Su Zuikio metais :P

Šis įrašas jau turbūt bus paskutinis šiais metais.

Metai buvo labai įdomus: su daugybe atradimų, išgyvenimų, ašarų ir džiaugsmų. Buvo visko, bet taip ir turi būti. Kitaip nevertinsim, ką turim :)

Metai tuoj pasibaigs, todėl skubu skubu :) Ir sveikinu visus visu su ateinančiais Zuikio metais . Būkit laimingi :)

Tiems, kas jau turi zuikučių, linkiu sveikatėlės ir jiems. O tiems, kas jų neturi, linkiu, kad kuo greičiau jų turėtų. Juk gi zuikio metai - viskas turi pavykti greitai :P Na ir tiems, kas jų turi, bet tik po vieną: nebūkit tokie nesąžiningi ir padovanokit savo zuikiui bent po zuikį vieną, bet tikrą :) Jus gi turit porą, savo porą, tai neatimkit iš kitų džiaugsmo - bendrauti su savo kartos zuikiais :)

P.S. Mūsų zuikiui už savaitės 6 mėnesiai. Ir jau tikras zuikis - turi du dantukus :)

P.S. dar... Šį zuikio kailiuką mezgė mums mano mama, tikra auksarankė :) Tai jos kalėdinė dovanėlė

Riešinės Junai

Turiu lėlę. Jaučiuosi kaip vaikystėje, puošdama ją. Turiu mažą, linksmą, pačios sukurtą, gyvą lėlę: mažiukai pirščiukai, mažulytės rankytės, trumpa nosytė. Bet didžiulės nuostabos pilnos akys... Apie ką aš čia?.... Ai, tiksliai, gi apie riešines....
Jas mezgiau pirmąkart. Tiesa, tai jau penkta pora. Pora - labai jau dydis netinkamas :) Mezgiau šias juvelyrines riešines mūsų pačiai mažiausiai. O kitas poras parodysiu jau turbūt kitąmet. Šių negaliu iškentėt neparodžius :P Mamos mane supras :) Ir dar... Mezgiau ne šiaip sau, o su idėja. Kokia ji, tikiuosi, greit parodysiu. Tad ir raštą piešiau pati,derindama prie kitų detalių, bet jis toks elementarus, kad autorystės neprisiimu :P Tiesiog - tingėjau ieškoti internete, ypač kai riešinių dydis - mažiukas :P

Mano "lobių skrynelė"

Kaip ir žadėjau, rodau savo paruoštą "lobių skrynelę".
Ir vėl man pasisekė. Nes žmogų, kuriam turėjau ją paruošti, trupučiuką pažįstu. Kolkas tik virtualiai. Bet pažįstu. O kai žmogus skaito mano blog'ą ir aktyviai pasisako, tokiam dvigubai smagiau ką nors padovanoti :P Nes iš komentarų (arba jų nebuvimo) galima spręsti, kas iš mano rankdarbių patinka. Šis žmogus - Sypseniki.
Skaičiau forume moterų pasisakymus, kaip niekas netelpa į tą degtukų dėžutę ir vis su sese kalbėjomės, kaip mums sunku ją pripildyti. Vis dedi, dedi, o ji vis pustuštė. O man į ją sutilpo nei daug, nei mažai - net 96 vienetai turto. Ech, truputį nedatraukiau iki 100 (nes paskaičiavau tik dabar, bučiau dar ko įdėjusi :) )...Netikit? Paskaičiuokit patys :)
Štai mano "lobių skrynelė". Dekoravau, kaip štai šį savo atviruką "Šventinį", nes Sypseniki prie jo paliko komentarą, kad norėtų tokį gauti. Tad net nereikėjo galvoti, kaip puošti :) Taip dėžutė atrodė prieš uždarymą. Šiaip ne taip uždariau, tad Sypseniki blog'e perskaičius, kad sunkiai atidarė, pasijuokiau. Betgi kaip įsivaizduoju, būtent tas sunkaus atidarymo procesas ir yra pusė malonumo. Nes minčių turėtų būti ... milijonai :) Pagaliau apie turinį. Pirmiausia įdėjau pašto ženklą. Jų nerenku, bet šį pasilikau. Jis man išties labai brangus. Nes labai gražus. Ir gautas iš žmogaus, gyvenančio Amerikoj, man realiame gyvenime nepažįstamo, bet labai malonaus (nes vis padeda man, tundrai, gauti kai kokių gėrių) ir įdomaus. Toliau įdėjau savo kirptas mini snaiges/gėles. Jų net 20 :) Dar įdėjau 2 žieminius pakabukus, 4 sagutes, 3 kirstas kartonines detales ir 3 detales su boružėm. Taip pat į dėžutę nukeliavo 12 svaroskio kristaliukų, 7 spalvoti žiogeliai, 3 vinukai ir 2 tikri upės perliukai iš mano vėrinio. Tada metalinis ilgas vinukas su gėlyte, 5 didesni stiklo karoliukai matiniu paviršium (iš jų turiu papuošalą, labai jau man jie patinka), 5 metalinės gėlytės ir viena detalė su svarovskio kristaliukais. Dar įdėjau 5 detales gėlės viduriukams, 0,5 metro spalvotos juostelės, 3 popierines mano darytas detales ir dviejų spalvų banguotos vielos ritinėlius. Tada iš veltinio kirpau 3 egles ir 2 žvaigždes - kometas. Dar į dėjau 3 mano nertas gėles. Taip pat negalėjau nepasidalinti savo daryta juosta. Jos nedaug, kažkur apie pusmetrį, bet kolkas nedaug ir padarius esu. Toliau nukeliavo frivolite adata mano nerti 5 mini drugeliai. Ir dar viena mano frivolite gėlytė. Na ir įdėjau vąšelių nertą mano mini lapelį.
Štai toksai lobis nukeliavo. Norėjosi įdėti dalelę savęs, o ne tik tai, kas buvo privaloma įdėti (pašto ženklas, pakabukas, vinukas, kirsta detalė ir saga). Kad gautųsi ne "apsikeičiam" (ne paslaptis, kad perkam iš ten pat, tad ir turim to paties gėrio), o "praturtėjam" :) Juk gi tai LOBIŲ skrynelė :P
O čia mano panelių skrynelės. Iškirpau po 2 snaiges joms, o visą kitą pačios dažė/kirpo/klijavo. Ir į jas sudėjo sagutes.

Su šventėm, brangieji :)

Mes jų laukėm laukėm, ir jos atėjo. Atėjo ir šiais metais kažkaip labai jau greit pasibaigė :P Bet dar bus Naujieji. Tad sveikinimai su praėjusiom ir su artėjančiom:) Ramybės, tikėjimo ir vidinės harmonijos :)
Na ir šiai nuostabiai progai keletas Erikos piešinių. Ir Emilijos palinkėjimas. Nors ji 2 metais už sesę jaunesnė, bet jos noras mokytis- žymiai didesnis. Tad Erika pradeda skaityti, o kartu ir Emilija be jokio didelio vargo tuoj tuoj pasivys sesę ir jau pamažu skaito :) Ir rašo.Ir dar pamažu pradėsiu pasakoti apie dovanas. Apie visas nepasakosiu, nes ir pati savo darytas ne visas nufotografavau, bet kažkiek parodysiu būtinai. Juk gi taip norisi pasigirti ir pasidalinti savo džiaugsmu :P.
Pirmoji - nuo brolio šeimos man. Tai arbatėlė ir medus koriuke:) Mniam :) Arbatą jau vakar ragavau ir turiu pasakyti, kad nors ir vaistinė, bet skonis labai malonus. Na, o medutį šiandien pasmaližiausiu :P Dievinu medų:)

Dovana iš nepažįstamos.

Savo blog'e pasiskundžius, kad turiu labai mažai popieriaus skrebinimui, per savo ilga liežuvį sulaukiau iš nepažįstamos Julijos komentaro, kad norėtų mums (su dukroms) popieriaus padovanoti. Kaaaaip smagu, kad pasaulyje dar yra TOKIŲ žmonių, kurie šiaip, su nepažįstamu žmogum nori pasidalinti.
Parašiau savo duomenys. Tik pamiršau pavardę prirašyti :) Tad gavau iš pašto lapelį su kvietimu atsiimti net 2 siuntinukus, kuriame parašyta mano pavardė, o prie jos drebančia ranka (užrašas vos vos matėsi) - dar viena mano "pavardė": Auksarankė. Juokėmės su Eriku visą vakarą, kai bandėm įsivaizduoti, kaip paštininkė rašo tą mano antrą "pavardę" ir nesupranta, kodėl adresas tas pats, o pavardės tooookios skirtingos :) O kitą dieną aš praturtėjau : gavau "lobių skrynelę" ir kitą laišką su antra"pavarde". O voke.... Tuuuuurtas :) Ne aborigėnų džiaugsmas, bet DŽIAUGSMAS tikrai ne ką mažesnis, tiesios neapsakomas :) Štai, mano kukli popierių kolekcija pasipildė šitokiais gražuliukai popieriukais- popieriais. Ir dar dvigubai smagiau, kad visi - maaaano skonio :) Tad būtinai bus panaudoti :) Ir dar prie popierių įdėti štai tokie turtai. Tiesa, vaikai konfiskavo iš karto, net manęs neklausė, padalino po lygiai ir man išskyrė tik kelias saga, kurių " per pusę gi nepadalinsi" :) Ačiūūūūūū begalinis Julijai :) Mes visos - toooooookios laimiiiiiingos :)

