Roželės "kirmėlaitės" dygsniu

Kol nusiteikinėju suknelių užbaigimui, nusprendžiau ir Junai truputį pasiuvinėti. Turėjau vieną roželę jau pasiuvinėtą, tai beliko dar dvi padirbti ir keletą lapelių pridėti.

Vabaliukai vabalai

Pirmiausia noriu parodyti, ką Erika rado prie ežeriuko praeitą savaitę. Važiavom pasižiūrėti buožgalviukų. Ir kol Erika tupėjo prie kranto, pamatė, kad žemė pradėjo judėti. Žodžiu, matėsi, kad tikrai ne koks mažiukas vabaliukas ruošiasi išvysti saulę. Ir štai, pasirodė visame gražume. Buvo ir klyksmų, ir "oi", ir "ai", ir "ach" :) Juk gyvio dydis - kaip didžiojo piršto. Tik judėjo taip greitai, kad nuotrauką gavau tik vieną. Štai jis, paprastasis kurklys. Apie jį vaikystėje daug skaičiau, bet iki šiol nesu gyvo mačius. Įspūdingai atrodo :) Tiems, kuriems vabalai patinka arba bent jau įdomu į juos žiūrėti pro stiklą, noriu pranešti, kad PC Oze vyksta vabalų paroda (ir dar šį savaitgalį vyks). Man labai patiko. Nors ir esu mačius Rygos Zoo, bet visvien baisiai malonu pamatyti dar. Ir dar ir dar.
Tik Rygoj nėra drugelių. Tad prie drugelių mes prastovėjom ilgiausiai. Tokio dydžio nesu mačius, kaip dvi mano rankos. O grožis, grožių grožis. .. Ir jeigu pasiseks, galima pamatyti, kaip drugeliai pirmąkart pamato dienos šviesą.

Suknelių nėriniai

Vasara nenumaldomai artėja, tad prisėdau prie vaikų suknelių. Na, gal ir ne dėl vasaros artumo. O tiesiog: norisi kažko tokio raminančio, tokio "darai ir galvoji visai apie kitką". Ir šis darbas man visai tiko. Siuvu apskritimą prie apskritimo, ir galvoju apie... kai ką, apie ką vis neprisiruošiu parašyti :)
Taigi... Jau esu rašiusi, kad nusprendžiau panaudoti siuvinėlius ir papuošti jais sukneles. Suknelių tik viršutinė dalis bus su nėriniais/siuvinėliais, o visa kita - audinio. Tiesa, siūti aš nemėgstu, reik nusiteikinėti. Tikiuosi, neužtruksiu ilgai. O nėriniai labai jau elementarūs. Štai tokie gavosi. Su siuvinėtu intarpu turim štai tokį rezultatą. Tik va driežo "apskritimas" gavosi nevisai apskritas. Nes gi kirpau iš akies :P Skubėjau, kol turėjau ūpo. Erika man atleis, tikiuosi :P

Darom lėliuką :)

Na, mes su Eriku šio meno lyg ir išmokom :) Turim 3 lėliukus :)
O jeigu rimtai...Nusipirkau naują knygą "Modelino enciklopediją". Man labai patiko. Didžiąją dalį perskaičiau, sužinojau daug, radau atsakymus į nemažai klausimų. Na ir Erika pagriebė po manęs. Ir vėl: "Noriu to, noriu ano". Gerai, jau, gerai. Šeštadienis kaip tik turėjo būti ramesnis. Tai susėdom. Intike susiradau įvairių pamokų skirtingų technikų. Peržiūrėjom su Erika draugiškai. Siūliau lipdyti gal kokius auskarus. Bet ji visgi "noriu lėliuko". Prisiminiau, kad turiu iš sesės gautą iliustruotą pamoką (t.p. rastą interneto platybėse). Lėlių senokai jau nesu lipdžius. O lėliukų išvis - niekad nebandžiau. Tai ir keli zuikiai vienu šūviu. Tiesa, abidvi su Erika nusprendėm, kad reik lipdyt, kai Juna miega, nes kai lipdai + darai valgyt + maitini + dar visokius rūpesčius tvarkai tai ir normaliai negali prisėsti prie darbo. Tai ir liko mano lėliuko rankelės ir kojelės bet kaip nulipdytos...
Iškepėm. Kitą dieną teko išklausyti daaaug priekaištų iš Erikos, kad reikia dirbti ir užbaigti (kažkur jau girdėta dainelė :P), bet prie lėliukų neprisėdom. Nes keliavom.
O va vakar užbaigėm. Nežinau, aš pati tai jaučiu dar ilgam būčiau atidėjusi šį darbą. Bet turiu reikalautoją :) Patonavom veidukus ( "na ir kam, nesuprantu, jie gi iškart jau ir yra kūno spalvos?"). Padažėm lūpas, akis ir antakius. Iš plunksnų iškirpom sparnus, priklijavom plaukus. Erika pasiuvo, o aš nunėriau kepuraites. Papuošėm. Ir .... man labai patiko :)
Čia Erikos gražuoliukas. Pirmoje nuotraukoje ji laiko savo drugeliuką rankoje :)
O čia - maniškis:) P.S. Ačiū visom, nepatingėjusioms parašyti komentarus prie mano vynuoginės rankinės. Jie visi dingo, nes vyko kažkokie blogger'io darbai. Visus juos gavau į el.paštą :)

