Noooriu gėlių, saulės ir pavasario :P

Įsivaizduojat, ryt jau pavasaris. KAIP aš jo laukiu!!!!!! Noriu greičiau žolės, gėlių, spalvų, kvapų, net ir balų, pirmų musių ir visi kito gėrio :P
Ir mes jau pradedam ruoštis vasarai. Pamažu, kol dar šalta. Nes kai orai atšils, nesinorės tupėt namie.
Prieš kelis metus "Rankdarbių kraitelei" ruošiau pamokėlę apie siuvinėjimą "kirmelaitės" dygsniu. Paruošiau pavyzdėlių, o kur paskui juos dėt... Išmesti - ranka nekyla. Tad šie du mažiukai siuvinukai buvo sukrauti į dėžę "kol ateis laikas". Turiu tokią. Ten guli tai, ko išmesti negaliu: nerti gabaliukai, popieriaus darbeliai, ir t.t. Ir štai jis (laikas) atėjo. Ištraukiau, išlyginau, iškirpau. Tada paderinau siūlus, apnėriau. Kolkas tik vieną. Driežui reik dar kokių augalų išsiuvinėti, tad jis lauks savo eilės.
Tai bus suknelės panelėms. Bet visų suknelių baisiai tingiu nerti. Todėl nunėriau tik atskirų detalių, kurias sujungsiu į vieną gabalą, o likusi dalis bus iš audinio. Iki vasaros turiu suspėti :P

Geltona, žalia, raudona. Arba... Auginam patriotes :)

Kai su pirmu darbu sudalyvavau konkurse, nuo to laiko vaikai neduoda ramiai nieko daryti: "Kodėl tik suaugusiems rengia konkursus? Mes taip pat norim dalyvauti. Ir laimėti." Na, galvoju, kai bus koks įdomus, būtinai sudalyvausim visos. Ir štai scrapping.lt forumas paskelbė neplanuotą konkursą - iššūkį skrebinantiems "Patriotiškumo tema". O, tai kas reikia :) Mūsų augančioms patriotiškoms pilietėms tai bus tikras malonumas sudalyvauti. Tema suprantama, viziją jau kaip ir turėjau. Tik vis nuotraukų niekaip neišsirinkau. Ir kai jau "reikalas prispaudė", padariau jų iš mūsų naminės fotosesijos :) Ir pavadinimas iš to gimė, ir eilėraštuko tema, ir paveiksliukų taip pat. Štai mūsų trijų, ne, keturių, nes ir Juna pridėjo savo ranką prie šio darbo :) Pirmiausia piešėm piešinukus. Griebėsi pieštukų, kaip išalkusios: "Mes labai stipriai stengsimės, iš visų jėgų, kad tik kuo gražiau išeitų ",- pasakė Erika. Didžiausias piešinukas - 7 cm x 5 cm, kiti perpus mažesni.
Mergaitė lietuvaitė, su lietuviška suknele. Erikos. Ir Emilijos parašyta data. Erikos Gedimino pilis su medžiai, besišviečiančia saule ir mergaite. Dar Emilijos Gedimino pilis, tik su vėliava. Tada Erikos Vytis su vėliava ir Emilijos - tik vėliava. O čia Erikos drugelis: "Jis gi lietuviškas, todėl ir jo spalvos - lietuviškos". Ir Emilijos mašina: "Ji yra dviejų spalvų, kad būtų įdomiau. Ir dar veža vėliavą, tokią, labai mažą". Man buvo pareikšta, kad "nesąmonių nerašysime", tad parinkau V. Nemunėlio eilėraštį " Mano Vytis ir trispalvė". Mes jo kaip tik praeitą savaitę mokėmės. Pirmą posmą rašė Eriką, antrą - Emilija (Erika jos amžiaus nei vienos raidės nepažinojo, o Emilija jau neblogai rašo iš klausos), o paskutinį - aš . Skrebuko pavadinimą rašė abi, nesinorėjo jokių standartinių raidžių.
Ir dar po nuotraukom padariau kišenėlę, o joje - vaikų rankų antspaudai ir kortelė su tekstu. Tekstas skirtas joms didesnėms, todėl šiuo metu paslėptas. Kai užaugs, paskaitys.

Žodžių prasmės :P

Nieko nenustebinsiu, sakydama, kad vaikai turi SAVO žodyną. Dažnai žodžius taria kitaip, negu turi būti, nes kitaip įprasmina juos. Taip Erika prieš kelias savaites atrado tikrą žodžio "liftas" rašyba: "Mamyte, įsivaizduoji, šiandien vadovėlyje radau klaidą. Ten žodis "liptas" parašytas su klaida - "liftas". Ir kaip jie taip galėjo parašyti?". Mat kiek aš bandžiau taisyti, jos abi visada taip ir vadino "liptu", nuo žodžio "lipti". Ir juokingiausia, kad tą pačią dieną Emilija grįžo namo su lapeliu, ant kurio parašytas tas pats žodis: "Mama, pažiūrėk, parašiau žodį "liftas" teisingai, o tai kiti vaikai (tikrai ne ji :P ) jį "liptu" vadina". Emilija ne už ką nepripažins, kad tai ji taip vadina, ir labai greit pasitaiso, ne taip, kaip Erika, kuri šventai tiki, kad tai, ką ji žino ir moka, yra teisingiausia ir geriausia ("Įsivaizduoji, mūsų klasėje beveik visų vaikų mamos rūko. O aš sakau, kad tu nerūkai, nes esi sveika moteris ir gyvensi ilgiau už kitas mamas. Tik vaikai dar to nesupranta, todėl sako, kad "na ir kas") :)
Dar keli žodžiai, kurių niekaip nesugebu ištaisyti: "miegamaja" (miegamasis), "plasmasija" (plastmasė) ir "princesija" (princesė). Kodėl jie visuomet sakomi taip, nežinau, bet kiek betaisyčiau, kitą kartą vistiek "plasmasija" būna.
Bet parašyti visai ne apie tai norėjau. O apie juokingą situaciją :)
Gulim trečiadienį po skanių pietų su vyru apsikabinę, net ne po kaldra, o tiesiog, pavalgėm ir sugriuvom ant lovos, ir kalbamės, kaip būtų nuostabu, jeigu kiekvieną savaitę dar ir trečiadienis būtų laisva diena. Ir štai ateina Erika : "Mamyte, o galim mes su sesę, kol jūs mylitės, pažiūrėti filmuką savo kambaryje"...

Vasario 16-oji

Vakar vaikai atsikėlė anksti.
- Šiandien šventė?
- Taip.
- Reiškia važiuosim.
- Turbūt.
- Tai tada reik vėliavėlę padaryti.
Pusvalandį kerpa, klijuoja. Pasiruošiam ir iškeliaujam. Tradiciškai - į aikštę prie prezidentūros.
O dieną prieš tai šventę šventė darželyje. Reikėjo pasipuošti. Tad nėriau trispalvę kepuraitę. Pradžioj nėriau Junai, kaip bandomajam triušiui :) Nes nesugalvojau rašto. O jau nuo kokios 5-os eilės nusprendžiau nerti gėles (kažkur mačiau tulpes tokias, lyg ir servetėlė buvo): geltonos spalvos - šaknys, žalios - lapai, o raudonos - žiedai. Visai neblogai gavosi, tad toliau nėriau Emilijai. O Erikai planavau nerti kitaip, bet į mokyklą nėjom, tad nunėriau tik juostą. Paskui užbaigsiu, švenčių dar bus. Na ir vaikams pareikalavus, surengėm mažą fotosesiją :) Tokią, labai labai kuklią. Aprengiau taip pat simboliškai - vieną - žaliai, kitą geltonai, o pačią mažiausią - raudonai. Kad netiukšmautų, gavo siūlų :) O čia aš ir mūsų 3 maži piliečiai. Pats mažiausias nepabudo net kai šaudė :P

3 keksiukų variantai

Pas mus keksiukų savaitė :) Kepiau pagal vieną receptą, paskui pagal kitą. Žodžiu, kankinau savo namiškius ir jų skrandžius :) Ir, kaip dar visiškai žalia maisto gaminime, bet labai siekianti išmokti bent kiek šio meno, padariau išvadą, kad keksiukams geriau pastovėti per naktį. Tada jie būna žyyyymiai skanesni :) Tik va iškentėt iki kitos dienos - sudėtinga :P
Pirmas receptas - iš senojo "Paragaukite" (2000/8). Tai jau 3 bandymas. Iš recepto teliko produktai, o jų kiekius visiškai pakeičiau.
Keksiukai su mėlynėmis
250 g miltų
70 g cukraus
1,5 a.š. kepimo miltelių
1 kiaušinis
250 ml apelsinų sulčių (aš spaudžiau - 130 ml natūralių + 120 ml vandens)
150 g sviesto
120 g šaldytų mėlynių.
Į miltus supilam ištirpintą sviestą, sultis, kepimo miltelius, įmaišome su cukrumi išplaktą kiaušinį, suberiam uogas. Tešlą pilame į formeles (ne iki viršaus). Kepiau 50 min 180 laips. temperatūroje (bet mano orkaitėje viskas užtrunka dvigubai ilgiau). Antras receptas - iš Beatos ("Braškių su pipirais"). Štai čia - kefyro keksiukai. Pirmąkart dariau su razinkom. Skanu. O antrą kartą jau razinkų nebeturėjau. Tai sugalvojau padaryti su "įdaru": į kiekvieną įdėjau po džiovintą slyvą. Mmmm, dar skaniau, negu su razinkom :) Dabar kepsiu tik su slyvom :)

Riešinės mažai princesei ir jos mamai

Gera pažįstama paprašė numegzti riešines jai ir jos dukrelei. Mažai princesei nutariau megzti panašų raštą, kaip ir mezgiau savo panelėm, tik gėles padariau kiek mažesnes. Ir ką jūs galvojat? Gavosi dobiliukai :) Keturlapiai dobiliukai, nešantys sėkmę :) O mamytei piešdama raštą kiek užtrukau. Pramezgiau porą motyvų ir pamačiau, kad tas akcentas - krengeliukai- kurių aš taip norėjau, nesimato tiek, kiek įsivaizdavau. Tad išardžiau mezginį, ištaisiau piešinį ir galų gale gavau tai, ko tikėjausi :) Riešinių savininkėms linkiu šiltų ir malonių akimirkų :)

Su meilės diena :)

O viskas prasidėjo prieš -ioliką metų būtent šią dieną. Tai nebuvo meilė iš pirmo, antro arba ...n... žvilgsnio. Tai buvo baisiai nerimta, pusiau juokais, tiesiog - nuotykis, paaugliškas, vėjavaikis, vienadienis ir tiek. Jokios romantikos. Ir kas galėjo pagalvoti, kad iš to viso užgims mūsų šeima. Tada tikrai ne už ką nepatikėčiau. Kaip ir nepatikėtų Erikas. Ir tik turbūt po metų supratom, kad esam vienas kitam skirti. Ir laimingi, kad ir kokia juokinga ir nerimta pradžia bebūtų. Turėjom tik vieną šansą ir juo pasinaudojom. Atsitiktinumų gyvenime nebūna. Kiekvienas įvykis yra reikšmingas, tik jo reikšmę suprantam ir įvertinam žymiai vėliau.
Meilė... Net nežinau, ar yra "gryna" meilė, kaip grynas auksas. Be jokių priemaišų. Jos tokios turbūt nebūna. Mūsų meilė - tai kai gera grįžti namo. Kai lieka kokių 20 km iki namų, o širdyje jau tokia palaima. Nes čia mes esam MES. Ir niekas mums netrukdo būti savimi (ačiū Dievui, tėvai toli). Kai atsikeli ryte ir vyras tavęs klausia, ar gersi kavos (kurios aš negeriu, bet parodo, kad galvoja apie mane). Kai vaikai juokiasi taip, kad sienos skamba. Kai nereikia žodžių. Tik sėdėti šalia ir tylėti. Tada mūsų pasauliai gyvena savo gyvenimus, bet susikirtimo taškų visgi yra. Kai namai kvepia pyragais. Kai matai miegančius vaikus. Kai pasitinki vyrą, grįžusį iš darbo, baisiai pavargusį, bet tokį laimingą, nes "kad tu žinotum, kaip gera namie". Kai vaikai verkia, o tu gali juos nuraminti. Kai kokią 3 valandą ryto atsikeli, nes jis jau sėdi virtuvėje ir jam nesimiega. Pasiimu savo rankdarbius, pasėdžiu šalia jo porą valandų (jis tuo metu "šviečiasi" internete), o paskui einam draugiškai nusnūsti valandėlę ir apsikabinę abudu draugiškai užknarkiam :) Kai pakalbi apie viską: Jis man: "Pažiūrėk, koks grožis (išardęs kokį nors diskų grotuvą ir grožisi "viduriukais", kuriuose aš nič nieko nesuprantu), o aš jam: "Ne, geriau tu pasižiūrėk, koksai grožis (ir parodau dar vieną nertą kepuraitę vaikams ar kokį rankdarbį)"....................
O šią popierinę širdelę dariau prieš porą metų. Tai - padėkliukas romantiškam vakarui, berods dar nerodytas :)
Romantiško vakaro, brangieji :) Mylėkime vienas kitą ir branginkime :)

