Kelios dienos prie jūros, o šitiek daug įspūdžių:) Ir dar daugiau nuotraukų, kurių nesinori palikti šiaip. Tad paskrebinau dar vieną. Ir jau darbuojuos toliau :)
Pirmas dienas vaikai tiesiog lakstė ir rėkė, kaip pašėlusios prie jūros: pirmyn, atgal, pirmyn, atgal ir t.t. ir pan. O jau paskutinę dieną daugiau sėdėjo ant kranto ir svajojo. Gal netgi atsisveikinėjo su jūra. Ir jų mintys plazdeno kažkur toli toli... Todėl ir pavadinau "Svajokle", todėl ir papuošiau drugelio sparneliais.
Už pagrindą ėmiau 2 lapus: pilką ir jūrinį, su virvėm. Kad dar labiau sustiprint jūrinį lapą, vietomis iškarpiau tas vietas, kur susivijo siūlai. Bet to mano "pagražinimo" nesimatė, tad po apačia dar pakišau šilko popieriaus, jį paglamžiau, kai kur suplėšiau. Sizix'u paembosinau burbuliuotą rudą lapą.
Nuvijau virveles, prie fono.
Per geltoną tiesiog "prasiėjau" su skylamušiu.
Daug kur išpaišiau baltu tušinuku. Taip pat papuošiau kirstais drugeliais ir frivolite mini drugeliais. Panaudojau daug dovanotų kirstų detalių: ir dideles geltonas gėles, ir drugelio sparnus ir dirželių-virvelių sagtis.
Aprašymo pradžioj nenorėjau dėti, nes nežinojau kur, bet paskui sugalvojau, kad reik paslėpti kur nors po apačią. Tad radau dar vietelę, kuri dar nebuvo užklijuotą iki galo ir parašiau keletą sakinukų.
Pavadinimą kirtau, tonavau ir puošiau frivolite drugeliais bei kvilingo detalėmis.
Bandysiu dalyvauti dviejose konkursuose: "Podari kusoček sčastja" su palete: ruda, terakotos, pilka ir geltona, bei "Sochraniaja lučšeje" pagal pavyzdį su viena nuotrauka.
Несколько дней на берегу моря, и так много воспоминаний и фотографий. Первые дни дети просто бегали и кричали , как сумасшедшие у моря вперед и назад и т.д. и т.п. А потом в последний день сели на берегу моря и мечтали . И мысли их порхали где-то далеко далеко ... И потому работа называется "Svajoklė"/ "Мечтательница", потому и украсила ее крыльями бабочки.
В качестве основы два листа: серый и с морскими шнурами, под ним лист шелковой бумаги. Большинство деталей высечены дыроколом, так же бабочки, которые плела сама иглой фриволитэ тонюсенькими швейными нитками, детали в технике квиллинга, и рисунки белой ручкой.Поучаствую в двух конкурсах: "Подари кусочек счастья..." с палитрой "Sunset": коричневый, терракотовый, серый и желтый,
и " Сохраняя лучшее.. " по примеру с одной фотографией. 
Kai kraustėmės į naują butą, vežėmės beveik visus baldus. Kai kurie visai dar neblogai atrodo, kiti jau gerokai aptriušę. Bet vežėmės su mano pažadu, kad atnaujinsiu. "Na na, pažiūrėsim... Jeigu iki Naujųjų neatnaujinsi, išmesim viską", -pasakė Erikas. Žinoma, ne be pagrindo: sename bute praktiškai nieko nesu padarius namams, kokius jau turėjom, tokius. Nors visiem atrodė, kad jeigu jau rankdarbiauju, tai namai sutvarkyti "nuo... iki". Nieko panašaus. Neturėjau nei laiko, nei noro. O va dabar jau turiu. Gal dėl to, kad turiu savo kambarį. Ir kiekvienas kambarys turi savo paskirtį. Ir kad naujas butas, aš sėdžių namie, tai norisi tvarkytis.
