Turiu ką parodyti iš rankdarbių, bet kompas nenori draugauti su fotiku. Kol ši problema bus pašalinta, pagaliau prisėdau užbaigti šio prieš 2 mėnesius pradėto įrašo...
Sakysit, dar viena, krizės paveikta. Oi, ne, mano supratimu, neprotinga apie taupymą pradėti galvoti per krizę. Mes apie taupymą kalbėtis pradėjom dar prieš vedybas, t.y. kažkur prieš dešimtmetį. Na, o kadangi aš labai mėgstu pasiskaitinėti, kaip vieną ar kitą problemą sprendžia kitos šeimos žmonės, tai ir nutariau "įforminti" mūsų patirtį. Gal kam pravers. Ir įdomu bus gauti kitų žmonių nuomonių, kurių labai lauksiu.
Taip taip, gyvenimas yra vienas, ir jis labai trumpas, tad norisi save palepinti kuo daugiau. Man taip pat tokios mintys kartasi ateina, bet mes taupom ne tam, kad sutaupytumėm, o kad gyventi įdomiau. Mūsų taupymo filosofija veikiau tai net ne pats taupymas kaip toks, o tiesiog pinigų perskirstymas. Atsisakom kažko, bet gaunam dar didesnį saldainuką :)
Pirmoji taisyklė - reikia turėti iš ko taupyti.
Kai susituokėm, aš buvau paskutinio kurso studentė, o vyro algos vos vos užtekdavo apmokėti paskolą butui, mokesčius, draudimui, mašinos remontą ir benziną. Maistui likdavo tiek mažai, kad tekdavo ir pabadauti, tiesiogine ta žodžio prasme. Kai šaldytuvas tik dėl grožio, bei bulvių nei kruopų nėra ir daliniesi tik batono riekele, kol rasi, iš ko pasiskolinti bent porą Lt. Manau, tai praeina kiekviena šeima. Tad apie taupymą šiuo laikotarpiu galėjom tik svajoti ir kalbėtis. Bet kai gavau pirmą uždarbį, atidėjau kažkur 5-7 Lt. Gera pradžia - pusė darbo.
Antroji taisyklė - neduokim prekybcentriams valdyti mūsų.
Keletą metų iš eilės kokį vieną mėnesį rašydavom visas išlaidas ir pajamas į sąsiuvinuką. Paskui analizavom ir išsiaiškinom labai paprastą tiesą (kurią ir šiaip žinojom), kad po visų sąskaitų apmokėjimų, likusius pinigus pravalgom. Tiesiog - nuleidžiam su vandeniu į klozetą.
Ieškojom būdų, kaip to išvengti. Išbandėm visokius variantus, daug kalbėjomės, vėl ieškojom naujų sprendimų. Taip gi gyventi negalima, be pilvo/skrandžio malonumų juk gi yra ir kitų, kurių negalim sau leisti vien dėl to, kad pravalgom visas pajamas. Ir dabar mano manymų turim puikų sprendimą, kuris leidžia sutaupyti mūsų paskaičiavimais iki 30 proc. Realiai kažkur 20 proc tikrai susitaupo. Ir ką gi mes darom? Neleidžiam aplupti mūsų prekybcentriams. Neinam į parduotuvę. T.y. einam, bet vieną arba 2 kartus per savaitę. Anksčiau būdavo taip: šiandien reik duonos. Nueini į parduotuvę ir prisiperki bent jau už 50 Lt. O ėjai vien tik duonos. Kitą dieną eini grietinės ir vėl prisiperki už dar didesnę sumą. Kontroliuot save labai sunku, ypač kai matai šitiek visko.
Dabar mes visą savaitę pildom lapelį ant šaldytuvo ir rašom, ko jau nebeturim. Prieš kelionę į parduotuvę pamąstom, ką kitą savaitę valgysim. Dar vienas planas - surašyti meniu iš anksto. Bet čia tik svajonės. O ir mes gi žmonės: ko norisi šiandien, nesinori ryt. Mėsą gaminam savaitgalį, nes ji ilgai neišgulės. Paskui būna daržovių patiekalai ir blynai, plius pyragai :) Tiesa, dar ketvirtadieniais nueinu į ūkininkų turgelį ir nuperku mėsos ir pieno produktų. Tad mėsą valgom dukart (jeigu norisi) :) O į parduotuvę einam vieną kartą. Su sąrašu. Jo laikomės, bet jeigu pamatom kažką, ko baisiai norisi, nusiperkam ir tą. O sąrašas - tam, kad pamatę pilnas lentynas gėrių, nepamirštumėm, o ėjom. Pripratau gaminti iš to, ką turim ir nelakstyti dėl vieno produkto. Svarbiausia man - turėti miltų. Jeigu nieko nebeturiu, bent blynų iškepu. Bet į parduotuvę neisiu. Susitaupo ne vien tik pinigai bet ir brangesnis dalykas - laikas. Ir dar vieną noriu pasakyti. Niekad netaupom kokybės atžvilgiu. Perkam geriausią, bet po mažiau. Vietoj chemijos prisotintų sausainių, geriau duodu vaikams mamos džiovintų obuolių arba mano džiovintų uogų. Ir "kirmeliuką numarinam", ir nauda.
Taigi, susitaupo pinigų, susitaupo laiko. Savaitgalinis apsiperkimas užtrunka kokias 2-2,5 valandos. Nes perkam dalį ūkininkų turgelyje, dalį parduotuvėje.
Kelionėms ir dovanoms - į taupyklę
Pats "nepastebimiausias" būdas bent kažkiek atidėti pinigėlių - taupyklė. Ji pasiteisina nerealiai. Atidėti po keletą Lt per savaitę - nėra sudėtinga, o ir nėra taip jau skausminga. Užtat, pvz., prieš Kalėdas ir gimtadienius (maniškis jau už geros savaitės, che che) nebūna to didelio šoko, kad reik iš kažkur atidėti pinigų. O ir dalį kelionės išlaidų galima padengti.
Mes į taupykle nemetam bet ko :) Esam susitarę, kad mesim tik 5 Lt monetas. Jos į mūsų pinigines atkeliauja ne taip dažnai (ne taip, kaip kitos lito arba dviejų, kurias metant kasdien, būtų tikras bankrotas), bet kai jau atkeliauja - niekad jomis neatsiskaitom, metam į taupyklę. Ir mūsų paskaičiavimais, jeigu tokiu būdu "taupyti" porą metų, už tuos pinigus galima su visa šeima neblogai pailsėti, t.y. padengti visas kelionės išlaidas. Tik reik turėti atitinkamo dydžio taupyklę :)
Turim ir dar vieną mažą taupyklėlę. Į ją metam visus pinigėlius, kuriuos randam: būna ir vieno Lt monetų, bet dažniausiai tai centukai. Tačiau ir jų prisirenka. O svarbiausia - vaikus mokome, kad kiekvienas pinigas - yra pinigas, ir jeigu pritrūksi bent vieno cento, nenupirksi, ko nori. Ir pinigais mėtytis negalima :) Kai keliavom pirmą kartą po Latviją, vaikai per porą dienų pririnko... latą (5 Lt beveik).
Vietoj pabaigos... Kur "investuoti" sutaupytus pinigėlius?
Pats maloniausiais būdas - skirti savo hobiui. Mmm, nėra nieko maloniau, kaip save palepinti... Ir mes jau išmokom tai daryti :) Norų visada yra ir bus, jie skirtingi, bet išsirenkam, ko tuo momentu labiausiai norisi. Ir būtinai bent truputį pasimaloninam: vyras nuperką kai ką savo hobiui, aš - savo hobiams :P
Dar vienas būdas - investuot į save: nueiti ko nors pasimokyti ir pan. Galbūt tai bus tik vienkartiniai kursai, o galbūt tai taps jūsų duona, ką gali žinoti. Aš tai vis einu, einu, mokausi mokausi, bet iki šiol nežinau, ką norėčiau veikti šiame gyvenime :P Bet jeigu nepabandysiu...
Bet išleisti viską pramogoms taip pat negalima (mūsų supratimu). Kažkiek atidedam ir tiesiog - ateičiai. Juk nesam tik mudu, turim vaikų ir esam atsakingi už juos, turim jais rūpintis.
