo ženklus, kuriuose tiek daug visko, kad neįmanoma suprasti....

4. Susikalbėti beveik visur galima rusiškai, nors kai kur, kur yra jaunimo darbuotojų, jie rusiškai nesupranta – tik angliškai. Rygoj picerijoj mus aptarnavo.... lietuviškai. Labai malonu, tik aš pasimečiau labai...

5. Dar keliaujantiems mašina... Benzinas pas juos pigesnis, negu pas mus. O vat dujos kainuoja tiek pat, tik jų yra didesniuose miestuose ir ne visose degalinėse. Tad galit pravažiuoti 100-200 km, kol rasite kitą degalinę su dujom.

6. Mėgstantiems greitį... Policijos mašinos – baltos su juodom juostom, tad jas pastebėti gan sudėtinga. Nors mes kiekvienos kelionės metu matėm tik po kelias mašinas. Tik, tiesą sakant, kelių, kur įmanoma greitį viršyti nėra daug... Užtat pakelėse daug susprogusių padangų liekanų ....