Riešinės panelėms

Erika ir Emilija tiesiog netvėrė savo kailyje, kol mezgiau riešines mamai, sesei ir brolienei Kalėdoms. Tad ir joms nusprendžiau numegzti.
Raštą paėmiau ir mezgimo knygos (turiu tokią labai gerą, mano mezgimo bibliją, kurioje labai daug visko), tik truputį pakeičiau. Na ir dar nusprendžiau pažaisti su spalvomis. Kaip žinia, megzti spalvotą raštą žymiai sudėtingiau, nes vienas ne tos spalvos karoliukas - ir rašto jau negausi.
Užbaigiau. Pasimatavo. Ir sėkmingai padėjo atgal į lentyną :) Na, riešinėms dar laikas neatėjo. Pasipuoš, kai truputį atšils. O jeigu pasipuošus kas nors pagirs, tai esu šventai įsitikinusi, kad sunešios iki skylių :). Ir dar noriu parodyti koks gražuolis pyragas gavosi sesės dovanotoje formoje. Fotografavau vakare, ant greičio, t. sakant. Nes už nugaros stovėjo eilutė norinčių paragauti. Ir joms visai nesvarbu, kas ten per pyragas - tokioj formelėj šitoks gražuolis gavosi, kad suvalgytų bet kokį, net ir nemėgstamą pyragą :) O kadangi buvo dar ir skanus, tai jau kitai dienos, prie gero apšvietimo, nebuvo ką ir fotografuoti :)Receptas štai čia

Dovanoju maudymosi (arba ne) kostiumėlius

Keista rašyti apie juos, kai už lango sninga.
Prieš keletą metų ruošiau "Rankdarbių kraitelės" priedą "Atostogas". Ir nunėriau jam maudymukų. Galvojau, gal kada parduosiu, bet jau praėjo net ne porą metų, o maišas su jais sėkmingai keliauja iš kampo į kampą. Pasiūliau vienai pasiimti, kitai. Visos: "Gerai gerai, kada nors..." ir tuom pasibaigė. Bet tikiu, kad yra žmonių, kurie norėtų. O aš noriu jais atsikratyti, t.y. padovanoti :) Kodėl nesipuošiu pati? Su mielu noru pasipuoščiau, tik mano liemenuko dydis - D, o mano nerti - kokiam gal B dydžiui. Tad elementariai- nesutalpinu savo turtų :P
Kaip su jais maudytis, pasakysiu tiesą - neįsivaizduoju, bet tokioms kaip aš-nemėgstančioms maudytis, tikrai tiktų. Siūlai geri, kokybiški. O ir jeigu esat nestandartinės figūros, kelnaitės galima pasididinti, nes su raišteliais.
Taigi, arčiau reikalo. Noriu padovanoti, bet su keliom sąlygom. Pirmiausia, nenoriu siųsti niekur , tad norėčiau, kad užsuktumėt (kartu ir pasimatuosit). Ir dar pirmenybė - mano bloge prisiregistravusiems, nes juos bent kažkiek pažįstu. Jeigu kažkuris patiko - rašykite man laiškutį (el. adresas prie profilio). Lauksiu laiškų iki šios savaitės pabaigos. Jeigu jau nelemta, tai ir liks gulėti maiše toliau. Kol mano panos paaugs :P
"Šokoladas su riešutais" . Gal netgi C tiktų, didžiausias iš turimų (krūtinei didesnei). Kelnaitės pasididina. Medvilnė+viskozė "Ruda - balta". Medvilnė+ viskozė "Sportinis". Pieno baltumo su juodu. Medvilnė(juoda) ir sintetikos (pieno baltumo). Čia tai jau ir didesnei, ir mažesnei tiks :) Priekis. Nugara. "Salotinis". Labai atviras, mažesnei krūtinei. Miniatiurinei moteriškei arba paauglei. Siūlai pusvilnoniai. "Trikampinis". Sujungtas. Medvilnė+viskozė. Aukštesnei labiau tiks, nes nėriniai ant pilvo gražiau guls.

Erikos atvirukas

Aaačiū, brangieji, kad nepatingėjot ir parašėt Emilijai šitiek gražių žodžių. Jai skaičiau vakar, o šypsena buvo nuo ausies iki ausies :) Jau tokia visa apsipatenkinusi vaikščiojo, jūs net neįsivaizduojat :)
Na,o girdėdama tiek malonių žodžių sesei, Erika per vakarą užbaigė ir savąjį siuvinėlį. "Jai tai tiek daug parašė, man tai tiek neparašys", - išgirdau burbėjimus. Tad ir vėl paprašysiu: brukštelkit po keletą žodelių, prašom, ir Erikai :) Jai tai tikrai labai daug reiškia :) Ir ji labai laukia jūsų komentarų :)
Erikos kalėdinis katinas. Su kaspinu ant uodegos :) Ir dar keletas praeito mėnesio darbelių. Erika papuošė plastilino dėžučių dangtelius, nes : "Tau, mam, reikia susidėti visokius turtus ir karoliukus, o tėveliui - varžtelius ir vinukus". Ir dar keletas smulkių dovanėlių. "Tu myli žiurkes, tai tau žiurkė po dekiuku". "O tėvelis myli kates, tai jam kačiukas".