Sunkiausiai darbas - pasirinkti siūlus. Ištraukiau kelis maišus plonos moheros siūlų ir apsistojau ties šia spalva. Tada rinkausi nėrimo siūlus, šviesesnius. Derinau derinau, ir pagaliau priderinau. Dar teko paplušėti, kol savo beribėse rankdarbių priemonių platybėse radau patį ploniausią vąšelį :)
Darbas vyko kaip ir visada neriant: kiekvieną detalę ardžiau, vėl pradėdavau ir vėl ardžiau. Žaidžiau tiek, kiek turėjau laiko ir noro, kol gavau kažką panašaus į galvoje užgimusio nerto meškiuko vaizdinį. Nevisai tokį, kokį įsivaizdavau, bet turbūt nei vieno darbo nesu padariusi tokį, kokį pradžioje sumanau. Tame ir yra didžiausias kūrybos cinkelis - nežinojimas, koks bus rezultatas :)
Nėriau tankiai, tad kimšti nebuvo problemų. Rankytėse ir kojytėse yra vielos. Pagalvojau, kad būtų smagu turėti galimybę nors truputį pakeisti letenėlių poziciją. Detales jungiau siūlu. Gavosi 10 ar 11 cm išdykėlis, kuriam tiesiog negalėjau nenunerti keleto nėrinukų frivolite adata.
Susipažinkite - Razinka. Linksmuolis ir išdykėlis.
Ku-ku, aš čia, nelaukėt?
Ojjjjjjjjjjjjjjjj, kaip kvepia ......
Čia tai grožis...
Dieną miega savo nėriniuotoje dėžutėje,
o vakare mielai bendrauja su manimi ir pakelia nuotaiką :)
Razinka turi elegantišką apsiaustą, kuriuo laaaaaabai didžiuojasi
ir kurį karts nuo karto pasiskolins šeimininkė :)
Griūk negyvas :P Kokis smagus ir gražus, kad net nėr žodžių apsakyti.Va dabar į šitą bežiūrint,pagalvojau,kad mažiukai meškiukai yra žymiai mielesni negu dideli.Čia tik man asmeniškai:)
AtsakytiPanaikintiDziakavoju :)
AtsakytiPanaikintiTai kad jeigu dar ir toliau darysiu, tai didesniu, negu Medutis nedarysiu. Man taip pat patinka maziukai, kuriem daugiau kruop6tumo reikia :)