Iškart po Medučio pradėjau antrąjį. Mėgstu smulkų darbą, kruopštų. Didelių daiktų nemėgstu. Tad natūralu, kad mano pirmasis meškiukas - mini. Dar negalėčiau daryti pagal kažkieno iškarpą (išskyrus pirmąjį - pirmajam darbui tai pateisinu), tad tai turėjo būti mano pirmasis, kurtas nuo pradžios iki galo mano pačios, meškiukas. Keliaudama su vyru po jo objektus (darbo), skaičiau žymiosios Rusijos meškiukininkės Džemos Kadž knygą apie meškiukus ir užrašų knygutėje piešiau meškiuką. Kailiuką jau įsigijau - žydrą, raudoną ir tradicinį - rudą. Nežinau kodėl, bet pirmajam pasirinkau raudoną. Taigi pasidariau brėžinius, iškišus liežuvį siuvau po truputį grįžusi iš darbo... Užtrukau 2 savaites. O užbaigiau neplanuotai. Erikas važiavo į komandiruotę, tad kėlėsi 4 val ryto. Abu esam vyturiai, tad atsikelti taip anksti - ne problemą. Už lango dar tamsu, o aš atsikėlusi, pagriebiau dėžutę, dažus ir pradėjau dažyti. Taip pat padariau makiažą ir meškiukui. Tiesa, sugedus stalinei lempai net nežinojau, ar spalvas gerai parinkau, bo užbaiginėjau po tamsiai, prieblandoj. Dienos šviesoj pamačiau, kad atspalviai gal kitokie, bet tas ir priduoda grožio. Gavosi visai kitaip, negu mano piešiniuose, nes nelabai dar įsivaizdavai, kaip turi būti, į ką atkreipti dėmesį. Ūgis - 12 cm.
Mano pirmasis savarankiškas blynas... Mano Rožius. Raudonasis linksmuolis :)
Jis turi savo raudoną namuką su nerta juostele.
Jis šėlmiškai šypsosi...
Jam patinka gėlės (kaip ir man, nors namie jų neturiu, nes jos turi augti laisvėje), ypač rožinės spalvos.
Rožius yra atviras, malonus meškiukas, nešantis šiluma į namus ir tik teigiamas emocijas.
Jis visiškai nepergyvena dėl savo vis didėjančio pilvuko, nes geras maistas jam - vienas iš gyvenimo teikiamų malonumų.
Jis tiki, kad gyvenimas gali būti rožines spalvos, jeigu aplinkui bus kuo daugiau šypsenų, meilės ir pasitikėjimo :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą