Žiedas su popieriniu bijūnu/ Paper Peony

Eilinį kartą besitvarkydama savo amžiną kūrybinę betvarkę, atradau štai šitokį mažiuką popierinį grožį. Biejūno žiedas buvo darytas seniai, ir apie tai rašiau štai čia (ten ir daugiau nuotraukų): 
http://ranku-darbo-gyvenimas.blogspot.com/2011/07/bijunai-is-popieriaus.html
Vis norėjau iš jo padaryti kokį papuošalą, ir jau beveik įgyvendinau šį sumanymą sagės pavidalu. Ale paskui nusprendžiau, kad jis netinka būti sage, nes jomis nesipuošiu, o ir yra pakankamai trapus.Tad padariau žiedą. 

Dirbu rankomis (liežuviu irgi nemažai, bet rankos - mano pagrindinis darbo įrankis), ir besimokydami, žmonės dažniau stebi mano rankas, nusprendžiau, kad tai bus labiausiai matoma vieta papuošalui :) Nes jau jaučiu pavasarį ateinant, ir su juo ateina noras pasipuošti bent minimaliai :) Gal kam nors, kas jį pamatys, t.y. pastebės jis irgi bus įkvėpimo šaltinis :)
Štai toks va gavosi mini papuošalas pavasariui :)

Receptinė "Rugių laukas". Siuvinėjimas juostelėmis / Ribbon Embroidery

Siuvinėjau vasaros pradžioje, o lapkritį iš šio siuvinėlio padariau viršelius receptų knygelei. Tiksliau, padariau visą receptų knygelę, bet su baltais lapais. Tad ji man buvo tokia... hm... nevisai rankų darbo, per mažai sielos į ją įdėta :) Tokia, leisgyvė, beveik be gyvybės ženklų :) Gerą mėnesį praeidavau pro šalį ir vis žadėjau, kad aš tave būtinai padarysiu "nuo... iki", kad pirmiausia, man pačiai būtų neapsakomas malonumas ją vartyti, nes išglostinėjus kiekvieną lapą, ji tampa gyva :)
Knygelė A5 formato. Parduodama. Gali būti kaip receptų knygelė naudojama, gali būti tiesiog maloniems užrašams. 

Rugiai siuvinėti juostelėmis. Šį darbą siuvinėjau pirmiausia savo siuvinėjimo juostelėmis knygai, o paskui ir praktiškai pritaikiau :) Daug maloniau, kai darbai naudojami :)

Siuvinėtas ir pirmas ir paskutinis viršelis. Audinys su paminkštinimu.

Yra ir priešlapiai, o toliau - 5 skyreliai su lapeliai pavadinimui užrašyti. Nors ir nebūtina.Išpaišiau baltu rašikliu rugius. 

Yra 100 kava dažytų puslapių. Dar kvepiančių :)

P.S. Jeigu šis siuvinėjimas yra įdomus ir dar neišbandytas, labai kviečiu mokytis siuvinėti juostelėmis jau šį šeštadienį :) Apie kursus štai čia: http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/2014/02/siuvinejimo-juostelemis-kursai-vasario.html

Receptų knygelė su rožėmis

Tęsiu praeito įrašo temą ir rodau, kur panaudoti kava dažyti lapai.
Tai buvo užrašų knygelė su daug daug paprastų lapų. Ji  daryta kalėdinei mugei Panoramoje, tačiau grįžo namo ir buvo sėkmingai sudėta į dėžę laukti savo sėkmės valandos.
Ir štai ta valanda atėjo. Buvau paklausta, ar turėčiau receptų knygelę, ar galėčiau pagaminti. Nufotkinau, ką turėjau (atrodė, turiu daug, o pasirodo, liko tik kelios :)) Taigi, tiko būtent ši, su rožėmis. Bet buvo išsakytas noras iš užrašų knygelės padaryti receptų knygelę, ką nors pridedant "skanaus", paprastus lapus pakeisti dažytais, padaryti skyrius su temomis ir truputėlį suasmeninti, užrašant, kam skirta. Na, aš baisingai nemėgstu, kai ant viršelio būna užrašyti vardai. Lyg kai dovanoji, žmogus nežino, kad tai yra jo daiktas. Kaip ir nemėgstu puodelių su nuotraukomis, kurios mane tiesiog erzina: noriu atsigerti ramiai, o čia į tave žiūri kažkas kitas nuo puodelio... :D Jokio privatumo :D
Taigi. Gavosi štai kokia knygelė. Traukta audiniu su paminkštinimu, puošta airiškų nėrinių rožėmis.

Kad būtų panašesnė į receptų knygelę, pirmą viršelį dar padabinau audiniu trauktu arbatinuku ir puodeliais. Iš arbatinuko kyla gėlės formos garai :)

Nugarėlėje yra užsegimas - dvi nertos juostos, keliaujančios nuo nėrinių,  su skaidriomis sagomis.

Pirmame atvarte užrašiau vardą ir išpaišiau rožių nėrimo schemas :)

Visi lapai tonuoti kava.

Prie vieno skyriaus buvo pageidavimas įkomponuoti skruzdeliuką. Man patinka tokie mažučiai dalykėliai, kurie žinomi tik tiems, kas užsako, bet kurie, įsivaizduoju, sukels daug šypsenų tiems, kam bus padovanoti :) Skruzdės kūnelį iškirpau, visa kita nupiešiau.

P.S. Mugės metu su kolege prisiklausėm daug visko apie knygeles: ir gero, ir blogo, ir juokingo, ir kvailo. Tačiau aš visvien manau, kad nors tokios knygelės nėra pirmo būtinumo reikmė, o labiau prabangos dalykas, kurio kasdien nepasidovanosi, gera turėti būtent tokią. Į ją įdėta daug meilės, jausmų, idėjų, geros ir šiltos energijos, tad toks daiktas visuomet bus mielas širdžiai, nes ta energija, kurią įdedi dirbdamas, niekur nedingsta - ji tiesiog persikelia į kitus namus pas kitus žmones. Daug kas sakė, kad į tokią būtų gaila rašyti. Nežinau, keista man tai girdėti... Aš turiu kažkada sesės padovanotą rankų darbo receptų knygelę, į kurią ir šiandien sėkmingai maloniai rašausi receptus. Prieš ką nors gaminant, traukiu savo mylimiausią knygelę, ir vien tik pažiūrėjus į ją, širdis dainuoja, o taip nusiteikus ruošti maistą yra visai kas kitką. Ir patikėkit, maistas - visai kitokio skonio :) Maži dalykai, kurie priduoda gyvenimui skonio ir kvapo - štai kas man tokios knygelės :)...

Popieriaus lapai. Darbo procese...

Kartais būna labai sunku nusiteikti darbui. Man taip būna, kai darau "užsakymus". Daug paprasčiau, kai darai tai, kas ant liežuvio galo. Tuomet gali krapštinės kiek širdis geidžia ir fantazija leidžia...
Šįkart dariau užsakymui receptų knygelę. Viršelius jau turėjau paruošusi anksčiau, t.y. turėjau jau visą knygelę padaryta, tik lapai viduje buvo paprasti - nei dažyti, nei kažkaip kitaip padaryti. O mano viršelis nevisai tiko, tad kiek patobulinau... bet tai dariau paskiausiai....
O pradėjau nuo lapų. Kiekvieną lapą išglostinėjau ir išdažiau kava. Procesas nėra trumpas, tad kiek prailgo. Tačiau kai sudėjau viską į vieną krūvą - vaizdas įkvėpė linksmai darbuotis toliau. Lapai priminė "Napoleono" lakštus. Iškart burnoje - saldumas. ... Ir darbinė nuotaika  akimirksniu pasikeitė... :D
Įkvėpimą užfiksavau :) Negalėjau neužfiksuoti :)

Mano mini namas. Visame gražume :)

Apie kelionę į Taliną būtinai parašysiu vėliau... :)
O dabar rodau darbus, kurie keliavo kartu į meškų/lėlių parodą į Estijos sostinę.
Taigi taigi...
Jau rodžiau namuką, tačiau tik bendrą vaizdą. Dabar apie jį smulkiau :)
Idėja gimė, kai nulipdžiau štai šias jau rodytas vyšnias. 
Namuke norėjau tik kelių spalvų, tad pasirinkau gal kiek konservatyvias ir griežtas, bet mano akim žiūrint, visai tikusias spalvas: dramblio kaulo, raudoną ir juodą. 
Namo vidinės sienos trauktos audiniu, po audiniu - sinteponas. Dėjau tam, kad sienos neatrodytų, kaip popieriumi apklijuotos, o būtų minkštos ir malonios ne tik akiai. Na ir kartu kiek suminkštintų tas pasirinktas "griežtas" spalvas :)

Išorines sienas glaisčiau ir kiek tonavau juoda spalva. .. Apskritai, kai stačiau namą, buvo daug linksmų pokalbių telefonu, maždaug" ką veiki?", - "glaistau sienas,... uostau momentą... dengiu stogą ..." ir pan :D 

Stogui gaminau "lentas". Parinkau medį imituojantį popierių.Tačiau tai nėra tik priklijuota ir tiek - kiekvieną "lentą" dariau netrumpai, kad atrodytų, lyg tikra, o ne tiesiog iš popieriaus iškirpta juostelė. Darbas su paslaptimi, kurios nesimato.

Namo "tvorelę" nėriau. Labai patiko nuostabių namukų autorės idėja Mieluose Namuose, štai čia, tad pagavus įkvėpimą, ir mano namukas pasipuošė nerta tvorele ir balkonėliu.

Baldus gaminau "...nuo... iki..." iš storo kartono ir dekoravau audiniu ir sagomis. Sagas lipdžiau.

Į lentyną įdėjau kelias mažas rankų darbo knygeles.

Ant stalo patiesiau plonučiais virbalais megztą staltiesę. Iš tikrųjų, tai buvo visai ne staltiesė, o šAlis mano gyventojai, tačiau buvo per platus... Neišmečiau ir neišardžiau. Puikiai tiko čia. Ir dar ant jos - rankų darbo mini vyšnios, kurios ir įkvėpė šiam darbui :)

Antrame aukšte yra sofkutė,kiek panaši į pirmo aukšto baldą, bet ant jos jau galima ir prigulti :)

Na ir būtų nuodėmė neparodyti namuko šeimininkės. 
Damutė.
Be makiažo kolkas, t.y. jau seniai su juo, tik nuotraukos darytos anksčiau :)

Ji nėra kaip atskiras gyventojas. Jos funkcija greičiau papildyti namuko kompoziciją.
Štai taip :)

Na ir esant progai... :)
Jeigu pačios nedrįstat pastatyti namo, vaikai šį įdomu darbą drąsiai įveiks :) Tad kviečiu kūrybingus ir drąsius  6-18 metų vaikus pastatyti panašų namą ir taip prasmingai praleisti rudens atostogas, kurios jau bus laaabai greitai :) Visa informacija štai čia:
 http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/2013/10/kurybine-rudens-stovykla-6-18-metu.html

Mini plytelės grindims. Pusė darbo įveikta :)

Statybos vyksta, nors tikėjausi, kad darbai judės sparčiau. 
Mano mini namas jau šią savaitę privalo būti užbaigtas :) Liko visai nedaug :)
Grindims gaminau plyteles ir klijavau po kvadratėlį. Pradžioj galvojau daryti vien raudonas, bet vėliau nulupau dalį plytelių ir pakeičiau jas juodom. Prie tų plytelių prasėdėjau nemažai laiko, tad labai norėjosi, kad bent kruopelytė to darbo matytųsi ir neatrodytų kaip vienas raštuotas lapas paklotas. Manau, tie juodi kvadračiukai visai neblogai įsipaišė :)
Dabar jau plušu prie baldų. Dalį padariau. Jeigu turėsiu laisvą pusvalandį, būtinai pasirodysiu...
Ramios ateinančios savaitės :)

Pasipuošiau pavasariui // My hand crocheted / knitted dress and a paper hat - Spring by me :) Enjoy :)

Aš visuomet šventai įsitikinusi, kad kiekvienas gyvenimo kelyje sutiktas žmogus įtakoja mūsų gyvenimą. Gal tik labai mažai ir tik tą akimirką... Bet kas įdomiausia - niekada nežinai, su kuriais teks toliau gyvenime bendrauti ir net gal ir bendradarbiauti.

Tai štai šitaip :) Rugsėjį pradėjusi pamažu mokyti žmones, turėjau tokią vieną gabią mokinę :) Po kiek laiko gavau iš jos laišką su paklausimu, gal kartais turiu kokį rankdarbį, tinkamą rudens fotosesijai.  Erika daro labai gražias šukuosenas ir originalius makiažus - štai čia galite pasižiūrėti jos darbus. Ir idėjų įdomių - pilna galva, o svarbiausia - yra noras kurti. Gerbiu tokius žmones :) Ir dar ji bendradarbiauja su fotografu - Remigijum (jo studijos internetinis puslapis - štai čia), kuris padeda jos vizijas įgyvendinti ir vizualizuoti....

Grįžtu prie rudens fotosesijos.. Kai ką radai, kai ką dariau. Gavosi štai šitokia fotosesija.
Paskui buvo žiemos fotosesija, bet ji vyko taip staigiai, kad nieko doro nespėjau paruošti - tik nunėriau riešines. Bet nuotraukos ir žiemos tema buvo labai gražios - štai čia.

Na ir štai, atėjo pavasaris :) Šįkart jau turėjau kažkokią šiokią-tokią viziją. Ir truputį laiko. Tad nusprendžiau, kad reik įgyvendinti. Kai yra dar bent 2 žmonės, kuriems įdomu ekperimentuoti, gėda neprisidėti :D Tokia galimybė pasitaiko ne kasdien :D Pasitarėm, kad bandau daryti, o jeigu kas nors gausi, tai ir nufotografuosim :)

Turbūt mėnesį pratupėjau prie suknelės. Mano vizija buvo tokia: paprasta, bet elegantiška aptempta suknelė iki kelių ir kukli kepuraitė. Mintyse buvo prancūzaitės vaizdinys kažkodėl...

 Modelis: Evelina
Makeup&hair: Erika Novickaja
Apranga/ aksesuarai: Natalija Brancevičienė (čia mano "facebook'as", galit prisijungti :) )
Photo: RG-Studio

Suknelė žinoma gavosi nevisai tokia, kaip įsivaizdavau ir teko kelis kartus perdaryti. Bet bendrai  - beveik esu ja patenkinta :) Nėriau iš lininių siūlų. Spalvos - ruda žemė ir pirmos žibuoklės. 
Na ir kepuraitė. Baisiai norėjau padaryti būtent popierines gėles (dievinu popierių), tik pasirodančias į dienos šviesą po žiemos miego ir rudeninių lapų.

Na o pabaigus, nusprendžiau, kad rudos visgi per daug. Ir jai nugesinti nunėriau plono moherio rankoves - "bolero".

Žibuoklių ... kepuraitė :)

Ar pamenat, rodžiau žibuoklių suknelę (štai čia )?
Ji jau baigta. Ir prie jos dar dariau... kepuraitę. Iš popieriaus. Mažutę :) Kurioje žibuoklės dar tik lenda iš po rudens palikimo - iš po rudų lapų.

Palieku truputį intrigos ir jau greitu metu parodysiu gražias viso komplekto nuotraukas, kurių ir pati laukiu su nekantrumu laukiu :) O kartu papasakosiu, kam ir kaip viskas buvo daryta :)

Miniatiūra "Žiemos pasaka". Arba "Kalėdų pasaka" - skonio reikalas :)

Pa-ga-liau :)

Aš tai padariau :D

Ir labai savimi didžiuojuos. Didelis įvykis, tad ir parašysiu tiek, kiek telpa širdyje :)

Iškart man klausimas - na ir kam tau to reikia, na ir kur gi tu tai dėsi, į lentyną?