Sakoma, kad minimalios šeimos santaupos turi būti lygios bent 3 mėnesių pajamų dydžio. Dar geriau - pusmečio. Maža kas gyvenime gali nutikti: prarasim darbą ir pan.. Kad nebūtų tokio didelio streso, ir dar kažkurį laiką galima būtų daugiau mažiau gyventi.
Na, o turint sumą, didesnę, negu kelių mėnesių pajamos, pinigus reik "įdarbinti". Bankuose dabar jau labai daug šiais klausymais konsultuoja. Esu taip pat ne kartą buvusi tokiose seminaruose. Jeigu pateksite pas gerą specą, turėsit laiko pereiti per kelis bankus, tai ir informacijos gausite tikrai nemažai. Ir galėsite apsispręsti, kur investuot likusius pinigus. Neturim mes su vyru jokio išsilavinimo šioje srityje, bet vien laikyti pinigų sąskaitoje, kai turime atliekamų, tikrai nenusiteikę. Pinigai juk nuvertėja. Bent jau kaupiamąjį indelį galima turėti, nors per praeitus metus procentai ant tiek nukrito, kad geriau į taupyklę porą lišnų LT įmesti, ne 5 Lt monetom... Bet yra akcijų, obligacijų, fondų ir visokių kiek rizikingesnių dalykų, bet kurie, jeigu pasiseks, uždirbs daugiau pinigėlių. Apie investavimą į nekilnojamąjį turtą nekalbu, nes gi jau čia iš taupyklės neįsigysi :P... Žodžiu, reik pasidomėt, pasitart su specialistais ir daryti savo sprendimus... :)
Nuotraukos šaltinis
šaunuolė, kad nepatingėjai tokį ilgą straipsnį parašyti. puiki Jūsų taupymo filosofija. mes irgi taupom... manau svarbiausia turėti tikslą konkrečiai kam taupai, tada netgi smagu tai daryti :)
AtsakytiPanaikintiAš turiu antrą sąskaitą, kaip sakau - investicinę, tik gavusi algą, iškart į ją pervedu numatytą sumą (čia jau - pagal galimybes), ir jei iki algos reikės misti kruopomis, vis vien iš tos sąskaitos pinigų nejudinsiu, nes jų paskirtis - investicijos, o čia jau vėlgi - pagal norus ir galimybes. Buvo laikas, kai taupiau buto apstatymui, dabar "sukišu" į dantis, bet visada yra konkretus tikslas. Žinai, kiek turi ir kiek gali sau leisti.
AtsakytiPanaikintiNa, o aš jau beveik 12 metų rašau visas mūsų šeimos pajamas ir išlaidas. Pradžioje tai sąlygojo poreikis taupyti kiekvieną centą ir įvertinti kur jis "dingo". Su laiku tai tapo gyvenimo dalimi, parodanti pajamų-išlaidų balansą, privalomas išlaidas ir galimus sumažinti (ar padidinti) savo poreikius, na, kaip kažkokia savikontrolė. Tačiau, aišku, vien tik toks surašinėjimas išlaidaus žmogaus taupiu nepadarys. Reikia ir kitų metodų kaip kad Auksarankės minėtų.
AtsakytiPanaikintiO į parduotuvę su sąrašu eiti apsimoka vien todėl, kad nepamiršt to produkto, dėl kurio iš tikrųjų ir ėjai į parduotuvę :)
Koks geras ir aktualus straipsnis, reikia taupyklę temti į dienos šviesą:) Kolkas tik prekybcentrių apėjimą dideliu ratu praktikuojam, tikrai daug susitaupo, kai eini ten ne kasdien-duona ir pas mus 50 lt kainuoja:(
AtsakytiPanaikintiMazojira, tikslo pacioj pradzioj (po kazkokio pirkinio) mes neturim. Bet jis lengvai gimsta taupymo procese :P
AtsakytiPanaikintiRuta, geras dalykas - atskira saskaita. Mes darom kitaip: is mano pinigu apmokam sakaitas, o likusius paliekam. Gyvenam is vyro algos. Jeigu pritruksta, tada dali mano likucio paimam. Bet visvien kad bent kazkiek liktu. Gaunasi kaip ir atskira saskaita :)
I, mes kazkada dalyvavom tokiame projekte statistikai (oficialiai): rasem visas pajamas/islaidas visa menesi, pildem toki is anksto parengta zurnaliuka. Ir menesio gale statistikos darbuotoja buvo nustebusi: isleidom daugiau, negu gavom. Mes irgi nustebom... Po to pradejom karta per metus rasytis. Bet jeigu vaziuoji apsipirkti kart1 per savaite, tai islaidu net nerasom - ir taip zinom, kiek isleidom. Lengva paskaiciuoti.
