Nežinau, man vis atrodo, kad nesu gera mama. Kol dar neturėjau vaikų, apie motinystę visai kitaip galvojau. Mąsčiau, ką darysiu, ko NIEKADA nedarysiu. Daviau daug pažadų sau pačiai. Taip pat prisižadėjau, kad busiu pati geriausia mama pasaulyje, nepakelsiu rankos, nerėksiu... Bet deja deja, gyvenime viskas kitaip. Dažnai aprėkiu, pabaru, paburbu, kartai ir pakratau , kartais gauna ir į užpakalį. Paskui kankinuosi visą dieną, keikiu save, kaip taip galėjau, reikia mokytis tvardytis, graužia sąžinė ir pan... Nesu geležinė moteris, taip pat būnu ir pavargusi, ir blogos nuotaikos, o tai dažnai įtakoja ir elgesį. Bet vaikai jaučia, kas yra tikri jausmai, o kas tik tos akimirkos elgesys. Ir, tikiuosi, atleidžia man. Bent jau visada atsiprašau...
O kai gaunu štai tokių dovanų, suprantu, kad gal ir nėra taip viskas blogai :) Vaikai mane myli, o aš jas dievinu :)
Emilijos atvirukas ir "Mamos portretas"
Erikos atvirukas ir praeitų metų piešinys, kuriame aš mezgu kojines (kurių nemėgstu megzti ir mezgu retai).
Visoms norisi buti idealioms, bet realybe kiek kitokia.Bet tu ir taip puiki mama, o vaikai savo darbais eilini karta tai irodo!
AtsakytiPanaikintiAutorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikintiSmagu, kad vaikai mums parodo kokie mes nuostabūs.
AtsakytiPanaikinti