Rankų darbo užrašinė "Žalias lapas" arba "Vasaros nemačiusio Kalėdų Senio sapnas" :D

Ši užrašų knygelė buvo padaryta dar gerokai iki "Rožių puokštės", bet tam kartui, kai kėliau nuotraukas į blog'ą, nuotaika buvo kita. Todėl rodau tik dabar .
"Žalias lapas".
 

 
Įkvėpimo pagauta greit sukarpiau lapus, kelis tapiau lapų motyvais, kitus tiesiog pataškavau ir tiek. Tada šokau į mašiną ir bekeliaudama po miestą su vyru per pusdienį patonavau lapų kraštus žaliai. Atrodo, smulkmena, ber užima nerealiai daug laiko. Lapų 60, t.y. puslapių - 120. 

O tada jau keletą naktų prasedėjau prie viršelių. Smulkmena, bet irgi ilgai užtrunkanti :) Mašina prisiuvau žalio audinio skiautelę ir apkarpiau audinio likučius. Tad lapas, kad ir siuvinėtas mašina, bet pagal pačios piešinį ir sumanymą. Tada dar siuvinėjau margu siūlu šakeles ir burbuliukus. Užrašinės viršelių kraštus puošiau karoliukais (matmenys - 14 cm ant 20 cm, maždaug). 

 
Priešlapiai žali sa baltu glamžytu popierium. Priglamžiau tokio visą kruvą, irgi azarto pagauta :P O kam??? Kada nors sunaudosiu :) Tikiuosi...

Ir tiek....GALIMA ĮSIGYTI :) Būtų puiki dovana nuo vasaros nemačiusio Kalėdų senio :)

P.S.... Kaip gi be jo, be P.S...:)

Norinčius pagaminti sau arba dovanų užrašų arba receptų knygelę, kviečiu į kursus kitą mėnesį :) Daugiau info štai čia.

Užrašų knygelė "Rožių puokštė". Rankų darbo :)

Ilgai nemarinuojant, kam gi buvo tapyto jau radytos rožės, tiksliau, rožių pumpurai...
TAM- tad -DAM... 

Pristatau  rankų darbo užrašinę. Maximum rankų darbo, kiek galima įdėti į tokio tipo ... "daiktu" pavadinti neapsiverčia liežuvis, nes kiekvienas puslapis apgalvotas, išglostytas ir pamyluotas, viršelis kantriai (iškišus liežuvį ) siuvinėtas juostelėmis, dygsniukas prie dygsniuko...

Nugarėlę taip pat puošia keli siuvinėti rožių pumpurai.

Puslapių kraštai tonuoti švenia rožine spalva, puoštos mano patytais rožių pumpurais ir plius dar pataškuoti akvarele. Puslapių iš viso 70, t.y. lapų - 35.

Priešlapiams parinkau dvipusį spalvotą popierių...

Rankų darbo receptų knygelė

Šiandien visiškai nesirankdarbiauja. Ir nesirašo :P Bet parašysiu bent trumpai, kad sąžinė negraužtų, kad per dieną nieko doro nenuveikiau...
Prieš mėnesį gavau užsakymą - padaryti receptų knygelę. Sutikau iš karto, nes vat tam momentui labai norėjosi kažko tokio ... Pasukti galvą, pasėdėti naktim ir pan... Žodžiu sutikau. Apsitarėm, kaip kas, kokiam žmogui bus daroma, kokie pageidavimai. Brandinau brandinau mintį, ir štai: pa-da-riau...

 Dydis - kažkur 14x20 cm, 120 pls, t.y. 60 lapų. Receptinės viršelis trauktas audiniu. Puoštas sena neriniuota staltiesėle. Pyragaitį siuvau iš skirtingų audinio gabaliukų. Tada nėriau vyšnias. Ir lipdžiau iš modelino boružes.
Puslapiai kvapnūs, nes kiekvieną dažiau kava. Taip pat įdėjau keletą skirtukų skyreliams pažymėti.

Nuotraukų tik kelios, nes kažkaip nesifotkino tądien....

P.S. Kadangi esu azartiškas žmogus (kas liečia rankdarbius), tai jau esu padariusi dar 2 užrašines ir paruošusi popieriaus dar 3-ims :D O idėjų - bent 10-čiai :D... Kurios tik ir liks idėjomis...

