Gruodžio pradžioje mano studijoje apsilankė labai šiltas žmogus - savaitraščio "Šeimininkė" žurnalistė Giedrė. Kalbėjomės apie viską . Na, ir , žinoma, apie mano rankdarbių studiją. Prieš pat Kalėdas buvo atspausdintas žurnaliukas su straipsniu apie visą tai. Bet tuomet aš gulėjau su temperatūra lovoje... paskui sirgo vaikai... ir taip vis atidėliojau šį įrašą... :D Tad tik dabar dalinuosi :)
2013 m. sausio 29 d., antradienis
Apie mane ir mano rankdarbių studiją -spaudoje.
Gruodžio pradžioje mano studijoje apsilankė labai šiltas žmogus - savaitraščio "Šeimininkė" žurnalistė Giedrė. Kalbėjomės apie viską . Na, ir , žinoma, apie mano rankdarbių studiją. Prieš pat Kalėdas buvo atspausdintas žurnaliukas su straipsniu apie visą tai. Bet tuomet aš gulėjau su temperatūra lovoje... paskui sirgo vaikai... ir taip vis atidėliojau šį įrašą... :D Tad tik dabar dalinuosi :)
2013 m. sausio 21 d., pirmadienis
Apie parodą. Ir ar verta dalyvauti Litexpo parodose?
Gruodžio pradžioje dalyvavau parodoje Litexpo. Iškart po jos parašiau šį įrašą. Tik tuomet neturėjau techninių galimybių jo paskelbti, o vėliau neradau, kur išsaugojau :D ...Galų gale atknisau ir dalinuosi savo mintimis. Gal kam bus naudiga.... Nieko nekeičiu, net neskaitau ir įdedu taip, kaip buvo parašyta...
Pirmiausia atsakysiu į klausimą – ne, po to, ką pamačiau, tikrai Litexpo dar ilgai nenorėsiu dalyvauti... Kodėl – parašysiu vėliau, o pradėsiu nuo pradžios – kodėl ėjau į parodą , ko tikėjausi ir ar pati esu patenkinta.
Pirmiausia atsakysiu į klausimą – ne, po to, ką pamačiau, tikrai Litexpo dar ilgai nenorėsiu dalyvauti... Kodėl – parašysiu vėliau, o pradėsiu nuo pradžios – kodėl ėjau į parodą , ko tikėjausi ir ar pati esu patenkinta.
Taigi, kai atidariau savo NB ARTstudiją,sugalvoju, kad
reikia pabandyti sudalyvauti kokioje parodoje Litexpo – pasireklamuot.
Pasirinkau parodą, kuri man tiktų – „vaikų šalis irt.t.“. Pasiskaičiavau –
išsinuomot mažiausią leidžiamą plotą kainuoja apie 2000 Lt. Na jau ne, ir taip tas mano naujas „darbas“ reikalavo
nedidelį, bet šiokį tokį poros tūkstančių starto „kapitalą“, ir aš tiek tikrai
neuždirbu, kad galėčiau leisti štai šitokią prabangą. Tad dalyvavimą
atidėjau... geresniems laikams :P
Prieš mėnesį gavau pasiūlymą iš kitos parodos, bet tam
pačiam „Litexpo“ organizatorių surengti kūrybines dirbtuves. Pasižiūrėjau
parodos planą, įmonių išsidėstymą, dalyvius, kitas parodas tuo metu. Išvada –
paroda bus maža arba labai maža su didžiausia daugumą lankytojų - mokytojų,
mokinių ir pensijinio amžiaus. Bet kadangi mane kvietė ir mokestis buvo
nedidelis, sutikau. Dabar jau su kitu tikslu – ne dalyvavimo ir reklamavimosi,
o tiesiog, pasižiūrėti, kaip viskas vyksta, kaip organizuojama, žodžiu, pasižiūrėti
„virtuvės“ ir gauti žinių bei tam tikros patirties.
Apie organizavimą...
Pamažu ruošiausi ir rašiau organizatorėms laiškus su klausimais. Keletas
savaičių – visiška tyla. Likus jau turbūt mažiau negu savaitei, pradėjau
abejoti, ar išvis ta paroda bus – ir tiesiai šviesiai taip ir paklausiau. Dabar jau gavau atsakymą, kad tikrai bus ir
su manim šiandien susisieks ir atsakys į visus klausimų. Žinoma, galėjau pati
skambinėtis ir aiškintis, bet tiek jau to, netrukdžiau sunkiai dirbančių
žmonių. Žinoma, tas „šiandien“ neatėjo. ..Važiavau
registruotis. Bent jau čia galėjau išsiaiškinti kas ir kaip, kur tie mano
žadėti 10 nemokamų pakvietimų, kuriuos turėjau gauti (gavau tik šeštadienį, kai
jau buvo paroda, o laiškas su kvietimais išsiusitas prieš savaitę „greituoju
kurjeriu“, baaaaisia greitas :D). Aiškinausi, kodėl vietoj 3 žadėtų stalų gavau
tik vieną su 2 kėdėm ir kaip jie įsivaizduoja aš dirbsiu prie vieno 80cmx 80cm
stalo su lankytojais ? Patikino, kad stalai bus vėliau. Bet jų taip ir
neatsirado... Pasiėmiau pati, kukliai,
iš bendrai poilsio erdvei skirto ploto dar vieną staliuką atsiklausiusi
organizatorės jau parodos atidarymo dieną... Tad trumpai– organizavimo ir
pasiruošimo, kaip po tokio nėra.
Toliau nepasakosiu visų smulkmenų, tik parašysiu labai
apibendrintai grįžus prie to klausimo – ar verta dalyvauti Litexpo parodose?
Ir nors organizatoriai teige,kad reklama buvo, žmonių tikrai
buvo labai mažai. Aš dėl to nepergyvenau, man veiklos užteko ir mano kūrybinėse
dirbtuvėse visada žmonių BUVO. Bet tieparodods dalyviai, kas sumokėjo už
parodinį plotą kosmines kainas ir per tas 3 dienas ėjo vienas pas kitą į
svečius kavutės atsigerti – aš net neįsivaizduoju, kaip jie jaučiasi po
parodos. Iš „planuojamo“ srauto tikrai nebuvo net ir dalies ir galima drąsiai
teigti – tokios nevykusios parodos gyvenime nesu mačiusi. Bet tie, kas
dalyvauja pastoviai, sakė, kad tai jau 3-čia iš eilės tokia nevykusi Litexpo
paroda. O dalyvavo žmonės, kurie eina kasmet jau daug metų, turiu su kuo
lygint, dalyvauja parodose kituose miestuose, ir tokių buvo bent pusė. Ar jie dalyvaus –
garsiai pasakė organizatoriams, kad tikrai ne, ir dar visiems papasakos, kaip
ir kas buvo ir kad kitiems atšoktų noras dalyvauti. Ką atsakė organizatoriai –
tik tiek, kad jie padarė viską, kad paroda butų superinė ir čia yra mūsų,
dalyvių reikalas, kad žmonių nesusirinko. O aš apie tai, kaip jie ruošėsi ir
reklamavosi, galiu atsakyti vieno mano mokinio tėvelio klausimu (kuris, beje,
buvo prieš tai esančioj parodoj ir turėjo galimybę sužinoti apie šią parodą): „
O ši paroda buvo anonsuojama?“. Pats elementariausia dalykas – važiuojų į
parodą, o net prie kelio sukant link parodos nėra jokios iškabos , kad čia
vyksta kažkas, apie kokią reklamą eina šneka? Mano nuomone, kad parodos sėkmė
priklauso nuo organizatorių gebėjimu apie savę papasakoti žmonėms, kad tie
žmonės ateitų ir norėtų ateiti. O jeigu tu, žmogau, nežinai, kad tokia paroda
vyksta, tai ir negali ateiti... Tiesa, dar yra daaaaaug dalykų, apie kuriuos NORĖČIAU
papasakoti bet nenoriu, nes nenoriu
gauti nemalonių laiškų ir panašiai. O papasakoti yra apie ką. Manau, kiti
dalyviai, kurie išmano juridinius klausimus ir žino, ką galima sakyti ir kaip
sakyti, būtinai papasakos spaudai :D
Štai tiek. Sudalyvavau. Ir džiaugiuosi, kad tai padariau.
Patirties turiu ilgam. Ir kas liečia mano pačios pasiruošimą parodai, ir kas
liečia paties dalyvavimo. O labiausiai
džiaugiuos, kad dalyvavau būtent ŠIOJE parodoje, ir kad dalyvavau kaip
kviestinis asmuo, o ne kaip pilnavertis dalyvis. Ramiai galiu miegoti, kad
neišleidau pinigų vėjais dėl kitų nemokėjimo dirbti ir organizuotis :D
Būtinai sudalyvausiu dar. Bet ne Litexpo parodose. Nes
„prisivalgiau“ jų „virtuvės“ :D – buvo įdomu, bet baisiai neskanu :D
2013 m. sausio 17 d., ketvirtadienis
Vintažinis skrebukas - plakatas
Turėjau štai tokį labai įdomų ir labai didelį iššūkį - padaryti plakatą / skrebuką su 40 nuotraukų. Formatas - 60 cm 80 cm. Tą iššūkį priėmiau :) Nes man patinka daryti tai, ko sau nedaryčiau arba ko nedariau :D
Tema buvo - vintažas. Tad pasirinkau tradicinę "sepijos" atspalvių paletę. Ir pirmyn....
Gavosi štai kas :) (nuotrauka pasididina)
O darbelio buvo daug. Praktiškai nemiegojau savaitę, nes prie visa ko darbas skubus....
Pirmiausia plušau prie nuotraukų : atrinkinėjau, užsakinėjau, paskui vėl atrinkinėjau. Paskui kiekvienai kirpau tinkamo dydžio rėmelį, jį puošiau štampukais. O paskui (praleidžiu kitus darbus, kad būtų trumpiau :D) tą kiekvieną nuotrauką komponavau. Pasirinkau audinio pagrindą, tad buvo šiokių tokių techninių galvosūkių. Bet išsisukau. Ir kiekvieną nuotrauką su rėmeliu "pritvirtinau", t.y. prisiuvau su karoliuku.
Na o toliau pats smagiausias darbas - papuošt, kiek yra vietos. Žinoma, kai toks kiekis nuotraukų, didelio meno nėra kur ir daryti, bet dar liko pora plotelių :D Tad... popierius, nėriniais, kelios sagos, gėlės ir net vienas vintažinis daikčiukas -sendaikčių turguje kažkada pirktas metalinis ažūrinis auskaras...
Dar keletas mano nertų gėlių...
Ir dar šioks toks įpakavimas, su kuriuo paprakaitavau, nes norėjau patvaraus, tad siuvau dvigubą popierių, kurio dydis ... ne toks jau mažiukas... Dar nertos, senobinės servetėlės gabaliukas, keletas prasiuvimų....
Ir psio :D Einu miegot :D
Tema buvo - vintažas. Tad pasirinkau tradicinę "sepijos" atspalvių paletę. Ir pirmyn....
Gavosi štai kas :) (nuotrauka pasididina)
O darbelio buvo daug. Praktiškai nemiegojau savaitę, nes prie visa ko darbas skubus....
Pirmiausia plušau prie nuotraukų : atrinkinėjau, užsakinėjau, paskui vėl atrinkinėjau. Paskui kiekvienai kirpau tinkamo dydžio rėmelį, jį puošiau štampukais. O paskui (praleidžiu kitus darbus, kad būtų trumpiau :D) tą kiekvieną nuotrauką komponavau. Pasirinkau audinio pagrindą, tad buvo šiokių tokių techninių galvosūkių. Bet išsisukau. Ir kiekvieną nuotrauką su rėmeliu "pritvirtinau", t.y. prisiuvau su karoliuku.
Na o toliau pats smagiausias darbas - papuošt, kiek yra vietos. Žinoma, kai toks kiekis nuotraukų, didelio meno nėra kur ir daryti, bet dar liko pora plotelių :D Tad... popierius, nėriniais, kelios sagos, gėlės ir net vienas vintažinis daikčiukas -sendaikčių turguje kažkada pirktas metalinis ažūrinis auskaras...
Dar keletas mano nertų gėlių...
Ir dar šioks toks įpakavimas, su kuriuo paprakaitavau, nes norėjau patvaraus, tad siuvau dvigubą popierių, kurio dydis ... ne toks jau mažiukas... Dar nertos, senobinės servetėlės gabaliukas, keletas prasiuvimų....
Ir psio :D Einu miegot :D
žymės:
crafts. vąšeliu,
crafts.scrapbooking
2013 m. sausio 2 d., trečiadienis
Nertas žiogas
Kartais pasitaiko ir tokių darbelių :)
Junos darželio auklėtoja paprašė numegzti / nunerti arba kaip kitaip sukurti... žiogą.Vaikai dirba pagal programą su žiogu. Grupėje yra toks nedidukas kinietiškų rankų darbo, bet gi norisi, kad vaikai pačiupinėtų, paglostytų ir pan... Tad sutikau, nors tuo laikotarpiu turėjau ruoštis parodai, ir šiaip visokių darbų susirinko...
Ir nunėriau. Nemažiuką - gal kokių 25 cm. Autorinis :)
Su viela kojose, tad galima išformuoti taip, kaip norisi. Darbelis ne iš lengvųjų, užtrukau gerą savaitę. Bet rezultatu likai patenkinta. Ir net truputį pagailo atiduot - visai gražuoliškas gavosi :D Bet jau prieš Naujuosius iškeliavo į grupę ir buvo šiltai sutiktas :D
Junos darželio auklėtoja paprašė numegzti / nunerti arba kaip kitaip sukurti... žiogą.Vaikai dirba pagal programą su žiogu. Grupėje yra toks nedidukas kinietiškų rankų darbo, bet gi norisi, kad vaikai pačiupinėtų, paglostytų ir pan... Tad sutikau, nors tuo laikotarpiu turėjau ruoštis parodai, ir šiaip visokių darbų susirinko...
Ir nunėriau. Nemažiuką - gal kokių 25 cm. Autorinis :)
Su viela kojose, tad galima išformuoti taip, kaip norisi. Darbelis ne iš lengvųjų, užtrukau gerą savaitę. Bet rezultatu likai patenkinta. Ir net truputį pagailo atiduot - visai gražuoliškas gavosi :D Bet jau prieš Naujuosius iškeliavo į grupę ir buvo šiltai sutiktas :D
2013 m. sausio 1 d., antradienis
Šiaip...
