2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Su meilės diena :)

O viskas prasidėjo prieš -ioliką metų būtent šią dieną. Tai nebuvo meilė iš pirmo, antro arba ...n... žvilgsnio. Tai buvo baisiai nerimta, pusiau juokais, tiesiog - nuotykis, paaugliškas, vėjavaikis, vienadienis ir tiek. Jokios romantikos. Ir kas galėjo pagalvoti, kad iš to viso užgims mūsų šeima. Tada tikrai ne už ką nepatikėčiau. Kaip ir nepatikėtų Erikas. Ir tik turbūt po metų supratom, kad esam vienas kitam skirti. Ir laimingi, kad ir kokia juokinga ir nerimta pradžia bebūtų. Turėjom tik vieną šansą ir juo pasinaudojom. Atsitiktinumų gyvenime nebūna. Kiekvienas įvykis yra reikšmingas, tik jo reikšmę suprantam ir įvertinam žymiai vėliau.
Meilė... Net nežinau, ar yra "gryna" meilė, kaip grynas auksas. Be jokių priemaišų. Jos tokios turbūt nebūna. Mūsų meilė - tai kai gera grįžti namo. Kai lieka kokių 20 km iki namų, o širdyje jau tokia palaima. Nes čia mes esam MES. Ir niekas mums netrukdo būti savimi (ačiū Dievui, tėvai toli). Kai atsikeli ryte ir vyras tavęs klausia, ar gersi kavos (kurios aš negeriu, bet parodo, kad galvoja apie mane). Kai vaikai juokiasi taip, kad sienos skamba. Kai nereikia žodžių. Tik sėdėti šalia ir tylėti. Tada mūsų pasauliai gyvena savo gyvenimus, bet susikirtimo taškų visgi yra. Kai namai kvepia pyragais. Kai matai miegančius vaikus. Kai pasitinki vyrą, grįžusį iš darbo, baisiai pavargusį, bet tokį laimingą, nes "kad tu žinotum, kaip gera namie". Kai vaikai verkia, o tu gali juos nuraminti. Kai kokią 3 valandą ryto atsikeli, nes jis jau sėdi virtuvėje ir jam nesimiega. Pasiimu savo rankdarbius, pasėdžiu šalia jo porą valandų (jis tuo metu "šviečiasi" internete), o paskui einam draugiškai nusnūsti valandėlę ir apsikabinę abudu draugiškai užknarkiam :) Kai pakalbi apie viską: Jis man: "Pažiūrėk, koks grožis (išardęs kokį nors diskų grotuvą ir grožisi "viduriukais", kuriuose aš nič nieko nesuprantu), o aš jam: "Ne, geriau tu pasižiūrėk, koksai grožis (ir parodau dar vieną nertą kepuraitę vaikams ar kokį rankdarbį)"....................
O šią popierinę širdelę dariau prieš porą metų. Tai - padėkliukas romantiškam vakarui, berods dar nerodytas :)
Romantiško vakaro, brangieji :)
Mylėkime vienas kitą ir branginkime :)

4 komentarai:

  1. Na, labai labai gražu... Net toks mielas graudulys širdelėj sukirbeno visą tai perskaičius. :) Ir dar užsimaniau, kad mano vyras dabar būtų šalia ir jį galėčiau apkabinti..

    AtsakytiPanaikinti
  2. Tarsi būčiau skaičiusi apie savo šeimą. Labai gražiai parašyta, kaip aš nemoku. Saugokit savo meilę ir šeimą, nes tik tai šiame gyvenime ištikrųjų svarbu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. O, taip, taip ir būna su tais "nebūčiau patikėjus, o jis irgi"... :D Pati gražiausia pradžia be jokių ketinimų :)))
    Mes Valentino nešvenčiam, gal netgi iš principo, nes vis dar tikim, kad meilė verta ne vienos, o kiekvienos dienos metuose. Bet mano neromantiškasis vyras šįvakar pilnam produktų maišely parnešė ir raudoną saldainių dėžutę su širdele. Kai ją ištraukiau, sakau: Tai ką, tipo, švęsim? O jis - Nu ne, bet galėsi viena suvalgyt... O saldainiai buvo su paukščių pienu - jo mėgstamiausi :))))) Iki šiol sėdžiu išsišiepus :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Hmmm... Aušra, aš irgi svajojau visą dieną, nes vyrasturėjo išvažiuoti įkomandiruotę, bet planai pasikeitė :) Tad ir apkabinau :)
    Prapieste, dėkui.
    Vilma, visada būna pirmas kartas :) Turiu omeny šventimą :) Vyrams taip pat malonu mums padaryti staigmeną. Aš irgi gavau saldainiųir gėlių (nors prieš porą dienų vyrui pasakiau, kad kitai šventei geriau tegu man keptuvę naują nuperką vietoj gėlių :P )

    AtsakytiPanaikinti