Po pirmojo skrebuko pasakiau, kad tai turbūt bus pirmas ir paskutinis. Bet jau po kelių dienų pradėjau kitą. Pradėjau, nes ir vėl susigundžiau konkursu. Štai toks Irmos Peredne skelbiamas konkursas. Na ir kas, kad tai tik antras darbas. Už bandymus gi niekas nemuša, ar ne?
Kodėl gi susigundžiau? Pirmiausia, norėjau dar kokį padaryti, bet kolkas turiu labai mažai priemonių bei popierių. Todėl idėja panaudoti gofruotą kartoną labai buvo laiku ir vietoj. Ir kaip tik vyras ruošėsi išmesti duonkepės dėžę. Tad sukarpiau ją.
Norėjau panaudoti nuotrauką su muilo burbulais. O kol ieškojau, radau net 3 tokias. Tad visas ir panaudojau. Taigi. Vaikai auga, o žaidimai lieka tokie pat :) Štai tokie mūsų "Burbulai".
Norėjau tokio, ale kaimiško skrebuko. Todėl panaudojau lino nėrinukus. O tarp jų įkomponavau siūlus.
Tada su neseniai įsigyta mašinėle išspaudžiau reljefinius burbuliukus.
Kadangi nuotraukos darytos skirtingais metais, prie kiekvienos parašiau juos. T.y., spausdinau, su kepiniams skirtais antspaudukais :) 
Raideles kirpau ir klijavau. Tik kažkaip man pernelyg saldžios pasirodė ir truputį krito iš konteksto, tad jas dar papuošiau siūlais.
Na ir kai jau viską suklijavau bei pritvirtinau, vykdžiau pagrindinę konkurso sąlygą: peiliuku pjoviau kartoną, drėkinau gabaliukais ir plėšiau, kad matytųsi pagrindas. O viršutinio kartono sluoksnio burbulai visgi liktų (jie nėra priklijuoti atskirai, tai yra karpinys su paliktom detalėm ir nuplėštu fonu). Kad būtų tolygus perėjimas nuo lygaus viršutinio sluoksnio link banguoto antro kartono sluoksnio.
Štai taip, jūsų teismui :P
Nuostabus šeštadienio rytas. Miestas dar miega, o saulutė jau tuoj pasirodys. Atsikėlusi 4 val ryto, gerą valandą pratupėjusi prie kompo prisiminiau, kad šaldytuvas tuščias, o pusryčiauti norisi. Tad užmaišiau pyragą (apie šeštą valandą ryto). Paprastutį. Pyragą "Iš nieko". Receptas iš seno žurnaliuko, kurio seniai nėra, iš "Paragaukite".
Nosį jau kutena pyrago kvapas. Su vyru susėdom balkone. Grožimės dangumi ir miegančiu miestu (nuotraukos darytos pro stiklą, mat langai prišalo, ir niekaip negalėjau atplėšti pafotkinimui :P ).
Aš pasidžiaugiu žvaigždėm:
- Kokia graži ryški žvaigždė...
-Tai ne žvaigždė, tai - lėktuvas.
- Na jau, lėktuvai mirksi raudonai ir juda. O ši nejuda.
- Juda, pažiūrėk.- Kur gi ji juda, nejuda, pervargai per savaitę.- Na gerai, ateisim po pusvalandžio ir įsitikinsi, kad tikrai juda.Po pusvalandžio... - Tikrai, ... žvaigždė... Nejuda :P .
- :D :D :D .
O pyragas labai jau paprastutis. Štai toks. Reikės: * stiklinės stiprios arbatos;
* šaukšto aliejaus; *
2 šaukštų uogienės (man patinka, kad būtų su gabaliukais- obuolių arba vyšnių, tada jie lieka); * stiklinės cukraus, * 1,5 stiklinės miltų;* kiaušinio;* nubraukto šaukštelio sodos ir trupučio acto. Kiaušinį suplakam su cukrum. Supilam aliejų, arbatą, uogienę, gesintą sodą ir suberiam miltus. Viska išmaišom ir supilam skystoką tešlą į aliejumi pateptą skardą. 
Kvepiančio šeštadienio :)
Atvirukų negaminau turbūt nuo studentavimo laikų. Tačiau sugundė štai šis konkursas. Kodėl gi nepabandžius? Juolab šią savaitę planavau tinginiauti ir nieko ypatingo neveikti. Taigi, taigi...
Šis mažiukas darbelis sukėlė didžiulę audrą. Audrą minčių mano galvoje. Jau senokai tiek jų neturėjau (vienam darbui). Todėl labai malonu, kad toks konkursas vyksta: mane jis gerokai pakratė.