Pagaliau... pasibaigė šventės. Tiksliau, pasibaigė masinė psichozė, bet šventės mums tai dar ne. Nes ryt - mano mylimojo gimtadienis :) Tikroji šventė :) Ramiai, jaukiai ir maloniai šį reikalą atšventėm jau šiandien, nes ryt gi darbo diena. O ryt vakare pakartosime dar :)
Kiekvienų metų gale vis ruošiuos parašyti metų svarbius įvykius. Bet jau ne pirmi metai tas įrašas taip ir lieka tik galvoje. Ir tegu. Nes be visa ko paskutines šių metų dienas draugiškai sirgom: Junai - plaučių uždegimas, kitoms dukroms - kosuliai ir sloga, man tas pats plius temperatūra, ir Erikas taip pat neatlaikė - apsirgo... O dar prie viso to - aš baisiai nemėgstu gruodžio paskutiniu dviejų savaičių. Šventes mėgstu, kai susirenka visi artimi žmonės ir keičiamės dovanom bei šnekučiuojamės... Bet ta masinė psichozė varo iš proto: kuo daugiau prisipirkt, kuo didesnė eglę pasistatyti, kuo brangesnes ir kuo didesnes dovanas, visko, ką per metus nesugebėjom padaryti, kažkodėl reikia būtinai užbaigti per tas paskutines savaites net ir nežiūrint tai, kad nėr sveikatos ir sveiku protu suvoki, kad tai nelabai įmanoma- lyg norėtumėm kažką kažkam įrodyti...; visiems įtikti, visus pasveikinti... ir t.t. Tad pamažu ši šventė bent jau man tampa... ne iš mėgstamiausių ir kuo toliau tuo labiau norisi slėptis tam laikotarpiui... šalia kokio meškiaus žiemos miegu pamiegoti :D Kad užsimerki turbūt kokią lapkričio 1 d, o pabundi sausio antrą :D
Bet besislėpdama savo jaukiuose namuose aš BŪTINAI galvoju. Apie visus pažįstamus, apie artimuosius, apie jų šeimas. Apie mūsų šeimą. Apie save ir ko norėčiau kitais metais. Ir kai praeitą naktį aikrodis daužė 12-ą kartų, nuoširdžiai mintyse palinkėjau visiems daug visko... Ir tikiuosi, kad yra dar bent keletas žmonių, kurie taip pat apie mane prisiminė :) Ir nereikia tų žinučių. Pakanka vien minties :)...
Kiekvienų metų gale vis ruošiuos parašyti metų svarbius įvykius. Bet jau ne pirmi metai tas įrašas taip ir lieka tik galvoje. Ir tegu. Nes be visa ko paskutines šių metų dienas draugiškai sirgom: Junai - plaučių uždegimas, kitoms dukroms - kosuliai ir sloga, man tas pats plius temperatūra, ir Erikas taip pat neatlaikė - apsirgo... O dar prie viso to - aš baisiai nemėgstu gruodžio paskutiniu dviejų savaičių. Šventes mėgstu, kai susirenka visi artimi žmonės ir keičiamės dovanom bei šnekučiuojamės... Bet ta masinė psichozė varo iš proto: kuo daugiau prisipirkt, kuo didesnė eglę pasistatyti, kuo brangesnes ir kuo didesnes dovanas, visko, ką per metus nesugebėjom padaryti, kažkodėl reikia būtinai užbaigti per tas paskutines savaites net ir nežiūrint tai, kad nėr sveikatos ir sveiku protu suvoki, kad tai nelabai įmanoma- lyg norėtumėm kažką kažkam įrodyti...; visiems įtikti, visus pasveikinti... ir t.t. Tad pamažu ši šventė bent jau man tampa... ne iš mėgstamiausių ir kuo toliau tuo labiau norisi slėptis tam laikotarpiui... šalia kokio meškiaus žiemos miegu pamiegoti :D Kad užsimerki turbūt kokią lapkričio 1 d, o pabundi sausio antrą :D
Bet besislėpdama savo jaukiuose namuose aš BŪTINAI galvoju. Apie visus pažįstamus, apie artimuosius, apie jų šeimas. Apie mūsų šeimą. Apie save ir ko norėčiau kitais metais. Ir kai praeitą naktį aikrodis daužė 12-ą kartų, nuoširdžiai mintyse palinkėjau visiems daug visko... Ir tikiuosi, kad yra dar bent keletas žmonių, kurie taip pat apie mane prisiminė :) Ir nereikia tų žinučių. Pakanka vien minties :)...
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)