Galbūt kol vaikų nėra, neįsivaizduoji, kaip būtų gyventi su jais. Bet kai vaikų turi, neįsivaizduoji, kaip galima būtų gyventi be jų, kaip gyvenai be jų. Kam gyventi be jų, ir ar tai išvis įmanoma...
Mes esame trys vaikai. Turiu vyresnį brolį ir jaunesnę sesę. Ir gal dėl to mūsų visų didžiulis noras - turėti vaikų. Ir jau vaikų atėjimas į šį pasaulį mūsų šeimoje turi savo taisykles. Mūsų Erika gimė liepos 20, Emilija rugpjūčio 19, o sesės Elzė - rugsėjo 18. Kas mėnesį ir minus 1 dieną. Ir dar - skirtumas po 2 metus. Tad pagal planą po Elzės gimimo praėjus 2 metams, t.y. šiais metais, mūsų šeimoj turėtų būti naujas narys. O pasirodo, taisyklės pasikeitė truputį - šiais metais ir sesė ir brolis turės po mažiuką.Tik buvo įdomu, kada gi pasirodys pirmasis... Ir štai, 2 savaites iki Elzės gimtadienio gimė Adomėlis. Tad rugsėjis kol kas - derlingiausia mėnuo :)
Vardas buvo mūsų rezervuotas, sugalvotas Eriko, kai man jau buvo paskutiniai sąrėmiai (turėjom tik vieną vardą - mergaitei, o berniukui niekaip negalėjom sugalvoti), bet kadangi mums antra gimė mergaitė, taip ir liko vardas tik rezervuotas. Ir labai smagu, kad sesė išrinko būtent šį. Man pačiai sukelia daug prisiminimų ir sentimentų. Ir labai malonių laukimo akimirkų, kai nežinai, ką turėsi ir myli vaikiuką, bet kokį, ar berniuką, ar mergaitę. Taigi, mūsų naujasis šeimos narys, mūsų Adomėlis, pirmasis vyriškis po trijų panų :) Ant Eriko rankų O čia pati Elzytė užpučianti žvakutes ant savo gimtadieninio torčiuko
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą