2012 m. sausio 26 d., ketvirtadienis

Apie darbų autorystę

Šįryt užsukau į vieną blog'ą, kurį seku jau seniai. Autorių darbais žaviuosi. Ne, žaviuosi - čia per kukliai pasakyta. Aš tiesiog kiekvieną kartą būnu priblokšta jų išskirtinumu, originalumu, spalvų gama, atlikimu ir t.t. ir pan.. Bet va ne visi žmonės vertina kitų žmonių įdirbį ir autorystę. Ir, deja deja, yra tokių, kurie begėdiškai drįsta kopijuoti ne tik pačius gaminius, bet net ir biografiją. Ir labai liūdna, kad Ingą ir Kęstą iš bure bure tai taip pat palietė. Užsukite pas juos ir pasiskaitykit. Ir paskleiskim žinią apie besarmačius kopijuotojus.
Na ir natūralu, kad šįryt parašysiu apie darbų autorystę. Aš turiu nuomonę šiuo klausimu, nes esu net 6 metus dirbusi su autoriniais darbais, autorinėm sutartim ir pan.
Kai dirbau RK redaktore, susipažinau su viena autore. Jos darbai kruopštus ir šiaip aš nieko panašaus kolkas nemačiau. Bet įsiminiau visai ne darbus, bet vieną faktą. Moteriškė nepraleido progos ir pasigirė: parodė patentą savo išrastam nėrinio platinimo būdui. Pirmąkart čiupinėjau patentą, o dar tokiam dalykui kaip nėrinio platinimui :) Jai žinoma, nesakiau, bet pati sau tyliai pagalvojau, kad aš platinu lygiai taip pat. Ir esu įsitikinusi, kad tos, kurios neria laaabai daug ir ne kopijuoja, o galvoja pačios, tikrai platina panašiu būdu. Bet žaviuosi jos noru užpatentuot, nes žinau, kaip ir kokiais kiekiais viskas pas mus kopijuojama. Todėl paskelbti oficialiai, kad kažką sugalvojai ir dar ant popieriaus tai surašyti - sveikintinas dalykas.
Jeigu manot, kad visi su savo darbais labai veržiasi patektį į rankdarbių žurnalą, galiu pasakyt, kad taip tikrai nėra. Tos, kurios kuria kažką išskirtinio, nenori dalintis savo patirtim. Vien dėl to, kad pamatytų žurnale savo darbus, nepasakos, kaip jos tai daro. Aš jas puikiai suprantu ir pati, jeigu kurčiau kažką įdomesnio, ne už ką nedėčiau pamokų į žurnalą :P Nes žinau, kokios mūsų lietuvaitės (kaip ir rusaitės) yra apsėsti kopijavimo. Ir baisiausia ne tai, kad kopijuoja. Kažkodėl visuose civilizuotose šalyse kopijuoti nėra gėdinga. Ir visos kopijuoja, tik su vienu bet - bet nurodo šaltinį ar žmogų, iš kurio išmoko. O mūsiškės kitos nuomonės: jeigu numezgiau tokį pat megztinį, kaip žurnale, tik kitos spalvos, arba netgi sugebėjau papuošt tą megztinį kokia viena gėle, kurios nebuvo originale, tai jau laiko autoriniu darbu. Kodėl? Taigi aš numezgiau pati. O gal dėl to sovietinio palikimo: viskas yra bendra. Buvo tavo, tapo mūsų, kitaip sakant. Pasibaisėtina, pasibjaurėtina, šlykštu. Bet taip yra, ir tikrą grožį kuriančioms, manau, tikrai bent kartą savo kūrybiniam kelyje tenka su tuo susidurti. Ir žinau, koks tai nemalonus jausmas, ir kaip sunku vėl grįžti prie to, ką taip mėgai daryti.
Ne, aš nesu sukūrusi kažką tokio ir susidūrusi su tokia situacija kaip Inga su Kęstu. Bet po truputį kuriu, kad ir menkniekius :P Bet ir juos sugeba kopijuot (mano atveju - šių darbų tikslas ir buvo, kad kiti kopijuotų) ir dėt kaip savo.
Pavyzdžiui? Rašo man čia kartą viena moteriškė konkursui, kad ji tokia mezgėja, kad šitiek visko pati prigalvoja. Pati, t.y. mano supratimu - ji yra darbų autorė. Pažiūriu mezginių nuotraukas. Tikrai, mezgėja ji yra ne prasta ir matosi, kad mezga daug. Bet nuotraukoje - mano kažkada sukurtas mezginys :D Nepatingėjau ir atrašiau, kad gerai jau gerai, sutinku, kad ji gera mezgėja, bet va kad ji pati sugalvoja, drįstu suabejoti, nes tokių metų tokiam numeryje yra štai šis mano sugalvotas mezginys, kurį ji puikiai įveikė. Ir ką jūs galvojat? Žmogus porą dienų virškino bet galų gale atrašė, kad gerai jau gerai, ji mezgė pagal šitą žurnalą. Bet gi ji pati numezgė, jai niekas nepadėjo. Tai šitaip, jos žodžiais buvo apibūdintas daugumos supratimas: jeigu aš pats sugebėjau numegzti/išsiuvinėti/nunerti/perpiešti/pasiūti tokį pat daiktą, kaip paveiksliuke, tas galutinis rezultatas - yra mano pačios turimas. Reiškia jis yra - autorinis. Brrrrrrr... Pradžioj bandžiau ginčytis, bet labai greit supratau, kad tai - beviltiška. Todėl geros mezgėjos ar nerėjos nenori ne tai, kad kiti kopijuotų, bet kad pasisavintų autorystę ir visiems garsiai girtųsi: čia yra mano. O dar baisiau - iš to uždirbtų.
Dar vienas pavyzdys. Rengiau žurnalą apie karoliukus. Įsivaizduojat, tik mėnuo praėjo nuo jo išleidimo... Nukeliaujam į mugę. Matau, gi mano verti auskarai kabo, tik supaprastinta, nes aš vėriau dvigubus, kad formą laikytų. O čia viengubi. Ai, galvoju, sutapimas, vėrimo būdą tai ne aš sugalvojau, aš tik raštą sukūriau. Žiūriu toliau pas tą pačią moteriškę. O, dar vieni, čia jau tikrai mano sugalvoti. Ir dar. Ir dar... Žodžiu, kas abejojat, kad iš žurnalo galima kažką nunarpliot, reikėtų pamatyti: pusė žurnalo suverta, ir kuo puikiausiai, ir kuo puikiausiai parduodama :) Ar supykau? Ne. Nes gi žurnalą ir ruošiau tam, kad žmonės darytų, tik va kaip greit pagauna ir išmoksta. Na ir kuo gi lietuviai ne kiniečiai? Tik duok ką kopijuot, tuoj masine gamyba užsiims. O jeigu dar aprašymą paruoši, tai išvis garso greičiu bus viskas paskleista po platųjų pasaulį :)
Štai tokie pavyzdžiai. Jie, žinoma, nėra labai gal tinkami, nes tai kas pateikta su aprašymu, ir su tuo tikslu, kad kiti darytų. Bet puikiai iliustruoja padėtį.
Aš pati pirmiausia labai gerbiu žmones, gebančius kurti. Gerbiu jų autorystę. Ir visada paskaičiusi tokius įrašus apie pasisavinimus, nuoširdžiai užjaučiu ir tikrai nuoširdžiai linkiu, kad tie, kurie pasisavino, paslystų ant banano žievelės, kurią paliko kitiems (negera, aš negera, negalima linkėti kitiems blogo, bet ar jūs esat šventuoliai ir taip nepagalvojat?). Ir nuoširdžiai kuriantiems linkiu stiprybės: jūsų tiek mažai :) Džiuginkit mus savo kūryba... O kopijuotojai tegu keliauja savu nešvariu taku. Ir jie visvien visada būna išaiškinti. Tik va kai pats išsiaiškini ir pamatai, kad kitų daryti darbai - iš tikrųjų tėra tik kūrybingų žmonių pigios kopijos. Fui... Arba pamokini ko nors (arba žinai, kad kas pamokino), patari,.. žiūri, pabando žmogus, pagiri,.. o jau paskui matai savo (ar to, kuris mokino) darbų kopijas... su prierašu parduodama. Fuuuui... Sugebėjai išmokt, tai buk geras, sugebėk ir sukurt. Kopijuot ir vaikai geba puikiai... Elkis, kaip suaugęs, proto turintis...