O aš atsakysiu labai paprastai - ko yra vertas gyvenimas, jeigu darai tik tam, kad užsidirbtum arba tam, kad naudotum???  Jeigu norisi padaryti tik savo malonumui, tiesiog, įgyti patirties ir apturėti malonumą padaryti kažką išskirtinio... Tegu dulka lentynoje, bet aš esu laiminga, kad karts nuo karto va štai tokį grožį sugebu padaryti.... :D

Taigi, dariau sau. T.y. išskirtinai maloniom emocijom :) Kurios trunka ne akimirką, o bent porą savaičių. TODĖL aš vis karts nuo karto "gimdysiu" meškiukus. Man tai vienintelis darbas, kuris suteikia šitokį kiekį šypsenų ir tokia palaimą... Jeigu netikit, paklauskit vyro: su kitais rankdarbiais jis kažkaip dar susitaiko, bet su meškom - vis burba, kad jeigu aš taip žiūrėčiau į jį, o ne į mešką..... :DPavydi... :D Tiesa, jeigu dar yra norinčių siūti meškiuką šį penktadienį pagal mano autorinę iškarpą ir pasimaloninti, štai čia yra info apie šio penktadienio kursus :)

O prasidėjo viskas nuo šio 3,5 cm dydžio meškiuko...

Ne, tiesą sakant prasidėjo daug anksčiau. Nuo šito meškiuko. Bet tuo metu buvau tokia išvargusi ir neturinti laiko, kad nesugebėjau įgyvendinti idėją, nors anas meškius kažkodėl - mano mylimiausiais (linkėjimai Natalijai :) ). Tą kartą buvau sugalvojusi patalpinti meškių į frivolite nėrinių bumbulą, bet bet....
Iš vis nešiojam mintyse tą idėją. O kai atradau sau mini pasaulį, idėja išsirutuliavo toliau: padaryti mini meškiuką, apgyvendinti jį frivolite nėrinių mėnulyje, padaryti namuką-box'ą, o apačioje tegu būna mini miestas :D Štai taip atrodo rezultatas... 

Dėžutės dydis 12x7x11 cm.

Meškiuko mėnulis nertas ploniausia frivolite adata siuvimo siūlais (apie tai rašiau štai čia, o darbo pradžia - čia). Prasiknisau su juo porą savaičių :) Nes plokščią nėrinį nunerti nesudėtinga, o va pusrutulį... Ir kad nėrinys gražiai gultų, ir kad susijungtų detalės, ir kad forma būtų tinkama...

Keliaujam toliau. Lyg to būtų mažai, dėžutės sienoms ištapiau šilką. Labai paprastai, be jokių super sudėtingų raštų. Čia tai gailiuosi, kad kai ko nepadariau - atrodytų daug įspūdingiau ir būtų matyt, kad tai audinys, bet kada nors, turėdama tai galvoje, padarysiu geriau :) 

Namukai ir medžiai - popieriniai. Namukų dydis - iki 1,5 cm, mano pačios kirpti ir suklijuoti. Sniego imitacijai namukų stogus apklijavau siūlais.

Pats meškiukas ilsisi lovoje. Nors ji man pasirodė gal kiek didoka, tad gali būti ir be lovos :) Apie lovą rašiau štai čia. Meškiuko kepurę taip pat aprašiau - štai čia.

Mini lova. Su mini pagalvėm ir mini apklotu

Trumpam grįžtu prie savo didžiausios aistros - miniatiūrų. Labai tikiuosi, kad užbaigsiu jau senokai pradėtą darbą...
Taigi, plušau kelias dienas. Ir padirbau štai tokią lovelę. Lovelę ne šiaip sau, o vienam mažučiukui linksmuoliui :)

Lova nedidukė, 1,5 cm x 4 cm. 

Priekis ir galas - štampuoti mini štampukais - gėlėmis.

Lovelėje yra 3 pagalvės. Kaip ir nieko ypatingo, su vienu bet - jų kraštelius siuvinėjau prancūziškais mazgeliais.

Apkloto viršų taip pat siuvinėjau prancūziškais mazgeliais, kad nebūtų nuobodus. O kraštui nėriau ploną frivolite nėrinį siuvimo siūlais.