Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje

Nors per šį ilgąjį savaitgalį spėjom pabuvoti ir sode su nakvyne, ir Švenčionių miesto šventėje, ir netgi vieną dieną tiesiog pasėdėti namie, bet liepos 6 visuomet norisi kažkaip paminėti. Tad nusprendėm keliauti į Kernavę, kur vyko 3 dienų šventė. Joje "dalyvavom" jau trečią kartą, bet vis vien kaskart atrandi kažką naują. O ir vaikai auga, tad į viską žiūri kitaip. Nusprendėm, kad joms bus įdomu pamatyti ir prisiliesti prie senovinių amatų: kaip ruošiasi medžioklei (gamina strėles ir įvairius ginklus), mala miltus , audžia ir pan. Na, o aš, kaip tikra rankdarbių fanatikė, kur tik mačiau ką įdomesnio (pavyzdžiui, daaaaaaug siūlų), visur apsilankiau. Pamačiau, kaip adata neriamos kepurės bei kojinės (net nežinau, kaip tai pavadinti - "nėrimas" gal nėra tinkamiausiai žodis, bet...) - vieną labai paprastą, bet visgi ilgai užtrunkantį būdą, o kitą labai jau įdomų, tokio nesu mačius. Taip pat sužavėjo nėrimas pirštais, vilnonių siūlų spalvų paletė, dažytų natūraliais dažais (esu bandžius dažyti, bet čia tiek daug ir tokių atspalvių). Pamalonino akis ir veltiniai. Ypač pats darbo procesas, jauno vyro atliktas :) Ir kaip gi išvažiuoti iš šventės, nieko neįsigijus? Būtų tikra nuodėmė. Tad įsigijau beržo žievės indą, kur dabar bus miltai, o vyras - medinį "indą" šaltiems gėrimams :)