12 komentarų:

  1. Gerai, kad parašei. O aš va, jau, kai Inga paskambino ir papasakojo kokiam mėšle braido viriau, viriau, dabar nebeturiu žodžių... Gal per silpni mūsų įstatymai, gal mes per mažai girdime, kaip nukenčia tie kurie vagia įdėjas, bet labai pikta ir skaudu, kai paima kūrėjo darbą lyg nuo padėkliuko ir drysta jį pristatyt, kaip savo. Tikiuosi vagys bus nubausti!!!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Dekui, Egle, uz komentara.
    As pries rasydama neapziurejau anu amierikeciu menu. O vakare va ramiai prisedau. NA, matosi tikrai is ko kopijuota, bet va kas del grozio - visi tie gaminiai net arti negulejo to, ka kuria Inga su Kestu. Tikrai matosi, kad neturi zmones skoni, tik dideli nora uzsidirbt...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Man, tai ne taip dėl gaminių baisu, kiek dėl biografijos vagystės, juk akivaizdu, kad prisistatymas skirtas suklaidinti pirkėjus...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Egle, baisu del visko. Zmones turbut gyvena toki gyvenima, apie kuri net geda papasakoti. Tad drista net biografija nukopijuoti...

      Panaikinti
  4. Šiandien labai daug kalbama apie tokias vagystes, bet kažin kaip veikia įstatymai. Tuo labiau, kad šiuo atveju kita šalis.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Skaiciau ir sirdis drebejo is pykcio... Pastaraji pusmeti kuriu, bet niekur nesirodau, nes supratau, kad mes lietuviai esame baisiau uz kiniecius. Tautieciai ne tik, kad nukopijuoja, bet ir drista teigti, kad tai JO SUKURTA ir teikia i prekyba su zymiai mazesne kaina. Ir pamegink itikinti, kad taip nesazininga. Jis dar drista paprasyti schemos ir net kur tu, t.y.pats autorius, realizuoji savo kurinius. Kol kas nusprendziau kurti sau ir savo malonumui, o darbus dovanoti, tik tiems, kurie TIKRAI ivertina bei ne kopijuoja vienetinius kurinius.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jurgita, jau kalbejom su saim sia tema ne karta. Taip, pasibaisetina, bet buk stipri ir kurk toliau. Ir rodykis. Nes kaip kiti apie tae sazinos, jeigu pati slapukauji. Ir rasyk apie nesaziningus piliecius.

      Panaikinti
  6. Dėkui Natalija už pasidalinima mūsų nuoroda ir tokį išsamų straipsniuką. Taip situacija graudžiai juokinga. Aš esu ne vienam leidiniui pasakojusi ir rodžiusi, kursus vedusi, tikedamasi, kad žmonėms yra aišku - technologija yra vienas, asmeninė kūryba - yra kas kita, bendra technologijos lygi kelti yra puiku,juolab yra kur kelt! Bet kiekvienas turėtų eiti savo keliu, jei pats nemoka, turėtų norodyti šaltinį, autorių, bendraautorių. Deja, taip nėra. Ir kažkiek buvome su tokia situacija susitaikę, bet kad ir biografijas pavogtų.. :) čia jau atvejis išskirtinis, jei atvirai, mes tokio negirdėję, kolegos tokio negirdėję.. Negi tikrai įsivaizduoja, kad jiems už tai nieko nebus?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Inga, aš manau, kad tokiu ateju reikia, kad visi aplinkui apie tai rasytu, sakytu ir perduotu kitiems. Apeliuot i nesaziningu jau sitaip pasielgusiu zmoniu sazine yra gal ir kiek pernelyg optimistiska, bet bet... Tegu suzino visi aplinkiniai, giminanciai ir pan... Kovokim, snekekim ir tikekimes, kad bent kazkiek laimesim. Is pagarbos sau ir tam, ka darom su meile.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Ir dar vienus lietuvaičius nuplagijavo... :(
    http://madebymuku.blogspot.com/2012/01/blog-post.html

    AtsakytiPanaikinti