Taigi, vakar jau rašiau, kad pirmiausia atnaujinau vieną iš dviejų kėdžių Erikui. Atnaujinau jau prieš geras porą savaičių, tad tikrai ne konkursui :) Tik va negalėjau nusiteikti parašyti apie ją. Ir kol laukiau, sulaukiau ir konkurso :)Dar jau esu iš naujo "aprengusi" kėdę vaikams, bet dar noriu pagražinti, ir pasirodysiu.O savaitgalį plušėjau prie virtuvės kampo. Realiai, jeigu neturėt vaikų, nesirūpinti maistu ir pan., šį darbą galima padaryti per pusdienį. O man prireikė poros dienų. Ir vargšai namiškiai pietavo visur: ir savo kambariuose, ir ant grindų ir pan...Taigi, investavau labai nedaug: nupirkau šokolado spalvos dirbtinės odos (nes senas gobelenas nusidėvėjo per mėnesį: mėlynių uogienė, sisiukas prie stalo ir pan...) ir gražaus lino su raištais, labai tinkančiais į mūsų virtuvės koncepciją: joje bus daug kavos, kuri man baisiai skaniai kvepia, bet skonis - nepatinka, tad negeriu :). O va Erikas be jos gyventi negali :)
Dar gabalą paralono. Kainavo viskas (čia jau bus su 4 virtuvės kėdžių atnaujinimu) kažkur apie 40 lt. Tiesa, kampą išprašėm iš senų šeimininkų, nes jis pasirodė visai tvirtas. O ir pinigų baldams tikrai artimiausiu metu neturėtumėm.Pirmiausia atsukau visas minkštas dalis, pabalinau medinį karkasą, taip, kad dar matytųsi medis. Ir palakavau. Atradau puikų matinį laką, realiai matinį :) Sėdimas vietas aptraukiau dirbtine odą, o viršų - linu. Žinau, žinau, vaikai greit jį išteplios, bet kolkas pasidžiaugsim, o kaip darysiu vėliau, jau sugalvojau, ir nereikės nieko iš naujo ardyti. 
Na ir vaizdas "prieš ir po".
Dabar dar savo eilės laukia virtuvės stalas su kėdėm, viena vaikų kambario ir viena Eriko baro kėdė. Labai noriu per mėnesį užbaigti šiuos namų darbus. Pažiūrėsim, ar pavyks :)
Reabilituojuos. Ir dalyvauju ARTugolok konkurse "Jokio popieriaus":P
Turėjom dvi baro kėdes, ant kurių mėgom sėdėt ir spoksot pro langą. Bet dar turim katę, kuri mėgsta visur sukišti savus nagiukus ir apdraskyti. Tad kėdės jau senokai atrodė nekaip (žr. toliau).Nusiteikiau. Atradau prieš gerą dešimtmetį pirktą audinį. Dar paėmiau balto ir rudo lino. Ir paaukojau savo mėgstamus margus marškinius (ko nepadarysi dėl mylimojo ir dėl grožio :D ): jie puikiai pagyvino, o ir kažkokiu būdų reikėjo juos pagaliau nuplėšti nuo savęs :) Ir štai kelių dienų darbo rezultatas.
Taigi, pirmiausia paklijavau ir mašina kiek kreivai, bet visgi pasiuvinėjau spirales.
Tada ant balto lino papiešiau lapus, derančius prie kitų vyro kambario baldų, ir prisiuvau juos mašina. 
Audiniu aptraukiau VISAS metalines detales. Ir dar truputį pagražinau: aprišau odine virvele ir prisiuvau sagas. Tiesa, šio pagražinimo Erikas dar nematė, bet tikiuosi, kad nelieps viso "grožio" nuimti :P
Katė jau spėjo įvertinti. Ir miega tik ant šios kėdės :P Ir dar nesudraskė :) O pradžioje kėdė atrodė štai taip.
Обновила старое стуло бара для мужа, которую поцарапала кошка. Покрыла тканью все металлические части. Использовала лен и даже пожертвовала своей любимой цветастой рубашкой (чем не пожертвуеш ради любимого :) ). На швейной машинке вышила спирали и пришила листы. Затем завязала веревочки из кожи и пришила пуговицы.
Кошка оценила отлично :D. С нетерпением жду вердикта мужа.
Участвую в конкурсе АРТуголка азАртном « Никакой бумаги!»
Šiąnakt užbaigiau dar vieną skrebuką į mano kuklią kolekciją. Bet labai šviežutėlį, dar kvepiantį: jame trumpų kuklių šių metų atostogų nuotraukos.
Mano idėja buvo tokia: didelėje nuotraukoje mano akimis matomas pasaulis. Kadangi esu trumparegė, tai be akinių matau "be fokuso" - labai išplaukusi vaizdą, tokį, kaip šioje nuotraukoje aplink akinius. O va pro akinius (nuotraukoje taip pat) matau tiek pat gerai, kaip ir turėčiau.
Šone sutalpinau net 30 mažų nuotraukėlių iš mūsų kelionės. Beje, šiais metais IR VĖL keliavom į mūsų pamėgtą Venstpilį, prieš tai užsukę vienai dienai į Neriją bei Jūros muziejų. O Latvijoj aplankėm dar keletą naujų objektų, kurie baisiai patiko :).
