Apie darbų autorystę

Šįryt užsukau į vieną blog'ą, kurį seku jau seniai. Autorių darbais žaviuosi. Ne, žaviuosi - čia per kukliai pasakyta. Aš tiesiog kiekvieną kartą būnu priblokšta jų išskirtinumu, originalumu, spalvų gama, atlikimu ir t.t. ir pan.. Bet va ne visi žmonės vertina kitų žmonių įdirbį ir autorystę. Ir, deja deja, yra tokių, kurie begėdiškai drįsta kopijuoti ne tik pačius gaminius, bet net ir biografiją. Ir labai liūdna, kad Ingą ir Kęstą iš bure bure tai taip pat palietė. Užsukite pas juos ir pasiskaitykit. Ir paskleiskim žinią apie besarmačius kopijuotojus.
Na ir natūralu, kad šįryt parašysiu apie darbų autorystę. Aš turiu nuomonę šiuo klausimu, nes esu net 6 metus dirbusi su autoriniais darbais, autorinėm sutartim ir pan.
Kai dirbau RK redaktore, susipažinau su viena autore. Jos darbai kruopštus ir šiaip aš nieko panašaus kolkas nemačiau. Bet įsiminiau visai ne darbus, bet vieną faktą. Moteriškė nepraleido progos ir pasigirė: parodė patentą savo išrastam nėrinio platinimo būdui. Pirmąkart čiupinėjau patentą, o dar tokiam dalykui kaip nėrinio platinimui :) Jai žinoma, nesakiau, bet pati sau tyliai pagalvojau, kad aš platinu lygiai taip pat. Ir esu įsitikinusi, kad tos, kurios neria laaabai daug ir ne kopijuoja, o galvoja pačios, tikrai platina panašiu būdu. Bet žaviuosi jos noru užpatentuot, nes žinau, kaip ir kokiais kiekiais viskas pas mus kopijuojama. Todėl paskelbti oficialiai, kad kažką sugalvojai ir dar ant popieriaus tai surašyti - sveikintinas dalykas.
Jeigu manot, kad visi su savo darbais labai veržiasi patektį į rankdarbių žurnalą, galiu pasakyt, kad taip tikrai nėra. Tos, kurios kuria kažką išskirtinio, nenori dalintis savo patirtim. Vien dėl to, kad pamatytų žurnale savo darbus, nepasakos, kaip jos tai daro. Aš jas puikiai suprantu ir pati, jeigu kurčiau kažką įdomesnio, ne už ką nedėčiau pamokų į žurnalą :P Nes žinau, kokios mūsų lietuvaitės (kaip ir rusaitės) yra apsėsti kopijavimo. Ir baisiausia ne tai, kad kopijuoja. Kažkodėl visuose civilizuotose šalyse kopijuoti nėra gėdinga. Ir visos kopijuoja, tik su vienu bet - bet nurodo šaltinį ar žmogų, iš kurio išmoko. O mūsiškės kitos nuomonės: jeigu numezgiau tokį pat megztinį, kaip žurnale, tik kitos spalvos, arba netgi sugebėjau papuošt tą megztinį kokia viena gėle, kurios nebuvo originale, tai jau laiko autoriniu darbu. Kodėl? Taigi aš numezgiau pati. O gal dėl to sovietinio palikimo: viskas yra bendra. Buvo tavo, tapo mūsų, kitaip sakant. Pasibaisėtina, pasibjaurėtina, šlykštu. Bet taip yra, ir tikrą grožį kuriančioms, manau, tikrai bent kartą savo kūrybiniam kelyje tenka su tuo susidurti. Ir žinau, koks tai nemalonus jausmas, ir kaip sunku vėl grįžti prie to, ką taip mėgai daryti.
Ne, aš nesu sukūrusi kažką tokio ir susidūrusi su tokia situacija kaip Inga su Kęstu. Bet po truputį kuriu, kad ir menkniekius :P Bet ir juos sugeba kopijuot (mano atveju - šių darbų tikslas ir buvo, kad kiti kopijuotų) ir dėt kaip savo.
