Dvi kepurės ir riešinės bėgiojimui

Apie kalėdines dovanas nerašysiu: gavau daug gerų ir naudingų. Ir svarbiausia - reikalingų :) Bet parodysiu vieną - rankų darbo. Iš mūsų svarbiausio, pagrindinio Kalėdų senio ( mamos ) gavau megztą kepurę. Šalikų aš nemėgstu, tad turiu kepurę - transformerį: jeigu šalta, "ausis" galima panaudoti vietoj šaliko :) Raštas ir modelis visas nuo iki - mamos, mūsų mezgančios moterų kartos pradininkės :) Mezgėjos iš didžiosios M raidės :) Na, o pati taip pat nusimezgiau laaabai paprastutį komplektą. Kažkada bėgiojau stadione, bet užmečiau šį malonų reikalą. Ir vis žadėjau, kad rasiu valios ir sugrįšiu prie jo. Pagaliau prisiruošiau: nuo rugsėjo pradėjau:) Ir smagu, kad ši žiema - kaip tik man :) Tik va nemalonu bėgiot plika galva, o ir rankas kažkaip norisi slėpti,kai truputį atvėsta. Tad per keletą vakarų išsprendžiau šią problemą. Ir galiu mėgautis judėdama :) Kodėl bėgioju? Visai ne tam, kad suliekniet. Viršsvorio neturiu, turiu tik 3 dukrų palikimą: kabantį pilvuką :P Bet jis pamažu susitraukia :P O aš bėgioju. Dėl dviejų priežasčių: noriu pažaboti savo vidinį tinginį, kuris visą dieną tupėtų prie darbo stalo; o dar - dėl tų 5 min. po dušu: neapsakomas malonumas nuplaut nuo savęs visą, kas prisikaupia negero, ir pradėti dieną iš naujo balto lapo :) Tai mano meditavimo būdas, geresnio taip ir neatradau :)