Mūsų vaikų vardai

Nežinau, kiek turi įtakos vardas žmogaus gyvenimui. Manau, jį (gyvenimą) nulemia visai kiti dalykai, nepavaldūs mums, o vardas turi reikšmę daugiau gimdytojams. Vėliau vaikas tiesiog jį turi ir tiek.
Erika. Kai jos laukėm, visi aplinkiniai sakė, kad bus berniukas. Aš kažkaip nejučia taip pat pasidaviau bandos instinktui. O štai vyras, Erikas, taip troško turėti dukrą: "Bus mergaitė, pamatysi". Juokais ir pasakiau, kad "jeigu jau taip lauki mergaitės, tegu būna tavo vardu". Tik negalvojau, kad jis taip užsikabins už šios minties. Na, aš išsirinkau ir kitą vardą - Emilija. Berniukui vardo neturėjom, tik mergaitėms. O kai gimė dukrelė, Erikas, pirmą dieną ligoninėj supdamas mūsų mergaitę ant rankų, pasakė: "Tegu būna Erika, aš labai labai noriu".
Emilija. Kai laukėmės antro vaikiuko, aš jutau, kad bus mergaitė. Erikas kartą pasakė: "Jeigu turėčiau 10 vaikų, norėčiau visų mergaičių :) Auginti moteris labai malonu :) ". Ir pirmo ir antro nėštumo metu nežinojom, kas gims, nesirodė išdykėlės :) O mano pirmai dukrai išrinktas vardas (Emilija), labai patiko, tad ir ties juo ir sustojau - neieškojau kito. Ir vėl neturėjom vardo berniukui. Tiesa, per sąrėmius prieš pat gimdymą, gavau iš vyro žinutę: "Gal Adomas?". Atrašiau, kad už kelių valandų bus matyt. Ir gimė Emilija. O po kelių metų Adomėlis gimė pas sesę, tad berniuko vardą panaudojom :)
Juna. 2 savaitės iki gimdymo gydytoja pasakė: "Turėsite trečią dukrelę", ir puolė raminti vyrą, kad 3 dukros - tai visai neblogai. Erikas šypsojosi - juk dukros ir norėjo. "Būtų gerai, jeigu būtų sūnus, bet dukra - dar geriau :)". O aš jau pusę metų su pilvuku kalbėjausi, kaip su dukrele. Jutau. O tąkart grįžusi iš gydytojos, internete suradau mergaičių vardų sąrašą. Išsirašiau gal kokių 20. Dauguma jų - lietuviški. Tik va norėjau, kad nebūtų pažįstamų tuo vardu, t.y. jokių asociacijų su kitu asmeniu. Tik beveik visi vardai visgi to reikalavimo neatitiko. Į širdį krito tik vienas - Juna. Apibraukiau ir kelias savaites glosčiau pilvą, tardama šį vardą. Pasižiūrėjau ir reikšmę "gyvybinė galia, jaunatviška energija". O po sunkaus gimdymo prisiminiau tą reikšmę: juk būtent šis kūdikis ir buvo ta gyvybinė galia, ta energija, kuri man padėjo išsikrapštyti iš tos sudėtingos situacijos. Tik vyrą teko ilgai įkalbinėti. Jis vis bijo, kad žmonės neįsimins tokio neįprasto vardo. "Geriau pavadinkim tavo (t.y. mano) vardu. Tiek daug prisikentėjai". Na, neįsivaizduoju, kaip savo dukrą vadinsiu savo vardu... Tad po kokios savaitės debatų visgi išreikalavau ir išprašiau, kad pasiliktumėm prie mano varianto. Tai mano vaikas, noriu jį vadinti taip, kaip man patinka ir visai nesvarbu, ar kiti įsimins, pritars ar ne. Galų gale tiesiog pripras. Taigi, jau įregistravome naują Lietuvos pilietę - Juna :)