2010 m. gruodžio 17 d., penktadienis

Netikėtos dovanos

Tik per vieną parą tiek visko, kad net nežinau, nuo ko pradėti... Pirmiausia, vakar turėjau daaaaaaug svečių. Per mėnesį kartais tiek jų nebūna. Pirmiausia atkeliavo Aurelija iš Kitokių amatų perduot sesei siuntinuką. Ir dar mane apdovanojo nuostabia eglute (daugiau jų rasite mano nuorodoj,o aš atsiprašau už tokią foto, negaliu laukti,kol eisiu į lauką, tai "ant greitųjų" nufotkinau, baisia norisi viskuo pasidalinti :P). Nors šįryt atsikėlusi pagalvojau: o gal aš ne taip supratau, tai buvo sesei, o aš prichvatizavau? Jeigu taip, tai pasidžiaugsiu, ir perduosiu sesei :D Apie ką aš čia? Ai, gavau beprotiškai fantastišką eglutę. Nunešiau, pastačiau ant stalo, paniuniavau kalėdinę dainelę, kol ieškojau kokios staltiesėlės, ir galų gale viską sustačius, pasakiau: "Na va, ir pas mane atėjo Kalėdos. Pagaliau :)". O vakare parvedžiau Emiliją iš darželio. Su linksmu Kalėdų seniu. Erika dar padarė boružėlę. Ir visi grožiai nukeliavo po mano gauta įspūdinga eglute. Tada Erika užsidariusi kambaryje darė man dovaną. Bet šįkart sėkmė ir įkvėpimas ją apleido,ir iki manęs tik nukeliavo jos laiškelis ir pusės valandos raudojimas. Liaškelio vienoje pusėje - pirmas bandymas.Verčiu, jeigu kas nesupranta:" Mama, man labai gaila".O po juo - toks liūdnas piešinėlis jos verkiančios. Kitoje pusėje - antras bandymas:" Mama, aš labai atsiprašau, aš netyčia sugadinau". Štai tokie pirmieji bandymai savarankiškai rašyti. O raidžių dar visų nepažįsta, tai pakeitė, kuo galėjo.

6 komentarai:

  1. Eglute ciupinejau gyvai per Vilties muge - mmmm...Ju visi darbai tokie "jaukus".Skirta ko gero ne man,tai gali ir toliau dziaugtis :D
    Erika - savam stiliuj..Bet jau ir neblogai paraso,suprast galima,saunuole!

    AtsakytiPanaikinti
  2. uj, kaip aš laukiu, kada manasis bent kalbėti pradės... :) gražiai pas Tave ateina šventės :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Aha, pradžioj laukiam, kada pradės kalbėt, o paskui negalim sulaukti, kada patylės nors minutėlę :P

    AtsakytiPanaikinti
  4. Dėl eglutės, tai prašom negėdint, čia gi tik šiaip... Ir ne sesei, o tamstai :)))
    Čia kaip dylerei, kuri priima kažką ir perduoda toliau :DDD
    Dievulėliau, koks ypatingas laiškelis... Kam tos dovanos, kai žmogus šitaip parašyti gali apie savo sielvartą...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Dekui, Aurelija.
    O su tais laikiukais... As esu labai nustebinta, kad su tokiu nenoru mokytis, kuris buvo dar pries menesi, ji su tokiu noru pradejo rasyti. Siaip, be mano raginimu ir aiskinimu. Tiesiog, atsiseda ir raso. Ir nors istaisau klaidas, visiskai neisizeidzia (kartais tik paburba), nors ir jautruole :)

    AtsakytiPanaikinti