2010 m. gegužės 18 d., antradienis

Obelų žydėjimas



Pagaliau, pagaliau, PAGALIAU..... atidarėm sodo sezoną. Orai nuostabūs, saulutė jau šildo. Tad šalin visokius rūpesčius ir arčiau gamtos.
Taigi, savaitgalį keliavom į sodą. O kas gi gali būti maloniau už pasisedėjimą po obelim ir išsiplepėjimai apie viską pasaulyje su sese ir kitais artimiausiais. Paukščių čiulbėjimas, vaikų šauksmai, mūsų: "Erika, neskink gėlių; Emilija, nelaistyk sesės; Elze, nekankink brolio; Erika, paleisk vikšrą (lyg ji nebūtų mano vaikas - pati apžiūrėdavau kiekvieną gyvį, ypač tokius gražuolius vikršus, kaip šis, ant ridiko :) )".
Dar pirtelė (kaiminei už tai ačiū), mamos pyragai pyragėliai, tėčio kepta ir paties rūkyta žuvis ir t.t., ir pan... Ir grįžtu vėl prie obelų. Jau tokios gražios, jau šitaip žydi, jau senokai taip nebuvo. Arba tiesiog mes nepataikydavom atvažiuoti laiku. Tikiuosi, bus bent kiek obuolių :)

3 komentarai:

  1. Nuostabiai žydi tos obelys...
    O vardai, žiūriu, pas jus visi iš E raidės :) Čia taip specialiai ar atsitiktinumas?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Su vardais kažkaip savaime taip gavosi :) Erikas (vyras) labai norėjo dukros. Pajuokavau, kad jeigu bus dukra, tai gal ir pavadinkim Erika. Bet jam labai patiko ši idėja. Pirmagimiui turėjom du vardus - Erika ir Emilija. Tai ir panaudojom abu:) O Elzė - sesės. Dar turim Adomėlį (sesės) ir Kiprą (brolio)... Tai ne visi iš "E" :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai gera nuotaika ir gyvenimo pilnatve dvelkiantis įrašas! Faina, ačiū :)

    AtsakytiPanaikinti