Vienintelis dalykas, kurį tikrai žinojau darbo pradžioje - ką piešiu. Tai būtinai turėjo būti eglutė, ant kurios puikuojasi saldainukų girliandos, ir kažkodėl meškiukas po ja. Gal kad jis man simbolizuoja jaukumą. Angelų atsisakiau iš karto - turim jų įvairaus amžiaus pilnus namus (t.y. net 3 ):).
Tad tadadaaaaaam :) 
Atviruko viduje labai norėjau parašyti palinkėjimus. Tik nežinojau, kaip tai padaryti įdomiau. Ir po ilgų bandymų, popieriaus glamžymų, karpymų, antspaudavimų, vėl popieriaus glamžymų štai toks rezultatas.
Na, ir truputis techninių dalykėlių ir detalių.
Pirmiausi, atvirukas be užrašo. Nes jis man čia visai netiko. Ir taip aišku, kokia proga.
Paveiksliuką liejau ant akvarelinio popieriaus. Jį iškirpau ir priklijavau ant balto, tokio pat, kaip ir visas atvirukas. Piešinuką ir patį atviruką papuošiau keliom quilling'o technikos detalėm. 
Juostos kirptos iš skirtingų atspalvių popieriaus, vis siauresnės, ir klijuotos viena ant kitos. 
Snaiges kirpau pati (t.y. nenaudojau skylamušio). Jos miniatiurinės - apie 1 cm dydžio. Čia tai jau pakaifavaaaaau. Mmmm, pats smagiausias darbas :P
Dabar apie palinkėjimus. Parašiau jų 3: svajonių, meilės ir namų jaukumo. Mano suvokimu tai yra maloniausia gyvenimo dalis. Sveikatos linkime visur ir visada, o va šitie dalykai - ne ką mažiau svarbūs.
Taigi... "Meilės". Įkomponavau per sulenkimą. Kad atvėtus atviruką, užrašas būtų iškilus. 
"Svajonių"... Štampukais štampavau po raidelę ir jas klijavau ant plono kirpto apskritimo. 
Namų jaukumo.. Net 2 apskritimai, nes 2 žodžiai, panašiai, kaip ir "svajonių". 
O pabaigai norėčiau pakviesti visus dalyvauti balsavime gruodžio 1-2 dienomis (internetinį puslapį nurodžiau įrašo pradžioje) ir išrinkti labiausiai patikusį atviruką :)
Pirmas mano skrebas. Pastumėtas gražių nuotraukų, sukeliančių man daug malonių prisiminimų ir jausmų, ypatingų ypatingo mūsų gyvenimo laikotarpio.
Darbas padarytas gan greitai, tik gabalais. Karpinį paruošiau jau turbūt prieš mėnesį. O ką paskui daryti, niekaip nesugalvojau. Tai ir atidėjau. Apie skrebą žinau dar labai mažai. O ir darydama šį darbą neieškojau pavyzdžių: dėliojau spontaniškai. Bet sesės darbai taip įkvepia, kad negaliu ir aš neišbandyti. Nupirkau kelias priemones, popieriaus ir raideles. Vakar atsisėdau - ir užbaigiau. Susidėliojo viskas savaime, nieko nereikėjo galvoti (tik kiek kreivokai nufotkinau, bet jau tingiu laukti, kol saulė pasirodys :) ).
Apie darbo eigą. Pirmiausia, kaip rašiau, iš akvarelinio popieriaus iškirpau pagrindą. Raštą kirpau tokį pat, kaip ir ant mano audinio (kuris nuotraukoj). Paskui akvareliniais dažais ištapiau karpinį. Palikau tik rėmelį apie nuotraukas neliestą.
Panaudojau raides, kurias taip pat patonavau. Žodį "liko" rašiau ranka, nes antspaudukų tinkamų neturiu. 
Na ir dar prikarpiau daug apskritimų iš akvarelinio popieriaus, kurie ir tapo mažiukais akcenteliais.
