2014 m. sausio 29 d., trečiadienis

Receptų knygelė su rožėmis

Tęsiu praeito įrašo temą ir rodau, kur panaudoti kava dažyti lapai.
Tai buvo užrašų knygelė su daug daug paprastų lapų. Ji  daryta kalėdinei mugei Panoramoje, tačiau grįžo namo ir buvo sėkmingai sudėta į dėžę laukti savo sėkmės valandos.
Ir štai ta valanda atėjo. Buvau paklausta, ar turėčiau receptų knygelę, ar galėčiau pagaminti. Nufotkinau, ką turėjau (atrodė, turiu daug, o pasirodo, liko tik kelios :)) Taigi, tiko būtent ši, su rožėmis. Bet buvo išsakytas noras iš užrašų knygelės padaryti receptų knygelę, ką nors pridedant "skanaus", paprastus lapus pakeisti dažytais, padaryti skyrius su temomis ir truputėlį suasmeninti, užrašant, kam skirta. Na, aš baisingai nemėgstu, kai ant viršelio būna užrašyti vardai. Lyg kai dovanoji, žmogus nežino, kad tai yra jo daiktas. Kaip ir nemėgstu puodelių su nuotraukomis, kurios mane tiesiog erzina: noriu atsigerti ramiai, o čia į tave žiūri kažkas kitas nuo puodelio... :D Jokio privatumo :D
Taigi. Gavosi štai kokia knygelė. Traukta audiniu su paminkštinimu, puošta airiškų nėrinių rožėmis.

Kad būtų panašesnė į receptų knygelę, pirmą viršelį dar padabinau audiniu trauktu arbatinuku ir puodeliais. Iš arbatinuko kyla gėlės formos garai :)

Nugarėlėje yra užsegimas - dvi nertos juostos, keliaujančios nuo nėrinių,  su skaidriomis sagomis.

Pirmame atvarte užrašiau vardą ir išpaišiau rožių nėrimo schemas :)

Visi lapai tonuoti kava.

Prie vieno skyriaus buvo pageidavimas įkomponuoti skruzdeliuką. Man patinka tokie mažučiai dalykėliai, kurie žinomi tik tiems, kas užsako, bet kurie, įsivaizduoju, sukels daug šypsenų tiems, kam bus padovanoti :) Skruzdės kūnelį iškirpau, visa kita nupiešiau.

P.S. Mugės metu su kolege prisiklausėm daug visko apie knygeles: ir gero, ir blogo, ir juokingo, ir kvailo. Tačiau aš visvien manau, kad nors tokios knygelės nėra pirmo būtinumo reikmė, o labiau prabangos dalykas, kurio kasdien nepasidovanosi, gera turėti būtent tokią. Į ją įdėta daug meilės, jausmų, idėjų, geros ir šiltos energijos, tad toks daiktas visuomet bus mielas širdžiai, nes ta energija, kurią įdedi dirbdamas, niekur nedingsta - ji tiesiog persikelia į kitus namus pas kitus žmones. Daug kas sakė, kad į tokią būtų gaila rašyti. Nežinau, keista man tai girdėti... Aš turiu kažkada sesės padovanotą rankų darbo receptų knygelę, į kurią ir šiandien sėkmingai maloniai rašausi receptus. Prieš ką nors gaminant, traukiu savo mylimiausią knygelę, ir vien tik pažiūrėjus į ją, širdis dainuoja, o taip nusiteikus ruošti maistą yra visai kas kitką. Ir patikėkit, maistas - visai kitokio skonio :) Maži dalykai, kurie priduoda gyvenimui skonio ir kvapo - štai kas man tokios knygelės :)...

1 komentaras: