Staliukas su drugeliais

Šeštadienio rytas - tikra kankinė. Žurnalui reikia sugalvoti kažką įdomaus, o įkvėpimo nėra jau nuo sausio pradžios. Išsitraukiu kelias knygas įkvėpimui, bet mažai ką padėjo. O paskui prisiminiau - taigi turiu net 2 staliukus, kurių nenaudoju, nes jie nėra bent minimaliai mano rankų paliesti. Tad ir apsisprendžiau - padailinsiu. Tik ne dekupažu. Išbandyt išbandžiau šią techniką, bet tegu atleidžia jos aistruoliai - man tai visgi su menu nieko bendro neturintis dalykas. Galbūt dėl gausos dekupažuotojų ir jų pasikartojančių darbų (nes servetėles perkam tose pat parduotuvėse)...Taigi, ne dekupažas. Nusprendžiau, kad išpaišysiu. Ieškojau kokių afrikietiškų motyvų, bet kažkaip neįkvėpė. O sustojau ties rytietiškais motyvais. Prie drugelių. Drugeliai - mano silpnybė. Kaip ir daugybė kitų mažų mūsų Žemės gyventojų. Ir jau senokai jų nepiešiau/ nekarpiau ir panašiai. Tad visą rytą piešiau drugeliuką, kol išgavau tokį, kokio norėčiau. Dar per 3 kartus išdeginau kontūrus (mat ilgai sėdėti pasilenkusi negaliu). O jau šiandien išpašiau visom vaivorykštės spalvom. Ir nuotaika iškart pakilo. Tad jeigu kam patiks, RK balandžio numeriuke ieškokite brėžinio :)
O aš pagaliau atsigersiu arbatos ryškiaspalvių drugelių draugijoje :)