2011 m. spalio 12 d., trečiadienis

Aš, kūryba ir mini svajonės

Hmmm... Pavydžiu baltu pavydu žmonems, kurie eina gyvenimo keliu ir žino, kur eina ir ko nori. Man kažkaip baisiai sunku, nes nežinau, ko noriu. Galbūt dar ir dėl to, kad niekad neturėjau laiko sustot ir pasidomėt savimi, o tas suvokimas, ko ieškau gyvenime, pats savaime neatėjo. Dabar turiu laiko. Ir vis ieškau savęs. Ir atrandu. Tokias juokingas, bet svarbias tiesas apie save: pvz., kad nemėgstu drabužių ilgom rankovėm (3/4 - pats tas), kad golfai mane smaugia (tik kai baisiai šalta galiu juos dėvėti) ir pan... Lipdžiau lėles, bet negalėjau suprati, kodėl man nepatinka. Dabar žinau: labai elementaru - dydis ne mano. Baisiai nuobodu rengt dideles lėles ir tai būdavo daugiau kančia, negu malonumas. Jeigu lipdyčiau dabar, jos būtų miniatiūrinės : ) Ir taip visame kame. Ypač kūryboje. Na, niekad nebuvau menininkė, bet to ir nesiekiu. Bet visada būsiu prie meno, šalia jo tsakant. Ir DABAR jau galiu sakyti, kad ir nors nežinau, ką veiksiu ryt ir kokiu keliu pasuksiu, bet bent jau žinau, kas man patinka, o kas ne. Ir ką galėčiau daryti, o ko tikrai net nebandysiu. Ir kad rankdarbiai visada bus didelė mano dalis, kurios neišplėši.
Kai atsirado laiko sau, dar prieš Junos gimimą, kai pradėjau pirmiausia pažinti pati save, išanalizavus savo vaikystės pomėgius, ir tai, ką tada norėjau daryti, bet taip ir neišdrįsau pabandyti (nors tie darbai būtų tikras iššūkis ir šiandien), supratau (kuom turbūt jau nenustebinsiu mano nuolatinius dienoraščio skaitytojus), kad man patinka krapštytis ir žavi mini pasaulis. Ir beklaidžiodama po interneto platybes, jau seniai norėjau padaryti kažką miniatiūrinio. Ne, ne šiaip pabirus daikčiukus, kurių jau esu pridariusi marias, bet kažkokį mini pasaulėlį, užbaigtą. Ir pagaliau tai padariau, bet vis dar neprisiruošiu parodyt. Tokį, labai mažutį. Tad šiandien tik pakutensiu jūsų smalsumą ir įdedu kelias to pasaulėlio detales.
Viskas - iš popieriaus. Nežinau šių gėlių pavadinimo, jos užauga aukštos, dažnai matau kaimuose prie senų namų, auga iki stogo :) O čia supynės. Kurios dar ir supasi :)

8 komentarai:

  1. Koks mažumas! Viskas iki menkiausios detalytės apgalvota! Nerealu!

    AtsakytiPanaikinti
  2. "...niekad nebuvau menininkė, bet to ir nesiekiu. Bet visada būsiu prie meno, šalia jo tsakant."Koks grazus pasakymas!Net cituot galima!)))Puikus pasaulelis!Kaimas/sodyba?Suintrigavote!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Koks smulkumas, koks gražumas:) Tik nesuprantu, iš ko tai padaryta, tad laukiu naujų įrašų.
    O tos gėlės kartais ne piliarožės?

    AtsakytiPanaikinti
  4. taip jau viskas miniatiūriška, kad net pirštų galiukus kutena. o dėl gėlių iki stogo...man irgi mintis kilo, kad gal piliarožės :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Nerealiai! Jie žavūs. Supuoklėse kas nors supsis? Laukiu tęsinio.

    AtsakytiPanaikinti
  6. taip norisi pamtyti daugiau.... :-))) as ir galvoju apie piliarozes ;-)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Dekui visoms.
    Agne, pasiziurejau pagal pavadinima - tikrai cia tos geles. Dekui :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. O mane tas mažumas ir traukia ir kelia pagarbią baimę, savo letenomis nesugraibau mažų dalykų, todėl žaviuosi, kad kažkas su tuo ne tik, kad susitvarko, bet ir sukuria visą miniatiūrinį pasaulį.. Nekantrauju dristelt į jį:)

    AtsakytiPanaikinti