Akies krašteliu...

Maži dalykai reikalauja tiek pat, o kartais net ir daugiau pastangų, kaip ir dideli. Ir dėmesio... Bet jie verti tų pastangų. Ir skirti ne visiems: skirti savo auditorijai, gebančiai matyti ir pastebėti : )...

Sekmadienis tradiciškai buvo skirtas vaikams, vyrui, maistui, namams ir ... truputį nėrimui. Nevisai jam (nėrimui) vienam, bet žiūrėdama su vaikais seną gerą filmą (vyras tuo metu ruošė vakarienę - mmm, kaip gera...), negalėjau tiesiog sėdėti. Tad nėriau. Ir vėl - plonučiais siuvimo siūlais ir ploniausiu vąšeliu. Jeigu pasiseks, tai bus dar vienas darbelis mamų mugei-parodai. Tikiuosi, pasiseks :D

Akies krašteliu... Štai taip atrodo darbo pradžia. 

 

Kiekvienam žiedlapiukui - po lašelį kantrybės ir dėmesio :) Ir rankų šilumos, juk jie tokie mažučiai :)

Segė su drugiu. Popierinė :)

Kai padariau pirmą sagę iš knygos lapų, reakcija buvo vienareikšmiška: taigi čia popierinė... O popierius mūsų supratimu yra labai trapus dalykas, netinkantis papuošalams. Bet va jeigu jį praklijuot nnn sluoksnių, jeigu jį palakuot ir įdėt dar kokią vieną technologinę paslaptį, kurios, žinoma, neatskleisiu :P , tai manau, popierius- daug patvaresnis už keramiką ir pan., nes nenudauši gabalo, o ir lietus nebaisus, jeigu tinkamai popierių apdoroti... Ir užsienyje, kur žmonės yra laisvi ir nebijantys kažko naujo (anokia čia naujiena, iš tikrųjų ), papuošalai iš popieriaus labai netgi populiarūs ir nėra pigūs...

Kodėl pradėjau nuo šios "įžangos" ? Ogi kolkas (nežinau, kaip bus, bet kolkas) ruošiuos dalyvauti mamų mugėje prie Rotušės (gegužės gale). Ir reikėjo kažką sugalvot. Tad nusprendžiau tiesiog daryti tai, kas patinka. Nemanau, kad net jeigu tai bus mugė, o ne tiesiog paroda ( ko vis niekaip negalim išsiaiškinti :P ), tikrai netikiu, kad bus daug pirkėjų. Čia tik graži pabendravimo šventė ir tiek. Tad kažkiek kažko padarysiu. Ir man dzin, kad kiti sako: iš papuošalų nepragyvensi ir reikėtų kažką įdomesnio ir labiau perkamo pasiūlyti.  Aš ir nesiruošiu užsidirbti. Tik noriu parodyti, ką darau ir kaip. Ir tiek :)

Na va, ir pradžiai padariau popierinę segę su drugiu. Drugys - karpinys. Visa segė suklijuota iš knygos lapų, be jokių kartoninių karkasų ir pan. O kiek popieriaus sluoksnių gavosi, nežinau :) Darysiu kitą - paskaičiuosiu :P

33

Vakar švenčiau tortadienį,bet per lakstymus taip ir nespėjau palikti įrašo čia :P

Kai buvau labai jauna ir graži, susigalvojau planą iš serijos"ką turėčiau spėti iki 30-ies": ištekėti, pagimdyti vaikus ir pasirūpinti stogu virš galvos. Viską spėjau :) Bet kai sukako tie taip tolimi ir nepasiekiami 30 ir jau gyvenimas kaip ir tekėjo savo vaga, supratau, kad noriu koreguoti planą ir noriu daugiau: noriu permainų ir laiko sau. Tad pakoregavau planą ir vietoj "30" mintyse įrašiau "33". Dabar jau iki šios datos norėjau dar bent vieno didžiulio ir svarbaus mano gyvenimo įvykio: norėjau dar vieno vaiko :) Tad šiandien, kai jau turiu tuos 33, galiu sakyti, kad turiu tai, apie būdama jauna ir graži svajojau ir pagrindiniai ir patys didžiausi įvykiai mano gyvenime jau įvyko :) Kuo labai labai džiaugiuos :) Galiu ramiai augint vaikus su ta mintimi, kad viską suspėjau (su vyro pagalba, žinoma) laiku :D 

O kaip gi karjera, darbas ir t.t.? Viskas greitai spręsis, nes jau liepos mėnesį baigiasi mano motinystės atostogos. Tik galiu pasakyti, kad iki šiol dirbau, kad užsidirbti duonai ir dažnai iš gyvenimo tiesiog išbraukdavau valandas, praleistas darbe. Manau, ne aš viena tokia. Ir dabar mano maža svajonė -pokyčiai šioje "srityje". Jau žinau, ko norėčiau, ką keisčiau ir kaip dirbčiau. Tad laikau kumščius, kad šie metai atneštų pokyčius būtent čia ir aš rasčiau jėgų keistis ir keist savo darbo įpročius, įgūdžius ir apskritai - savo pačios ir kitų požiūrį į mano darbą :D Ko ir linkiu sau. 

Ir dar ... norėčiau vėl ko nors naujo mokytis :) 

Uf... kokie planai, bet visai įgyvendinami :D 

O čia aš. Iš tų retų nuotraukų, kurioje netgi aš viena :P 

Mini origami. Sraigės

Kolkas dar apsieinu be piršto, bet siūlus jau išėmė. Nieko rimto neveikiu, bet užtat turiu laiko pažaisti:) Tad parodau vakar dienos pažaidimus.

Iš (mano mylimiausio) kepimo popieriaus lanksčiau sraigę pagal Isamu Asahi (Japonija) pavyzdį. Didžiausią lanksčiau iš 6 cm kvadrato, mažiausią - iš 1 cm.

Mažiausias gavosi vos kelių mm dydžio.

Na ir dabar pažaidimai :D Šiaip, nuotaikai pakelt :D

"DĖMESIO, chebra..."

"Vaaarom!!!"
 

"Košė? Ne, maitinamoji plaukų kaukė"

Klausiu vyro, kaip jis mano, kuri čia iš dukrų? Jis kiek pamąsto ir atsako, kad turbūt Emilija (vidurinė). "Sveikinu, tėveli, atspėjai :D" Aš jau pati žiūrėdama nuotraukas sustoju ir dažnai pagalvoju, kuri čia, kai turim ne vieną ir ne dvi :D

Darbas nuotaikai pasikelt :) Įkvėptas scrapping.lt konkurso "Taškomės", kuriam kaip ir spėjau (nes užbaigiau vakar perpiet,t.y. paskutinę dieną), bet jau tingėjau vakare fotkinti, tai taip ir liko:) Na, bet svarbu gi rezultatas- dar vienas skrebukas į albumą :)...
Pasiėmiau ryškų geltoną lapą (noooriu daug saulės :D ), kuris čia gal ir ne super tiko, bet va gi nuotaika tokia :)... Išsitraukiau nuotraukas ir suskrebinau. Per pusdienį, kartu betvarkydama ir kitus reikalus. Tikras darbas atsipalaidavimui, nepanašus į maniškius :)

Šįkart nieko mandro. Be istorijos, nes tai buvo senokai. Nuotraukose užfiksuoti tik padariniai, t.y. linksma situacija, kuri turibūt būna kiekvienoj šeimoj, kai vaikai paliekami savarankiškai pietauti ir panaudoja košę/maistą ne pagal paskirtį :) ..
Greit sumečiau juosteles-šiukšles (liko nuo kitų skrebukų), porą prasiuvau ir priklijavau nuotraukas. Kadangi tema buvo apie pataškymus, tai pataškiau rutuliukus. Visi žmonės kaip žmonės, o man gi reik taškytis smulkiai :D Beeet...Nesimatė, tad dar pripaišiau ratilų :D Ir tada pataškiau dar. Raides kirpau iš knygos. 

Pora potėpių, keletas kvilingo detalių ir psio :) Darbas baigtas :)

Blogo apdovanojimai 2012 :)

Aha, esu labai didelė, tiesiog DIDŽIUUULĖ begėdė. Nes mano blog'ą net keletas puikių žmonių pažymėjo ir apdovanojo. O aš jau kelis mėnesius tyliu ir nieko apie tai nerašau. Bet va sąžinės kirminiukas vis pakramto, ir vis pasižadu, kad privalau padėkoti geriems žmonėms. Ale užtrukau. Nes tiesą sakant jau turiu vieną apdovanojimą ir nežinau, ką galėčiau naujo apie save papasakoti. Ir, kas dar sudėtingiau, perduoti apdovanojimą kitiems. Norisi apdovanoti tuos, kurie dar neturi tokio, bet Lietuvėlė maža ir besižvalgant po blog'us atrodo, kad jau visi vienas kitą adovanojom :D ...

O dabar nuo pradžių :)

Pirmiausia gavau iš dviejų pažįstamų: Vitos, kurią pažįstų kolkas virtualiai, ir Linos, kuri buvo mano darbo stalo "partnerė" anos vasaros skrebukių susitikimo metu. Ačiū jums labai :) Dar mane pasakiškai pamalonino nepažįstamosios Treshnee ir Rosita. Dideliausias DĖKUI ir jums :D (spauskite merginų vardus ir nukeliausite į jų blog'us)

Dabar 7 tiesos apie mane. Ir kas gi šiandien ant liežuvio galo?

1. Nežiūriu lietuviškos televizijos. Tik pora laidų per Lietuvos televiziją yra vertos dėmesio (mano supratimu). Tad vis stebiuosi: kam visas kitas brūdas? Yra kas tai žiūri? Tad spiegiu ant vyro, kad jeigu jau jungia TV, kad greičiau perjungtų kanalus. Brrrr...

2. Nesu super aktyvus žmogus, bet nesu namisėda. Mėgstu išeiti iš namų ir neįsivaizduoju savęs namų šeimininkės vaidmenyje :P

3. Negeriu kavos, arbatos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų ir t.t. Dievinu vandenį :D Ir vietoj arbatos, kaip sesė iš manęs vis tyčiojasi, geriu šiltą vandenį.. . Arba tiesiog vandenį. Na, kartą per mėnesį išgeriu arbatos ar kakavos :)

4. Esu optimistė. Nors būna visko, bet iš trumpalaikų negerų nuotaikų greit pati save ištraukiu :) Gyvenimas gi vienas. Ir toks trumpas :)

5. Esu vyturys. Dabar, kol auginu mažę, ne tokia ankstyvi ir nesikeliu 4-ą valandą, bet jau 5-6-ą tai jau atsikeliu. Ir einam gult anksti, tad visi jau žino: po 20 val. mūsų netrukdyti. O tai aš paskui turiu nenumaldomą norą vėlai paskambinusiems atskambinti kai atsikeliu: kokią 5-ą val. ryte :D

6. Esu darboholikė :D Va savaitę pasėdėjau su subintuotu pirštu ir jau vakar pradėjau nert. Sąžinė graužia, kad nieko apčiuopiamo nepadarau ir jau rankas niežti :)

7. Abudu su vyru svajojam kada nors keliauti po Kiniją. Be vaikų, tik mudu. Kai vaikai bus dideli. Žaviuosi Kinų kultūra. Ir jeigu kada išmoksiu anglų kalbos, po jos eisiu mokytis kinų kalbos :D Rožinės svajonės :D

Na ir paskutinė dalis. Reikia perduoti apdovanojimą kitiems. 15-os tikrai nerašysiu, bet keletą pažymėsiu :)

1. http://100darbu.blogspot.com . Blog'as apie tai ko nesu išbandžiusi, bet kas mane žavi (nes su kompais nelabai draugauju ) - apie skaitmeninį skrebą. Ir dar - apie šeimą. O tą šeimą gerai pažįstu, tad visada pasiskaitau naujienas :)