Kadangi norai buvo dideli, o visi akiniai su nuotraukom nesutilpo, tai padariau dar kišenę likusioms nuotraukoms. 
Teksto jokio nerašiau, tik pavadinimą. Turiu viltį, kad paskrebinsiu dar šių atostogų nuotraukų ir galėsiu aprašyti :)
Na, o tikra šio darbo istorija graudžiai juokinga. Norėjau sudalyvauti konkurse, kurio tema apie akinius. Konkursą aptikau prieš kelias dienas ( nes kelias savaites buvau iškritus iš gyvenimo :P ) ir turėjau kaip ir spėti. Be to, idėja kažkaip labai lengvai atėjo. Konkursas vyko iki vakar dienos vidurnakčio, t.y. iki šiandienos ryto. Tai aš kaip ir spėčiau, bet ant tiek buvau įtraukta į kūrybinį procesą, kad atsipeikėjau tik kelios minutės iki galutinio laiko. Ir, žinoma, nespėjau. Pirmą minutę baisiai susigraudinau: ale ot jau žioplumo įsikūnijimas. Bet paskui... Juk gi svarbiausia, kad buvau įkvėpta ir padariau mano supratimu visai įdomų darbą :) Ir pasitenkinau pačiu kūrybiniu procesu :P Va taip va būna amžinom studentėm :P
Šios nuotraukos gulėjo pirmu numeriu - jas labiausiai norėjau paskrebinti. Tad kelionei į susitikimą, apie kurį rašiau praeitame įraše, keliavo pirmiausia šis komplektas.
Norėjau padaryti skrebuką sau. Apie savo kasdienius, bet nekasdienius darbus. Kai atsikeli, su kūrybine betvarke ant galvos, tuščiu skrandžiu (bet pamaitintais vaikais), bet dideliu noru "kažką" nuveikti savo malonumui. Tokiu būdu aš medituoju :) Vaikai įamžino mane, o aš - tai, ką nudirbau. Ir nuotraukas sudėjau į šį skrebuką.
Jis gimė labai lengvai (net greičiau, negu sesės, labiau patyrusios SB, pirmas susitikime padarytas darbas :P, kas man pačiai buvo maloni staigmena: vadinasi, sugebu, kai noriu, padaryti greičiau, na, tik iš anksto per savaitę reik pagalvot, ką darysiu :P). Su savimi paėmiau knygą, iš kurios lanksčiau musę, ir išlanksčiau kelis žingsniukus. Per susitikimą turėjom galimybę nupirkti šio bei to iš priemonių ir gyvai jas apžiūrėti. Tai ir tapo įkvėpimu surašyti tekstą būtent taip ir dar pabraižyti ant atskirų lapelių. Dar labai laiku ir vietoj buvo nupirktas štampukas su žirniukais. Tad štai mano "Popieriaus terapija" :)
Dar vienas dalykas, kurio nesu bandžius - konservuot. Tai visad darė mama, kuri ir dabar tai daro. O va šiais metais pagaliau ir aš pribrendau. Pabandžiau, paragavau - ir man labai patiko. Sesė taip pat jau spėjo paragauti ir patikino, kad viskas valgoma. VALIOOOOO :) Visus receptus ėmiau iš Ilonos blog'o (iš kurio jau esu pagaminusi laaabai daug, ir viskas puikiai gavosi :) )
O savaitgalį važiavau, kaip sako vyras, į "raganų suvažiavimą": į skrebukių susitikimą. IR nors susitikimas buvo pradėtas planuot prieš kokį pusmetį, nusprendžiau ten vykti paskutinę savaitę. Vis bijojau, kaip mažoji liks be manęs. Pirmąkart (per 8 metus) palikau vyrą per naktį su vaikais. Ir jis puikiai susitvarkė :) Ir už ką esu jam dėkinga.
Susitikom nuostabioje sodyboje. Mūsų buvo beveik 30.
Nerealiai patiko, nerealiai pavargau, beveik nemiegojau. Bet susipažinau su daug virtualiai pažįstamų ir nepažįstamų žmonių, iš peties padirbėjau, pasikroviau įkvėpimo, papildžiau savo skrebinių priemonių dėžes (t.y. šiek tiek išleidau pinigėlių ). O svarbiausia - pagerinau savo asmeninį rekordą ir maždaug per parą padariau vieną ir beveik užbaigiau antrą skrebuką (anksčiau vieną padarydavau per 3-4 dienas). Tad greit pasirodysiu :)
Tai dar vienas mano kaip "dizainerės" komplektas Artugolok skelbiamam konkursui.
Prieš pradedant kažką daryt, įlindau į intiką ir įvedžiau žodį "sagė", paskui - "segė". Galvojau, pažiūrėsiu, ką mūsų tautietės daro ir paieškosiu įkvėpimo. Hmmm, už kelių akis užsikabino, bet jos kaip ir ne prie skrebo visai. O visa kita MASĖ - vien dekupažas, tad visos sagės vienodos. Na, paveiksliukai tik kitokie.
Bet daugiau mažiau apčiuopama vizija greit atėjo. Ir tegu tai bus ne tokia ilgalaikė sagė (nes ji 3D) , kaip dekupažinė, bet savo atitarnaus tai jau tikrai :) Ypač jeigu ją palakuot.
Tad šiam kartui štai toks komplektas. 
Kartoninis pagrindas, apklijuotas knygų lapais, patonuotas. Daug mažų frivolite gėlelių ant kalniuko. Mano pirmoji štai ši ritelėmis pinta juostelė puikiai čia tiko - papuošė vieną šoną. Dar kraštams papuošt nunėriau dviejų spalvų nėrinukus frivolite adata. Išorinį sagės žiedo kraštą paštampavau drugeliais, o tarp žiedų įkomponavau kvilingo technika suktus plėšytus popieriukus.
Jau startavo naujas azARTinis konkursas Artugolok bloge, tad jau galiu parodyti, ko pridirbau :)
Pirmiausia lankeliai. 
Norėjau tokių, labai panašių, bet kartu ir skirtingų. Tai ir dariau pagrindus tokius pat, o paskui jau detales - skirtingas.
Prie kartoninio pagrindo priklijavau taškuotą popierių, apklijavau nėriniais. Paštampavau raideles ir jas priklijavau prie sagų. Emilijos papuošiau metalinėm detalėm, kirstom ir kirptom bei tonuotom gėlėm. Apačiai iš vielos nunėriau nėrinuką. Erikos pagrindą papuošiau štampuotu drugeliu, po kuriuo klijavau siuvimo siūlais nertus trijų atspalvių nėrinius. O pagrindo apačią puošiau popieriniu kirstu nėriniu. Pati neturiu kirtimo formų tokių. Bet prieš Kalėdas iš štai šio žmogučio šiaip, be jokio nuopelno, gavau dovanėlę: šokolado ir iškirstų popieriukų. Tai va, pakuotės neišmečiau, o saugiai sudėjau į SB popieriaus dėžę. Ir Erikos lankeliui panaudojau įpakavimo kraštelį :) Štai taip būna:)
Aš niekur nedingau. Tiesiog - turėjau daug darbų. Šitiek visko prisikaupė... Bet nusprendžiau apie tai viename įraše pasipasakot :) Pirmiausia, atėjo diena "X", kurios laukėm su nerimu, ir per kažkokias 5 valandas pertempėm visą savo turtą iš vieno buto į kitą. Tiesa, prieš tai gerą savaitę pakavau. Baisus darbas, bet aš, skirtingai negu vyras, kuris pasakė, kad daugiau gyvenime niekur neišsikels, kada nors pakartočiau :) Už kokio dešimtmečio :) Tada prasivalai nuo nereikalingų daiktų nerealiai:) Tai va, mes jau porą savaičių gyvenam naujuose namuose. Didžioji dalis turto taip ir ilsisi dėžėse ir maišuose, bet rankdarbius jau pirmą dieną pradėjau išpakuoti :) Ne vien dėl to, kad baisiai jų reikia, bet dar turėjau kai ką padaryti. Apie tai -paskutinėje pastraipoje.Antras dalykas, kuriuo noriu pasigirti - senkdaikčių turguje rastu lobiu. Važiau, žinoma, visai ne to, o ir pinigų tikrai negalima buvo leisti papildomų, beeet... Nusidėjau. Aj, mažiau pavalgysim :), užtat nesikankinsiu, kad nenupirkau :) Žodžiu, pas viena močiutę, kokių 70 metų tai tikrai, radau daug visokių siuvinėtų grožių. Tarp visų servetėlių pas ją gulėjo siuvinėtas daikčiukas, kurį jos mama pasivilkdavo po suknele. Siuvinėtas rankomis ant plono audinio gruzinų moterų: "Ten visos moterys tokius turėjo. Aš dar visai maža buvau"... Apsukau gal kokius 3 ratus, nupirkau broliui dovaną, dėl kurios ir važiavau. Ir sugrįžau pas moteriškaitę. Išsiprašiau, kad nuleistų tiek, kiek man liko pinigų, ir ji sutiko. Dabar TURIU. Nunėriau petnešas, po frivolite drugeliai paslėpiau visas dėmeles ir skylutes. Ir galėsiu kada karštą vasaros dieną plazdenti :) Už nuotrauką ačiū Neringai, su kuria ilgą laiką sėdėjom viename kabinete, ir kuri nepatingėjo pasivaikščiot su manim ir pafotkint :) 
Trečias dalykas, prieš išsikraustant iš savo geros pažįstamo Inos gavau.... gimtadienio dovaną. O mano gimtadienis buvo balandį. Ale kaip smaguuuu. O ypač kai pamačiau, kokio dydžio ir svorio dovana. O kai ją išpakavau - išsižiojau. Knyyyygos. Kaip pasakė Ina, tikiuosi, tokių neturi, nes šiuo dalyku dar neužsiimi. Ne, neturiu, kolkas netapau :) Bet ką gali žinoti, kuo "susirgsiu" ryt :) O knyga - geriausia dovana, kuri gulės ir kantriai lauks savo eilės. Ir tikrai jos sulauks :) Ačiū tau, brangioji
.