Lobių skrynelė man

Nesu mėgėja tokių visokių dalykų, bet šįkart susigundžiau. Dėl dovanėlės dydžio :) Maaaano dydis :)
Scrapping.lt forume sesė ruošė tokią akciją: kalėdinių dovanėlių mainai "Lobių skrynelė". Nusprendžiau ir aš sudalyvauti. Pradžioj tikrai rimtai apsvarsčiau, ar spėsiu, pagalvojau, ar viską turiu, ko pirmiausia reikalaujama. Žodžiu, labai rimtai visą šį reikalą apmąsčiau. Turbūt senstu :P Ir labiausia paskatino ne tik dovanos dydis, bet ir nuoširdus noras suteikti kam nors kuo daugiau malonių emocijų. Ir žinote, truputį nusiviliau. Ne, ne tuo ką gavau, bet bendrai - požiūriu: kuo greičiau prigrūsti, kuo greičiau išsiusti. Turbūt senstu :P Bet laiko buvo duota pakankamai ir aš tikrai sąžiningai apžiūrėjau viiiisus savo turtus, viską, ką turiu, ką galiu padaryti. Ir tikrai neskubėjau. Ir dar daug daug galvojau ir į ta mažą dovanėlę įdėjau maximum savo rankų šilumos ir gerų emocijų. Ir galbūt kam pasirodys nekuklu, bet būtinai parodysiu ir savo darytą dėžutę. Ne tam, kad pasipuikuoti prieš kitus, bet tiesiog, kad pačiai prisiminti ir užfiksuoti darbą, kuris užtruko ne vieną dieną, ypač mano galvoje :)
O dabar jau grįžtu :) Ir parodau tai, ką gavau aš :) Pirmiausią, nuostabų voką. Pirma mintis, perskaičius siuntėjos vardą: "Man pasisekė". Nes žinau, kokie nuostabūs šio žmogaus darbai. Toliau - pati skrynelė. Daili ir skoninga:) Na ir pats loooooobis. Pirmiausia galvoj užsifiksavo arbatinukas. Koks gražuolis. Tada - žiedai albumukui. Aš kaip tik apie tokius svajojau ir jau norėjau ieškoti, kur tokių rasti. Ir dar - keletas senų daikčiukų:) Mėgstu tokius. Na ir dar visokio gėrio. Rodau Erikui, o jis: "Aborigenų džiaugsmas", ir juokiasi iš manęs :P

Aaaaaaš laimėėėėėjau :P

Aaaaaš laimėėėjau!!!!! Štai čia apie tai paskelbta. Kaip smagu, kaip smagu:) Po gan aršios kovos su kitu skrebuku, maniškis "Akmenukų amžius" išrinktas laimėtoju. Ir aš gausiu dovaną. Kalėdinę dovaną. Kas gali bus smagiau ??? Tik dar viena dovana :P Kuklumu nepasižymiu šiandien :P
O už lango nuostabus šeštadienio rytas. Ir sninga. Ir aš truputį prisidedu prie šio "proceso" ir parodau prieš kiek laiko kirptas snaiges. Vis ieškau tinkamo popieriaus, tai negaliu apsiraminti :P

Netikėtos dovanos

Tik per vieną parą tiek visko, kad net nežinau, nuo ko pradėti... Pirmiausia, vakar turėjau daaaaaaug svečių. Per mėnesį kartais tiek jų nebūna. Pirmiausia atkeliavo Aurelija iš Kitokių amatų perduot sesei siuntinuką. Ir dar mane apdovanojo nuostabia eglute (daugiau jų rasite mano nuorodoj,o aš atsiprašau už tokią foto, negaliu laukti,kol eisiu į lauką, tai "ant greitųjų" nufotkinau, baisia norisi viskuo pasidalinti :P). Nors šįryt atsikėlusi pagalvojau: o gal aš ne taip supratau, tai buvo sesei, o aš prichvatizavau? Jeigu taip, tai pasidžiaugsiu, ir perduosiu sesei :D Apie ką aš čia? Ai, gavau beprotiškai fantastišką eglutę. Nunešiau, pastačiau ant stalo, paniuniavau kalėdinę dainelę, kol ieškojau kokios staltiesėlės, ir galų gale viską sustačius, pasakiau: "Na va, ir pas mane atėjo Kalėdos. Pagaliau :)". O vakare parvedžiau Emiliją iš darželio. Su linksmu Kalėdų seniu. Erika dar padarė boružėlę. Ir visi grožiai nukeliavo po mano gauta įspūdinga eglute. Tada Erika užsidariusi kambaryje darė man dovaną. Bet šįkart sėkmė ir įkvėpimas ją apleido,ir iki manęs tik nukeliavo jos laiškelis ir pusės valandos raudojimas. Liaškelio vienoje pusėje - pirmas bandymas.Verčiu, jeigu kas nesupranta:" Mama, man labai gaila".O po juo - toks liūdnas piešinėlis jos verkiančios. Kitoje pusėje - antras bandymas:" Mama, aš labai atsiprašau, aš netyčia sugadinau". Štai tokie pirmieji bandymai savarankiškai rašyti. O raidžių dar visų nepažįsta, tai pakeitė, kuo galėjo.

