Ar gyvenimas gali būti rankų darbo? Žinoma, kad jis ne tik gali, bet ir yra rankų darbo. Juk jis priklauso ne tik nuo likimo vingių, atsitiktinumų ir visokių kitų faktorių, bet ir nuo to, ką mes darome, mūsų kasdienybės, pomėgių ir sprendimų. Gyvenimą lipdome patys, savo rankomis, ir vis dailiname, dailiname, dailiname...
Mano gyvenimas susideda iš kelių dalių, bet jos visos persipina ir suformuoja nuostabų kūrinį.
Svarbiausia dalis, pagrindas – mano šeima. Turiu nuostabų vyrą, mano sielos draugą, mano gyvenimo brolį. Esame skirtingi, kaip žemė ir dangus, bet gyvename kartu darnioje šeimoje.
Turime dvi nuostabias dukras – du viesulus. Jos nuspalvina gyvenimą, jos džiugina ir liūdina, jos gyvenimui suteikia skonio. Jos – dovana mums, mūsų gyvenimo tikslas, mūsų meilės vaisiai.
Kita gyvenimo dalis - mano rankdarbiai. Tai ir darbas, ir hobis, ir gyvenimo būdas, neatsiejama dalelė manęs... Mažytė, bet labai jau svarbi man. Nors vyras su „mažyte“ turbūt nesutiktų J Tik va vieno rankdarbio, kaip pagrindinio negaliu išskirti. Man patinka mokytis ir atrasti. Vis grįžtu prie to, ką išmokau, ir vis ieškau, ko dar galėčiau išmokti....