Pavyzdžiui? Rašo man čia kartą viena moteriškė konkursui, kad ji tokia mezgėja, kad šitiek visko pati prigalvoja. Pati, t.y. mano supratimu - ji yra darbų autorė. Pažiūriu mezginių nuotraukas. Tikrai, mezgėja ji yra ne prasta ir matosi, kad mezga daug. Bet nuotraukoje - mano kažkada sukurtas mezginys :D Nepatingėjau ir atrašiau, kad gerai jau gerai, sutinku, kad ji gera mezgėja, bet va kad ji pati sugalvoja, drįstu suabejoti, nes tokių metų tokiam numeryje yra štai šis mano sugalvotas mezginys, kurį ji puikiai įveikė. Ir ką jūs galvojat? Žmogus porą dienų virškino bet galų gale atrašė, kad gerai jau gerai, ji mezgė pagal šitą žurnalą. Bet gi ji pati numezgė, jai niekas nepadėjo. Tai šitaip, jos žodžiais buvo apibūdintas daugumos supratimas: jeigu aš pats sugebėjau numegzti/išsiuvinėti/nunerti/perpiešti/pasiūti tokį pat daiktą, kaip paveiksliuke, tas galutinis rezultatas - yra mano pačios turimas. Reiškia jis yra - autorinis. Brrrrrrr... Pradžioj bandžiau ginčytis, bet labai greit supratau, kad tai - beviltiška. Todėl geros mezgėjos ar nerėjos nenori ne tai, kad kiti kopijuotų, bet kad pasisavintų autorystę ir visiems garsiai girtųsi: čia yra mano. O dar baisiau - iš to uždirbtų.
Dar vienas pavyzdys. Rengiau žurnalą apie karoliukus. Įsivaizduojat, tik mėnuo praėjo nuo jo išleidimo... Nukeliaujam į mugę. Matau, gi mano verti auskarai kabo, tik supaprastinta, nes aš vėriau dvigubus, kad formą laikytų. O čia viengubi. Ai, galvoju, sutapimas, vėrimo būdą tai ne aš sugalvojau, aš tik raštą sukūriau. Žiūriu toliau pas tą pačią moteriškę. O, dar vieni, čia jau tikrai mano sugalvoti. Ir dar. Ir dar... Žodžiu, kas abejojat, kad iš žurnalo galima kažką nunarpliot, reikėtų pamatyti: pusė žurnalo suverta, ir kuo puikiausiai, ir kuo puikiausiai parduodama :) Ar supykau? Ne. Nes gi žurnalą ir ruošiau tam, kad žmonės darytų, tik va kaip greit pagauna ir išmoksta. Na ir kuo gi lietuviai ne kiniečiai? Tik duok ką kopijuot, tuoj masine gamyba užsiims. O jeigu dar aprašymą paruoši, tai išvis garso greičiu bus viskas paskleista po platųjų pasaulį :)
Štai tokie pavyzdžiai. Jie, žinoma, nėra labai gal tinkami, nes tai kas pateikta su aprašymu, ir su tuo tikslu, kad kiti darytų. Bet puikiai iliustruoja padėtį.
Aš pati pirmiausia labai gerbiu žmones, gebančius kurti. Gerbiu jų autorystę. Ir visada paskaičiusi tokius įrašus apie pasisavinimus, nuoširdžiai užjaučiu ir tikrai nuoširdžiai linkiu, kad tie, kurie pasisavino, paslystų ant banano žievelės, kurią paliko kitiems (negera, aš negera, negalima linkėti kitiems blogo, bet ar jūs esat šventuoliai ir taip nepagalvojat?). Ir nuoširdžiai kuriantiems linkiu stiprybės: jūsų tiek mažai :) Džiuginkit mus savo kūryba... O kopijuotojai tegu keliauja savu nešvariu taku. Ir jie visvien visada būna išaiškinti. Tik va kai pats išsiaiškini ir pamatai, kad kitų daryti darbai - iš tikrųjų tėra tik kūrybingų žmonių pigios kopijos. Fui... Arba pamokini ko nors (arba žinai, kad kas pamokino), patari,.. žiūri, pabando žmogus, pagiri,.. o jau paskui matai savo (ar to, kuris mokino) darbų kopijas... su prierašu parduodama. Fuuuui... Sugebėjai išmokt, tai buk geras, sugebėk ir sukurt. Kopijuot ir vaikai geba puikiai... Elkis, kaip suaugęs, proto turintis...