Galbūt bus rankinė. O gal ir ne...

Kažkada, kai su sese buvom dar jaunos ir gražios, nusprendėm, kad norim ko nors pasimokyti pačios savarankiškai, apart mezgimo ir nėrimo. Jau nebepamenu, ar tai buvo pirmas, ar antras darbas - dabar tai jau nebesvarbu - bet nuvėliau rankinuką. Šlapiu būdu. Tik "nuvėliau" - pernelyg garsiai skamba. Bandžiau nuvelti. Ir kažkaip nevisai pavyko. Arba tiksliau - visai nepavyko. Bet aš nebūčiau aš, ėmiau adatą velimui ir tai kas nepavyko apvėliau sausu būdu. Prasėdėjau prie jos visą savaitgalį su trupučiu. Bet galų gale, dėl man tada dar nežinomų priežasčių, rankinukas buvo padėtas į tamsiuką, po kurio laiko apkandžiotas kandžių (kurias išnaikinom, ir net nežinojau, kad ir rankinuką apėdė, gyvatės). O va dabar, išsitraukiusi mėlyną megztą puspaltuką, nuliūdau, kad neturiu tinkamos rankinės. Ir prisiminiau tą, seniai pamirštą. Išsitraukiau, išskalbiau, truputį pakeičiau raštą (nes gi jau turiu prie puspaltuko vynuogių kekę, tai čia irgi padariau vynuogės lapą). O kai išsitraukiau, supratau, kodėl ji ir liko gulėti tamsiuke - ne mano dydis.
Hmmm, kaip čia dabar išsisukus? Į rankas pagriebiau žirkles ir be jokio gailesčio rankinuką perkirpau į dvi dalis. Kam daiktas, jeigu jis guli? Geriau dar patupėsiu prie jo ir GALBŪT turėsiu naują rankinę :) O gal ir ne. Bent jau laikinai pasitenkinsiu pačiu darbo procesu :) Numezgiau rankinukui viršų - dar + 10 cm mano naudai :) Dabar mezgu/neriu šonus. Susiūsiu - ir jau bus matyt, ar bus, ar nebus visa TAI rankinė :)