Labai laukiu komentarų :)
Mažiukas darbeliukas į rudeninių lapų temą. Kol dar man įkvėpimas nepraėjo. Nėriau ploniausiu vąšeliu, kurį namie radau (Nr.0,6), ir iš siuvimo siūlų. Tik kol nešiau fotografuoti link palangės, kelis kartus lapelį pamečiau :P
Šįryt bežaisdama "ale tapybą", vėl nugrybavau į pievas... Vakar pasižadėjau, kad dar pasitreniruosiu pagal rastus pavyzdžius klevo lapus tapyti (nes nesigauna, nors tu ką), bet po kelių lapų prisiminiau vieną augalą - vijoklį. Pavadinimo nežinau, tad į gooogl'ą įvedžiau tiesiog "vijoklis". Įdomu ne tik pasižiūrėti, kaip atrodo lapai, bet ir sužinoti pavadinimą. Tai - vinvytis, tas, kuriuo apauga namai. 
Šiaip jis man jokių jausmų, kol žaliais lapais, nesukelia. Bet va rudenį vinvytis man patinka labiau už klevą. Atrodo stebuklingai. Tad štai kas gavosi :P
Mano didysis mezginys baigtas. Na, kai susisiuvo, pasidarė ne toks jau ir didelis. Tai - sarafanas. Dar tik laikinai susiūtas, kad galėčiau pasimatuot. O kai jau galutinai susiūsiu, nusipirksiu tinkamą palaidinę, nukeliausiu į kirpyklą ir rasiu, kas mane nufotkins, - būtinai pasirodysiu visame gražume :) Bet tai bus ne taip jau greitai :P
Ar pamenat mano bambukus ir vynuoges? Jie nors ir liko, bet labai nukentėjo nuo vienos stichinės nelaimės vardu Tigra. Tai mūsų katė. Ji labai nerangi. Tad šokdama iš taško A į tašką B, užkliuvo už mano kinų tapybos dėžės, ir, kaip supratau, katė taip ir nepasiekė norimo tikslo (taško B), o krito į tą dėžę. O dėžė, krisdama atsidarė. Rezultatas - visi mano darbai suglamžyti. Vynuogės - suplėštos (su nagų žymėmis pačiame viduryje). Ar pykstu? Visai ne. Šie darbai - pirmieji bandymai. Tik gaila, kad nesusiprotėjau visko nufotografuoti, kad liktų atsiminimui. Tiesa, orchidėjas, tapytas paskaitos metu, visgi kažkada nufotkinau (jos - spalvotos, o vien tušu tapytos - jau namų darbai). Tad įdedu orchidėjas. Paglamžytas, bet išlikusias :)
Kas smagiau, dovanoti, t.y. duoti, ar gauti?Mėgstu dovanas. Tik ne iš serijos "apsikeiskim pinigais" arba " ko nori gimtadieniui?". Man patinka netikėtos dovanos. Tai gali būti bet kas: rankų darbo... koldūnai, svogūnų pintinė ar panašiai. Ir linksma, ir nepakartojama, ir iš visos širdies :) Bet visgi didžiausias malonumas - dovanoti. Smagu kitam praskaidrinti nuotaiką. Dovanoti savo dėmesį, truputį laiko ir pabūti mažu angeliuku, pildančiu norus ir svajones. Ir nelaukti Kalėdų.
Paruošiau dovanėlę sesei. Eilinę :) Bet kartu ir neeilinę :) Šiaip, be progos. Tikiuosi, kad patiks. Tikiu, kad patiks :) Laukiau, kol galėsiu jai ją padovanoti ilgokai (nes gyvenam ne vienam mieste). Oi, kaip laukiau. Šimtą kartų vos neprasitariau :) Bet lyg ir atsilaikiau :)Ir dovaną įpakavau (kas man nebūdinga, bet aš pasitaisysiu). Ir net kortele papuošiau. O kortelei nunėriau gėlytę (vąšeliu). Galės išardyt ir panaudot kam nors kitam :)
Tada su neseniai įsigyta mašinėle išspaudžiau reljefinius burbuliukus.
Kadangi nuotraukos darytos skirtingais metais, prie kiekvienos parašiau juos. T.y., spausdinau, su kepiniams skirtais antspaudukais :) 
Raideles kirpau ir klijavau. Tik kažkaip man pernelyg saldžios pasirodė ir truputį krito iš konteksto, tad jas dar papuošiau siūlais.
Na ir kai jau viską suklijavau bei pritvirtinau, vykdžiau pagrindinę konkurso sąlygą: peiliuku pjoviau kartoną, drėkinau gabaliukais ir plėšiau, kad matytųsi pagrindas. O viršutinio kartono sluoksnio burbulai visgi liktų (jie nėra priklijuoti atskirai, tai yra karpinys su paliktom detalėm ir nuplėštu fonu). Kad būtų tolygus perėjimas nuo lygaus viršutinio sluoksnio link banguoto antro kartono sluoksnio.
Štai taip, jūsų teismui :P