Na ir turbūt paskutinis dalykas, apie kurį norėjau parašyti. AAAAAAš laimėėėjau :) Ar pamenat, rašiau, kad dalyvavau konkurse rusiškame forume Artugolok "Raidė kaip art objektas". Tai va, buvau tarp geriausių ir mane pakvietė sekančiai užduočiai kaip kviestinę dizainerę (apie tai - štai čia) :) Ir būtent dėl šios priežasties pirmiausia buvo išpakuotos rankdarbių dėžės. Greit startuos naujas konkursas ir aš galėsiu parodyti, ko pridirbau :)
Šiandien švenčiam gimtadienį: mūsų mažam turteliui metukai :) Valio, valio, valio, ir vienas ilgas: valiooooooo :) Iš tikrųjų, šiandien turim 3 priežastis švęsti:1. Prieš metus gimė Juna.2. Prieš metus mum gimė gyvas kūdikis (truputis apie tai - štai čia)3. Prieš metus po komplikuoto gimdymo aš likau gyva (apie tai rašiau - štai čia).
Tad jau kaip švęsim........., tai jau švęsim.......... :) :) :)
Na ir apie ją, tą, išsvajotąją mergaitę, apvertusią mūsų gyvenimus ir papildžiusią mūsų šeimos moterų būrį :)
Juna dar nevaikšto. Nes baisiai atsargi. Bet užtat turi 9 dantukus ir labai valgi (kaip ir visi mūsų šeimos nariai). Vis dar ropoja, ne taip, kaip dauguma (keturiom), bet palenkia dešinę koją ir juda pusiau sėdėdama :) Ir juda labai greitai :)
Kaip ir pridera pagrandukui - tikra mamičiukė, nepasilieka su niekuo. Baisiai linksma (namie), bet jau moka parodyti charakterį, moka parodyti, ko nenori. Truputį "šneka": mama, tete, ate, ba ("dar" - čia dažnai vartojamas žodis, ypač kai valgo :P )Štai ji, šįryt (kaip ir dera jubiliatei) meniškai išsiterliojusi mėlynių pyragu :)
Už pagrindą ėmiau 2 lapus: pilką ir jūrinį, su virvėm. Kad dar labiau sustiprint jūrinį lapą, vietomis iškarpiau tas vietas, kur susivijo siūlai. Bet to mano "pagražinimo" nesimatė, tad po apačia dar pakišau šilko popieriaus, jį paglamžiau, kai kur suplėšiau. Sizix'u paembosinau burbuliuotą rudą lapą.
Nuvijau virveles, prie fono.
Per geltoną tiesiog "prasiėjau" su skylamušiu.
Daug kur išpaišiau baltu tušinuku. Taip pat papuošiau kirstais drugeliais ir frivolite mini drugeliais. Panaudojau daug dovanotų kirstų detalių: ir dideles geltonas gėles, ir drugelio sparnus ir dirželių-virvelių sagtis.
Aprašymo pradžioj nenorėjau dėti, nes nežinojau kur, bet paskui sugalvojau, kad reik paslėpti kur nors po apačią. Tad radau dar vietelę, kuri dar nebuvo užklijuotą iki galo ir parašiau keletą sakinukų.
Pavadinimą kirtau, tonavau ir puošiau frivolite drugeliais bei kvilingo detalėmis.
и " Сохраняя лучшее.. " по примеру с одной фотографией. 