Motinystė

Vakar mėgavomės nepakartojamu reginiu: mažiukas kumeliukas gardžiai traukė mamos pieną. Mmm, kaip malonu akims :) Ir širdžiai :) Ir kaip artima :) Nes ir aš vis dar maitinu savo mažylę. O po to, kai pasisotina, visiškos palaimos pilnom akim mūsų kūdikis vis vartaliosi lovoje. Nes jai TAIP gera, kad neturi jėgų atsikelti ir tegali mėgautis šia akimirka. Kaip ir šis mažiukas kumeliukas.

Vynuoginė rankinė ir puspaltukas

Vedžiau šįryt Eriką į mokyklą ir prie namų surengėm mini fotosesiją. Erika mane fotografavo (su puspaltuku). O paskui aš fotkinau rankinę.
Taigi taigi... Rankinukas gavosi dvipusis. Gerąja puse (priekiu) aš išrinkau tą, kurioje nebuvo jokių raštų, vienspalvę. Ir ją papuošiau vynuogių kekę. Jeigu bus kada "atatinkama" nuotaika, galėsiu visiems rodyti raštuotą nugarinę dalį. Ji man pasirodė pernelyg marga, bet raštą palikau, tegu būna. O čia mano puspaltukas. Dabar žiūriu nuotrauką, kad gal ir visai normalus tos vynuogių kekės dydis. Man jau tinka :)

Vynuogės. Dvi kekės.

Prieš gerą mėnesį rodžiau štai tokią vynuogių kekę. Nunėriau dar vieną, mažesnę, į komplektą :) Viena jau puikuojasi ant mano megzto puspaltuko, o antra - ant rankinės. Ant štai šios, kuri visgi jau baigta, tik liko įsiūti pamušalą. Tik va mažesnę kekę prisiuvau ant rankinės, didesnę - ant puspaltuko. O paskui pasižiūrėjau, kad gal puspaltukui (ir man) ta kekė kiek per didelė, ale palieku kolkas taip, kaip yra. Kai tik nufotografuosiu, būtinai pasirodysiu :)

Erikos meškiukas

- Mam, noriu meškiuko.
- Rink audinį, adatą į rankas ir pirmyn.
- Noriu iš tavo kailiukų meškiukams.
- Na jau ne. Jeigu nors vieną pagaminsi iš paprasto audinio, tada duosiu. Jau kiek darbų pradėtų turi? (nesakau, kiek jau aš pati šiais metais pradėjau :), kas man šiaip nėra būdinga )
- Gerai jau , gerai. Rinksiu paprastą audinį...
Išrinkom drobelę su obuoliukais. Sulenkėm audinį perpus, kad nereikėtų detalių kirpt, sudaigstė kraštus. Tada nupiešiau iškarpas. Tiesiog iš akies, gal ir kiek nevienodo dydžio. Aptarėm, kur ir kaip siūti, kur palikti angas kimšimui. Daviau gerų, tvirtų siūlų. Ir Erika pradėjo siūti. Siuvo gal kokius 3 mėnesius. Porą dygsnių ir atideda. Bet kažkaip praeitą savaitę žiūriu vėl išsitraukė meškiuką, pasiuvo galvą ir ausis. Ir baigė. Iškirpom detales, dygsnius Erika sutvirtino klijais, kad neiširtų. Padėjau išversti, o ji prikimšo. Tada išsirinkom akis ir kol ji buvo mokykloje, sujungiau detales tvirtu siūlu. Visos detalės judinamos. Oooo, koks gražuolis Obuoliautojas gavosi (su obuoliuku ant vieno šono):) Ir dydis - 7 cm nesiekia. Jau galvojau, kad gal ir aš užsikrėsiu, bet tiek jau to... kolkas... "Mam, tavo meškiukai dėžutėse, ir maniškis turi turėti. Mačiau ten spintoj jų daug turi". Tad išrinkom dėžutę, sumaišėm spalvas ir Erika padarė štai tokią dėžutę. Na ir Emilija: "Ir aš noriu dažyti". Tai patariau jai išdažyti jos auskarų dėžutę. "Meškiukui reik dar obuoliukų", - vėl girdžiu kitą dieną. Ištraukėm dėžę su modelinu. Erika nulipdė daaaaug spalvotų obuoliukų, kuriuos paskui kepėm. Ir dar auskarų padarėm, be juos gal kada vėliau parodysiu. O čia visas komplektas. Pasidžiaukite kartu su mumis :) Ir mūsų panelės bedirbančios :)