SB "Akmenukų amžius"

Scrapping.lt blog'e radau dar vieną laaaabai įdomią užduotį: panaudoti "žvynelius". Užduotis nerealiai įdomi, tik va laiko prieš šventes... Na, visgi radau porą dienelių. Ir štai toks rezultatas. "Akmenukų amžius" su Emilija (kuriai jis, tas amžius, dar nepasibaigė). Nuoširdi, nepozuota foto padiktavo darbo idėją ir rezultatą. Ir dar tiesiog negalėjau nepanaudot akmenėlių nuotraukų iš mūsų archyvo. Kaip "žvynelius" suklijavau akmenukus. Kiekvieno kirpau, kraštą patonavau. Užrašas taip pat ant akmenukų. Skrebuko šoną papuošiau akmenukų juosta su pėdutėm. Jas kirtau skylamušiu. Na ir dar keletą akmenukų bei mažiuką pagaliuką iš Emilijos kolekcijos priklijavau.

Varškės tinginys

Mūsų moteriškas kolektyvas draugiškai serga. Neserga tik katė. Todėl vis pasilepinam kokiais skanėstais, kad nors kiek pakelti nuotaiką.
Mėgstu šį varškės tinginį. Ir nors jo gaunasi nemažai, pas mus jis greit "ištirpsta". Receptas iš 2002 "Darbštuolės".
Reikės:
* 4 pakelių sausainių;
* 400 g varškės;
* 150 g minkšto sviesto;
*100-150 g cukraus;
* vanilinio cukraus,
*riešutų ir razinų.
Sausainius sulaužom gabaliukais. Visus kitus produktus sumaišom, suberiam sausainius. Dedam į formą ir į šaldytuvą kelioms valandoms. Skanaus :).

Mano katinas / Мой котик.

Po to, kai penktadienio rytą gavau puikią žinią - laimėjau Irmos Peredne skelbtą konkursą, linksmai nusiteikusi vakare prisėdau prie dar vieno skrebuko. Ar dabar jau bus gana, nežinau. Laikas parodys :)
Prieš kelias savaites su bendradarbe Neringa žiūrėjom nuotraukas. Ir šios dvi jai užkliuvo ir labai patiko. Ar dažnai pamatysi vyrus su tokia nuoširdžia šypsena? Hm... Turbūt tokios būna tik atostogų nuotraukos. Pakikenom, kad jose Erikas - tikras katinas. O ir pats dažnai sako, kad jeigu kitame gyvenime tektų rinktis kuo būti, jis būtų katinu. Tai taip ir užsikabliavo idėja. Tik nežinojau, kaip ją "įforminti".
Ir kaip gi pasisekė - radau internete idėją, visiškai jos neieškodama. Rusiškame forume "Art Ugolok" konkursiniame pavyzdyje. O kadangi spėjau ne tik save ir vyrą pamaloninti, bet ir konkurso termino paskutinei dienai darbelį užbaigti, tai rodausi čia ir dalyvauju ten :P Štai toks gavosi jau trečias mano skrebukas. O darytas jis pagal štai šį pavyzdį. Pirmiausia po ilgų idealaus mažiuko katino piešinėlio piešimo gavau štai tokį gražuliuką. Popieriaus kraštą papuošiau tokiais katinėliais (juos iškirpau, vienur - žirklėm, kitur - peiliuku). Paskui priklijavau nuotraukas ir vyrą papuošiau papildoma pora ausų. Na ir kai jau pavadinimas bei trumpas tekstukas buvo parašyti, prisiminiau, kad turiu skylamušį su letena, kuris ramiai gulėjo porą metų ir laukė savo laiko. Tad padariau štai tokią juostą. Milimetrinis popierius sendintas kava ir patonuoti jo kraštai. O tai, kas liko po juostos gamybos, patonavau ir pirklijavau. Detalės visai mažulytės, bet jos, mano manymu, labai praturtino šį skrebuką, tad pasikrpšymas atsipirko:) Aš patenkinta :) Šiam kartui:P

Скрап-страничка к конкурсу Арт Уголкa*. По краям вручную вырезаны котики. Текст написан на состариной с помощью кофе миллиметровой бумаге, края тонированные. Лапки на состареной миллиметровой бумаге высечены дыроколом.