Pagaliau... pasibaigė šventės. Tiksliau, pasibaigė masinė psichozė, bet šventės mums tai dar ne. Nes ryt - mano mylimojo gimtadienis :) Tikroji šventė :) Ramiai, jaukiai ir maloniai šį reikalą atšventėm jau šiandien, nes ryt gi darbo diena. O ryt vakare pakartosime dar :)
Kiekvienų metų gale vis ruošiuos parašyti metų svarbius įvykius. Bet jau ne pirmi metai tas įrašas taip ir lieka tik galvoje. Ir tegu. Nes be visa ko paskutines šių metų dienas draugiškai sirgom: Junai - plaučių uždegimas, kitoms dukroms - kosuliai ir sloga, man tas pats plius temperatūra, ir Erikas taip pat neatlaikė - apsirgo... O dar prie viso to - aš baisiai nemėgstu gruodžio paskutiniu dviejų savaičių. Šventes mėgstu, kai susirenka visi artimi žmonės ir keičiamės dovanom bei šnekučiuojamės... Bet ta masinė psichozė varo iš proto: kuo daugiau prisipirkt, kuo didesnė eglę pasistatyti, kuo brangesnes ir kuo didesnes dovanas, visko, ką per metus nesugebėjom padaryti, kažkodėl reikia būtinai užbaigti per tas paskutines savaites net ir nežiūrint tai, kad nėr sveikatos ir sveiku protu suvoki, kad tai nelabai įmanoma- lyg norėtumėm kažką kažkam įrodyti...; visiems įtikti, visus pasveikinti... ir t.t. Tad pamažu ši šventė bent jau man tampa... ne iš mėgstamiausių ir kuo toliau tuo labiau norisi slėptis tam laikotarpiui... šalia kokio meškiaus žiemos miegu pamiegoti :D Kad užsimerki turbūt kokią lapkričio 1 d, o pabundi sausio antrą :D
Bet besislėpdama savo jaukiuose namuose aš BŪTINAI galvoju. Apie visus pažįstamus, apie artimuosius, apie jų šeimas. Apie mūsų šeimą. Apie save ir ko norėčiau kitais metais. Ir kai praeitą naktį aikrodis daužė 12-ą kartų, nuoširdžiai mintyse palinkėjau visiems daug visko... Ir tikiuosi, kad yra dar bent keletas žmonių, kurie taip pat apie mane prisiminė :) Ir nereikia tų žinučių. Pakanka vien minties :)...
Kiekvienų metų gale vis ruošiuos parašyti metų svarbius įvykius. Bet jau ne pirmi metai tas įrašas taip ir lieka tik galvoje. Ir tegu. Nes be visa ko paskutines šių metų dienas draugiškai sirgom: Junai - plaučių uždegimas, kitoms dukroms - kosuliai ir sloga, man tas pats plius temperatūra, ir Erikas taip pat neatlaikė - apsirgo... O dar prie viso to - aš baisiai nemėgstu gruodžio paskutiniu dviejų savaičių. Šventes mėgstu, kai susirenka visi artimi žmonės ir keičiamės dovanom bei šnekučiuojamės... Bet ta masinė psichozė varo iš proto: kuo daugiau prisipirkt, kuo didesnė eglę pasistatyti, kuo brangesnes ir kuo didesnes dovanas, visko, ką per metus nesugebėjom padaryti, kažkodėl reikia būtinai užbaigti per tas paskutines savaites net ir nežiūrint tai, kad nėr sveikatos ir sveiku protu suvoki, kad tai nelabai įmanoma- lyg norėtumėm kažką kažkam įrodyti...; visiems įtikti, visus pasveikinti... ir t.t. Tad pamažu ši šventė bent jau man tampa... ne iš mėgstamiausių ir kuo toliau tuo labiau norisi slėptis tam laikotarpiui... šalia kokio meškiaus žiemos miegu pamiegoti :D Kad užsimerki turbūt kokią lapkričio 1 d, o pabundi sausio antrą :D
Bet besislėpdama savo jaukiuose namuose aš BŪTINAI galvoju. Apie visus pažįstamus, apie artimuosius, apie jų šeimas. Apie mūsų šeimą. Apie save ir ko norėčiau kitais metais. Ir kai praeitą naktį aikrodis daužė 12-ą kartų, nuoširdžiai mintyse palinkėjau visiems daug visko... Ir tikiuosi, kad yra dar bent keletas žmonių, kurie taip pat apie mane prisiminė :) Ir nereikia tų žinučių. Pakanka vien minties :)...
Kviečiu dalyvauti tinklaraštininkų žaidime http://saules-zuikutis.blogspot.com/2013/01/laimingu-naujuju-metu.html
AtsakytiPanaikintiLabai taiklu.... :) Mano galvoje irgi liko labai daug minčių ir sveikinimų, kurie nesimaterializavo, bet aš tikiu, kad jie pasiekė adresatą. :)
AtsakytiPanaikintiAha, aš irgi apie tai - mintys neatsiranda iš niekur ir niekur nedingsta. Jie iškeliauja ir randa adresatą :D
PanaikintiMes taip pat visus prisiminėm, nors ir niekam neskambinau...Leonardas tuo metu jaukiai kaip meškiukas jau miegojo...Net šventinės petardos nepažadino...Va taip ir mūsų šventės praėjo,nors dovanos neieškojau pati dariau - simboliškus...Jusū šeimynėlė su Naujaisiais...
AtsakytiPanaikinti:D Mes ir niekam neskambinom, bet mintyse svaikinom. Ir jūsų šeima taip pat :) Su nauja pradžia :)
Panaikintiperskaiciau tavo irasa ir pagalvojau...geras as siemet tokia svenciu sveikinimo tylene ir "bendraujanti mintimis" ne viena :D nors tikrai pagalvojau apie tavaja siemyna ir kad tu sekmingai darai tai kas patinka, labai tuo zaviuosi ir tikiuos tavo pavyzdziu uzkresta siemet si ta sugebesiu padaryti irgi savo tikslo link :) smagu, kai salia tokie puikus ikvepejai :) tad linkiu nuosirdziai kurti, svajoti ir daug daug graziu patirti akimirku su savaja graziaja seimynele ir zinoma dideles dideles sveikatytes jums :)*
AtsakytiPanaikinti