2. http://skanusgyvenimas.blogspot.com . Skanus dienoraštis apie skanų ir paprastą maistą su tokiais aprašymais, kad net aš sugebu pagaminti :) Jo dėka šiandien galiu drąsiai teigti: aš moku neblogai gaminti :) Jau nekalbu apie savo vyrą, kuris tikrai paspaustų ranką Ilonai ir padėkotų :) 

3. http://agnesmintys.blogspot.com . Agnės nepažįstu realiame gyvenime, bet man jos mintys artimos. Ir sąžiningai perskaitau kiekvieną įrašą. Dar man artima, kad ji rankdarbiauja panašiai, kaip aš. Bangom, t.y. šiandien daro tai, kas jai šiandien ant bangos. Ir spirale: po kiek laiko vis grįžta prie tų pačių rankdarbių :D

Hortenzija. Vėl - miniatiūra :)

Jau prieš kelias dienas startavo nauja Little Fun užduotis: Horoskopai, o aš vis negaliu prisiruošt parašyti, ką padariau jai :P

Taigi, paskutinę naktį prieš operaciją sėdėjau prie hortenzijos šakelės. Prie ko čia hortenzija? Kai kalba eina apie horoskopus? Ogi labai paprasta: pagal horoskopą aš avinas ožkos metais. Bet tiesą sakant, visai nenoriu jokių raguočių savo shadow box'e (apie kurį jau rašiau  ir kuriam ir darau šiuos miniatiūrinius objektus). Tad pasirinkau gėlių horoskopą, o pagal jį man tinka hortenzija :) Išsisukau :D

 

Hortenzijos šakelė iš tikrųjų turėtų būti didesnė, bet dėl laiko stokos apsiribojau štai tokia. Gėlės - iš popieriaus ant plonos vielos. Kiekvieną žiedlapį kirpau, tonavau ir klijavau atskirai, gėlės viduriuką taip pat dariau iš popieriaus. Paskui sujungiau visas šakeles į vieną ir apklijavau siūlu.

Operacija "x" ir kiti mano nuotykiai :P

Aš niekur nedingau. Tiesiog ruošiausi morališkai... operacijai. Vakar operavo dešinės rankos smilių: pašalino auglį. Tiksliau -augliuką. Jį turėjau jau nuo paauglystės, bet per paskutinį nėštumą jis padidėjo bent 3-gubai. Ir jau pasidarė toks labai nesimpatiškas gero žirnio (perpjauto perpus)dydžio ir formos ir dar mėlynos spalvos. Sakiau, truputį paauginsiu vaiką ir tada jau eisiu aiškintis, ar reik šį darinį operuot. Ir nors mūsų šeimos gydytojai tik pasijuokė iš mano "problemos" ("tiks dėl šio žirniuko ir atėjot?"), chirurgai patarė geriau pašalinti. Nors galėjau ir su juo toliau gyventi, kol netrukdo ir netrikdo kraujotakos. Bet nusprendžiau, kad ai, perlipsiu per savo baimes ir operuosiuos. Ką gali žinoti, kas iš to augliuko toliau išaugs. ..O žinot, kaip sunku nusiteikti tokiai operacijai, kai esi dešiniarankis ir rankom uždirbi duonai bei rankdarbiai - hobis. Taip ir pasakiau mikrochirurgui: man tas pirštas taip pat reikalingas, kaip jam - jo pirštai :)

Viskas gerai, pirštas juda, nekraujavo :) Žodžiu, gyvensiu... :D ir po 3 savaičių jis bus visas mano, kaip naujas :D Kolkas dar reik saugot :) Bet žiūriu, kad be jo visgi neblogai apsieinu :)

Štai taip atrodo mano ranka :) Gražiai morkvinė :) Net bomžikas vakar pamatęs mane, pasitraukė iš kelio ir vis žvilgčiojo į ranką. Turbūt pagalvojo, kad jis atrodo geriau, negu aš su morkvine ranka :D