Vynuogės... ir vąšelis

Galiu gyventi be popieriaus, virbalų, adatų. Bet negaliu gyventi be vąšelio. Jis - mano tikroji meilė (po šeimos, žinoma). Galiu atsisakyti visko, bet nerti - niekada gyvenime!!! Neturėsiu rankų - nersiu kojomis arba laikysiu vąšelį dantimis. Ir ką bedaryčiau, jo visada pasiilgstu.
Štai prieš kelias dienas pajutau, kaip vėl niežti rankas. Ir kaip traukia dėžutė su vąšeliais :P O ir pavasaris jau čia. Galima traukti megztus paltukus ir striukes. Turiu vieną tokią, mamos megztą. Labai jau man patinka. Jai jau metai. Vis ruošiausi papuošti. Pradėjau nerti vynuogių kekę (kaip tik - prieš metus). Užtaikiau ant vynuoginės bangos, kai jos (vynuogės) pradėjo baisiai patikti :) Bet atėjo vasara... Žodžiu, taip ir gulėjo lapas su keliom vynuogėm. Bet dabar jau užbaigsiu ir pasipuošiu :) Tikiuosi... :) Beliko kelias vynuoges nunerti, viską sujungti ir prisiūti prie striukės. ..
O paskui dar reikės rankinės, skarelės ir riešinių prie jų, kad viskas derėtų :D
Bet jau čia rožinė svajonė.....
Ai, ir dar batelių, ir megztos suknelės :D Arba bent jau pirktinės :P