Egle, mes jau visa seima (ir brolis, ir sese) turim taupykles, mums visiems pasitesino:)Nejauti tu 10-20 Lt per savaite, kuriuos imeti (juos tiesiog pravalgytum arba nupirktum, ko nelabai ir reikia), bet jau per menesi gaunasi - 50Lt, o per metus - 600 Lt...Tai kad trauk, trauk :)
Idedu autorei leidus dar viena komentara, kurio neleidzia ideti :)
AtsakytiPanaikintiVilma: man neleidžia į tavo dienoraštį rašyt komentarų :( o tiek prirašiau...
o, tau įmesiu
Na va, o mums ėjimas į parduotuvę kartą per savaitę nepasiteisino - juk būtinai nusiperki ko nors, ko tą savaitę taip ir neužsimanai, taip ir sugenda koks nors gabalėlis sūrio, virtos dešros, užsiguli varškė ar supelyja duona... O dirbant mano darbą, pvz., savaitgalį galvoti apie ateinančių kelių dienų valgiaraštį būtų mažų mažiausiai žiauru sau. Taigi geriau nuo veltui litų leidimo susilaikyti parduotuvėje :) Tiesiog gal ir man, ir vyrui vaikystėje gerai įkalė, kas yra poreikiai, kuriuos reikia tenkinti, ir kas yra po truputį, bet brangiai kainuojantys malonumai. Buvo laikas, kai buvo pramušus mintis, kad jau galim sau leisti, bet kai atsirado kitų poreikių, prisimeni seną gerą sistemą ir principus :)
O va taupyklė (kurių esam dovanų gavę net keletą, per vestuves, beje, ir netuščių) mums pasiteisina tada, kai staiga šauna mintis užsisakyti picą ir kaip susitarę piniginėse nerandam grynųjų :) Va, tada ir krapštom po litą ir 5. Beje, turbūt dar nė karto nebuvo, kad iš taupyklės imtume vienas kitam nepasakę grynai asmeniniams poreikiams :) O dėti į ją kažkaip ir nelieka ko - juk jei turi 5 lt ir 50, tai 5 "pavogęs nuo savęs", tuos 50 iškeisi ir daug greičiau išleisi :)
O kaip mes taupom? Paprastai - kol neturėjom namų ir skolų, buvom susitarę atidėti butui tam tikrą dalį algos (tikrai gana didelę). Dabar panašią sumą atiduodam už skolas. Pirmiausia taupom namuose: šilumą, elektrą (taupiom ir efektyviom lemputėm, be reikalo nedeginama elektra), į darbą važinėjam ne mašina, o viešuoju transportu (daug kas stebisi ir kala, kad tai nepatogu, bet pripratę, be gerokai mažesnių sąnaudų, radom nemažai ir kitų to privalumų - pvz., vyras nuo stotelės iki darbo pasivaikšto, o aš ilgai važiuodama galiu skaityti knygas savo malonumui arba pasnausti :) Ai, turim dar vieną labai subtilų dalyką, dėl kurio sutaupom tikrai labai daug pinigų ir apturim malonumo - tai NŠP, kam įdomu, pasigooglinkit ;)
Aha,mum taupykle tai gelbejimosi ratas. Nuo vasaros iki vasaros labai lengva susitaupyti atostogom,net po nedaug metant.
AtsakytiPanaikintiBet siaip tai irgi turiu dvi saskaitas ir is tos, i kuria gaunu apmoku sask. ir likuti irgi palieku. Tik paskutiniu metu neber ka ten palikt :D Bet vis tiek veliau prie to paties taupymo grisiu!
Saunus straipsnelis!