Dovanų beieškant

Taip jau atsitiko, kad šiais metais dovanom paruošti, t.y., nupirkti teturėjau gražų pusdienį prieš pat Kūčių vakarą. Na, o jų beieškant visada atrandi kažką sau. Kas krentą į akį ir į širdį. Taigi, bekeliaujant po miestą pirmyn ir atgal, užsukau į man labai patikusią sendaikčių parduotuvėlę. Na, turėjau išskirtinių norų kai ką ten rasti, bet neradau, ko ieškojau. Užtat sugundė ši sausainių dėžutė, su akvarelės paveikslėliu (akvarelei turiu SILPNYBĘ, mažosiom net ir nerašau, mat ta SILPNYBĖ ne tokia jau maža). Na, negalėjau jos palikti ten, kur radau... Ypač dėl tos priežasties, kad daiktas turi paskirtį ir sėkmingai gali būti naudojamas mūsų namuose. Tad štai ji, ta gundytoja :)

Kalėdinės dovanos

Kas gali būti smagiau už Kalėdų rytą... Tik dovanos :)
Mūsų šeimoje yra tradicija: per Kalėdas keičiamės dovanomis. Šeima nei maža, nei didelė - turiu sesę, brolį ir tėvus. T.y., tėvai + 3 jaunos šeimos (visos jau su vaikais). Tad dovanų visuomet būna daug :) Taigi, kaip smagu gauti dovana.... ypač gražiai įpakuotą. Tik labai gaila paskui ją išvynioti... Iš sesės ir jos šeimos gavau auskariukus baubukus ( laaaabai daug jų galite rasti čia ). O baubukai ne šiaip sau baubukai... o specialiai man pagaminti - su meškiukais :) Net džiaugsmo ašarą nubraukiau, kai pamačiau :) Iš brolio ir jo šeimos gavau knygą. Visada sakau: knyga - geriausia dovana. Tik dovanoti knygą man - pakankamai pavojinga. Nes..... turiu jų labai daug. O tokios neturėjau. Nors mintis šią įsigyti buvo, ale pagailo pinigėlių, mat vieną apie muilą jau turiu. Knyga tikrai verta dėmesio, labai daug informacijos, tik niekad nedarius muilo, mano supratimu pagal ją visgi nelabai pavyktų jį pagaminti. Na, man pasisekė - esu jau kiek pažengusi :) O iš mūsų svarbiausios Snieguolės (mamos) šiais metais visi gavom rankų darbo dovanas. Aš va, jau kelias dienas į lauką vis pasipuošiu šia nuostabia kepure. Kas gi gali būti maloniau, negu mamos rankų šiluma, įmegzta į jaukų mezginį. Taigi, dovanos viena už kitą geresnės... Ir visos tokios mielos :)
O pats smagiausias dalykas visame šiamedovanų keitimosi šurmulyje - dėmesys vienas kitam ir tokie smagūs "suėjimas" ir pabendravimai, kai susirenkam prie šventinio stalo, ir prie jo jau vos sutelpam :)

Kalėdinio meškiuko konkursas

Valiooooo, aš sugrįžau :)
Visa mėnesį nieko nerašiau, bet tai visiškai nereiškia, kad per tą mėnesį nieko doro nedirbau. Ogi dirbau. Nuo spalio iki dabar tiek padaryta, kie per pusmetį net aš pati nepadarydavau... Tai ir rašyti nebuvo kada. Bet dabar po tuputį grįžta ramybė ir vėl galiu brukštelėt porą žodelių.
Dalyvavau supermamos forumiečių rengtame Kalėdinio meškiuko konkurse. Tad pirmiausia apie jį.
Mano kalėdinio meškio vizija - baltas, iki 13 cm, su didžiule nosimi, kaip visada :) Ir būtinai - autorinė iškarpa. Nigaliu siūti pagal svetimas - meškiukas praranda dalį savo žavesio. Aksesuarus sugalvojau superinius, bet dėl prastos sveikatos nepadariau jų. Idėja liks kitiems metams. Pasirinkau parastesnį variantą, kuris gimė darbo eigoje iš daugybės variantų.
Štai jis - mano Svajoklis. 11 cm dydžio, iš meškiukų moherio,viduj - sintepuchas. Sukirpau meškiuką, savaitgalį gulėdama lovoj, siūt taip pat pradėjau lovoj, nes labai jau prastai jaučiausi, o konkursas jau nebe už kalnų buvo - už 2 savaičių. Dėl didelės nosies kažkaip pirmąkart truputį kreivai gavosi pradėti siūti snukutį, ale greit pasitaisiau. Siuvinėti nosį - mano mėgstamiausias darbas. Seniai norėjau išsiuvinėti spalvotą , tad ir pasirinkau tokius siūliukus. Tiesą, kiek žinau, siuvinėjama du sluoksniai, kad nepersišviestų,o aš tik vieną padariau - jau taip gražiai spalvos ir siūlai sugulė, kad gaila buvo dar kartą bandyti laimę. Nosies nelakavau, bet manau, palakuosiu truputį.
"Kirmėlaites" ("rokoko") dygsniais pasiuvinėjau pilvuką - papuošiau mažytę eglutę. Ir tokiais pat siūliukais nunėriau kepuraitę ir pasiuvinėjau karoliukais. Vyrui nelabai patiko, ale man ir sesei patiko :) Moteros laimi. Ir iš vielos išlanksčiau krėslą - eglutę. Ir kai pradėjau fotkinti darbe, atėjo ir meškiuko vardas - Svajoklis. Sėdi sau krėsle, žiūri į tolį.... Tikras Svajoklis. Tik foto su krėslų nedėjau prie konkursinių, nes prastai gavosi.
Ir kokie gi konkurso rezultatai? Negaliu skustis, kad maniškis mažulis liko nepastebėtas. Trijose pagrindinėse nominacijose jis buvo arba trejetuke arba bent penketuke. Taigi, rezultatai glosto širdį. Tačiau kiekviena dalyvė dar ir savo asmeninę nominacija skyrė. Na ką gi, nei viena neatiteko man. Bent jau pradžioj. Tačiau mūsų pagrindinė įkvepėją Ina Smirnova paskirė maniškiui asmeninės simpatijos prizus - puikius kailiukus. VALIOOOOO, aš laimingiausia pasaulyje, nes gaunu TOKĮ prizą ir asmeninę simpatiją iš TOKIOS nuostabios meškiukų kūrėjos (jos blogas - http://ina-smirnova.blogspot.com/2009/12/blog-post_18.html). Apie geresnę dovaną Kalėdoms net ir nesvajojau :) AČIŪ, nes tai pati svarbiausia dovana - pripažinimas :)