2010 m. vasario 16 d., antradienis

Vasario 16-oji

Vasario 16-oji. Švente, kurią kasmet paminim ir nuolat apie pasakojam vaikam iš naujo. Vaikai auga, kitaip supranta. Kaip pasakė Erika – tai mūsų Lietuvos gimtadienis. Aš labai džiaugiuosi, kad jos auga ir žino, kurioje šalyje gyvena, pažįsta savo vėliavą, sostinę ir net prezidentę. „Labai graži ta mūsų prezidentė“, sako Erika. Ir niekad nesumaišo, pavyzdžiui, su ponia Degutiene, kuri vaikams gal kažkiek ir būtų panaši . Myliu lietuvių kalbą, pati nebūdama lietuvė. Myliu ir gerbiu savo šalį. Esam savo šalies piliečiai ir patriotai. Ne vien dėl kalbos, bet dėl to... jausmo. Negalėčiau gyventi niekur kitur, man gera būti čia. Kad ir ką kalbėtų apie mūsų šalį. Šalis – tai ne vien politikai, ekonomika ir pan. Tai tauta. Tai žmonės, kuriuos aš suprantu ir šalia kurių galiu gyventi. Ir noriu, kad vaikai tai jaustų ir žinotų. Ir dar – dar išmoktų Tautišką giesmę, kurią giedant visąlaik nubraukiu ašarą, nes jausmai kunkuliuoja...

3 komentarai:

  1. Taip gražiai parašei, kad net aš ašarą nubraukiau :')

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ohooo... Nuo to ir prasideda pilietinė visuomenė :) jamsim iš jūsų pavyzdį, kaip auklėt vaikus :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. O mano vaikų darželyje šią savaitę buvo vykdomas projektas "Lietuviais esame mes gimę". Šiandien buvo uždaryma,s tai jau tikrai negalėjau nenubraukti ašaros, kai visi pypliukai sąžiningai kinkuodami galveles traukė "Tautišką giesmę" Tikrai. Tėvyne - kaip mama, ar būtų alkoholikė, ar mokslininkė, ar verslininkė - ji vis tiek mama, ją vistiek myli ir nori būti šalia jos...

    AtsakytiPanaikinti