Driežas "kirmėlaitės" dygsniu. Romantiškas :)

Oho, kaip lekia laikas. Ieškojau įrašo su siuvinėjimu, o pasirodo nuo to laiko praėjo jau net 3 mėnesiai :D
Taigi, prieš 3 mėnesius rodžiau "kirmėlaitės" (rokoko) dygsniu siuvinėtas gėles ir bitę. Tai buvo Emilijai. O Erikai labiau prie širdies - driežas (prie to įrašo taip pat įdėta "pradinė" jo nuotrauka). Tik prie jo gi nėra gėlių, tai kažkaip Erika kankinosi, ar jos pasirinkimas tinkamas. Pažadėjau išsiuvinėti gėlių. Ji išsirinko siūlus. Tiesą sakant, man driežui gal labiau tiktų žolės, šakelės arba kokios žydros gėlės. Bet jau ką pasirinko, su tuo ir sutikau :)
Išsiuvinėjau gėlių. Gavosi driežas, paskendęs gėlėse. Toks, labai romantiškas :)

Lapo schema

Prieš Velykas gavau laišką iš nepažįstamos - Alvitos. Baisiai smagu gauti tokius :) Šis žmogus skaito mano dienoraštį ir susidomėjo nertais lapais. Tais, kuriuos nėriau scrapping.lt konkursui kaip prizą (konkursas vis dar vyksta štai čia). Tai va. Tie lapai daug kam patiko. Tad nusprendžiau įdėti jų schemelę. Jeigu bus neaišku, rašykite, paaiškinsiu. Aš nėriau 1,5 vąšeliu iš MAXI ir panašių 100 g kamuoliukų siūlų.

Pavasariniai medžiai ir gėlės

Na va, laukiau laukiau pavasario, o jo taip ir nebuvo. Iškart vasara. Vargšė gamta, vis kankinasi. Reikia lietaus. Gero, su griaustiniu... Nes kolkas jo tik keli lašai, tad viskas atbunda baisiai sulėtintai.
Lankėmės VU Botanikos sode už Antakalnio. Dalinuosi nuotraukomis, kol neprasidėjo nauja darbo savaitė su naujais rūpesčiais :)
Ir vaikai. Emilija prie tulpių plantacijų ir Erika prie margais audiniais padabintų medžių :)

Tau, mano geroji mama

Šiandien Mamos diena.
Nežinau, man vis atrodo, kad nesu gera mama. Kol dar neturėjau vaikų, apie motinystę visai kitaip galvojau. Mąsčiau, ką darysiu, ko NIEKADA nedarysiu. Daviau daug pažadų sau pačiai. Taip pat prisižadėjau, kad busiu pati geriausia mama pasaulyje, nepakelsiu rankos, nerėksiu... Bet deja deja, gyvenime viskas kitaip. Dažnai aprėkiu, pabaru, paburbu, kartai ir pakratau , kartais gauna ir į užpakalį. Paskui kankinuosi visą dieną, keikiu save, kaip taip galėjau, reikia mokytis tvardytis, graužia sąžinė ir pan... Nesu geležinė moteris, taip pat būnu ir pavargusi, ir blogos nuotaikos, o tai dažnai įtakoja ir elgesį. Bet vaikai jaučia, kas yra tikri jausmai, o kas tik tos akimirkos elgesys. Ir, tikiuosi, atleidžia man. Bent jau visada atsiprašau...
O kai gaunu štai tokių dovanų, suprantu, kad gal ir nėra taip viskas blogai :) Vaikai mane myli, o aš jas dievinu :)
Emilijos atvirukas ir "Mamos portretas" Erikos atvirukas ir praeitų metų piešinys, kuriame aš mezgu kojines (kurių nemėgstu megzti ir mezgu retai).