Rožių pumpurai. "Kinų tapyba"

Kai prieš gerus metus persikėlėm į naują butą, koks pusmetis praėjo, kol išpakavau visas dėžes ir atkapsčiau popierių i dažus kinų tapybai. Taip ir svaigau visus metus, kad kada nors rasiu laiko ir prisėsiu. Bet va vis kažką kitką veikiau, o tiesiog tapyt ir dėt į dėžę nesinorėjo. 
Ir štai, vėl atėjo eilinė banga ir noras paimti teptuką į rankas. Tiesa, vargu ar tai, ką pritepliojau, galima pavadinti tapyba :D, nors ir vadovavausi pagrindinėm taisyklėm, bet bet, jos (tapybos) man reikėjo visai nedaug. O kam reikėjo? Apie tai papasakosiu kiek vėliau ir parodysiu, kam prireikė tų mano rožių.
Pumpurai mažiukai, 1 cm dydžio . Tapiau ne ant tapybai tinkamo popieriaus, tad gėlės iš dalies prarado savo grožį. Nors mano tikslais ir buvo - padaryti tik rožių foną.

Pilkai citrininis šalis Briugės nėriniais

Dar vienas šalis (jų dar yra bent keli nerodyti) iš plono moherio siūlų. 
Mano kurtas raštas, autorinis darbas kitaip sakant :)
Pilkos ir citrininių spalvų derinys kažkada jau buvo mano gyvenime. Kai laukiausi Erikos, mezgiausi suknelę tokių spalvų. Ir štai netyčia vėl tas derinys sugrįžo. Derinys drąsioms :) Balta, kelių atspalvių pilka ir citrininė geltona....

Iš tikrųjų, kai mintyse piešiau šio šalio viziją ir raštą, jis buvo kitoks, bet gavosi su gerokai mažesnėmis geltonomis detalėmis ir platesnėmis pilkos spalvos juostomis. Bet gavosi labai smagus :) Kaip ir pilkas, bet kaip ir ryškus :)

Ant šakutės nertas šalis

Dar vienas kelioninis rankdarbis. Keliavom į Latviją ir tradiciškai, sukau galvą, ką čia tokio prasmingo nuveikti bevažiuojant. Įsimečiau vąšelį, šakutę ir keleto atspalvių prabangių siūlų vilnos su šilkų, kuriuos kažkada pirkau bet net nežinau, kam :) Ir iš  kelionės grįžau jau su beveik visu (beliko kelis motyvus nunerti) nertu šaliu :)

Lengvas, prabangus, gražių persikų arba, kaip kaimynė pasakė, saldaininių atspalvių (nuotraukoje, kaip visada, to neperteiksi :P, o spalva yra tokia pat, kai karalienės Elžbietos suknelė per olimpinių žaidinių atidarymą ), subtilus ir elegantiškas. Tai yra, tikrai man netinka :) Tad nunėriau ir paslėpiau rankdarbių dėžėje :P Sakau, kada nors gal parduosiu :P Bet bent jau sąžinė rami, kad keliavau ir rankos buvo užimtos. ..

P.S. Laaabai laukiam dar vienos - kitos neriančios arba norinčios išmokti nerti nėrimo klube. Jis dar nestartavo, o kad startuotų, trūksta tik poros norinčių. Mokymo programoje bus ir nėrimas ant šakutės, kaip štai šito šaliko :) Info - štai čia: http://nb-artstudija.blogspot.com/2012/07/rankdarbiu-klubai-vilniuje-kvieciu.html

Nertos segės. Pratęsimas

Pratęsimas...
Kaip jau rašiau, turiu daaaug  prirankdarbiavus visko, bet neparodžius. Šios segės laukia savo eilės nuo pavasario galo...
Iš "Gėlių" kolekcijos.
Nėriau kelis rožių variantus. Baisingai norėjosi kažko įdomesnio, kiek kitaip, negu įprastos nertos rožės. Viena gavosi, manau, kiek kitokia, o antra - panaši į tas tradicines airiškas rožes, nors nerta visiškai kitu būdu - susukta iš nertos juostelės ir nėra tą tradicinė ratu nerta.

Ir dar mano nužydėjusios pienės variantas. Kažkodėl visiems - baisiai keistas padaras :D Ir vis klausia, kas čia per žvėris? O man tokia... visai įdomi :P

Na ir kaip gi be... aguonų. Nėriau atskirus žiedlapius, apnėrinėjau kiekvieną su viela, kad žiedlapiai gražiai laikytų formą ir t.t., ir pan. Daaaug darbo, bet gi jis ir yra - kaifas :)

Megztos pirštuotos pirštinės. Kelioninis rankdarbis.

Paskutiniu metu, t.y. jau daugiau negu metus vairuoju. Pati už vairo :) Didžiausias mano ilgųjų atostogų pasiekimas. Mat jau 15 metų turiu vairuotojo pažymėjimą, bet nuo tos dienos, kai jį turiu, taip ir nebuvau už vairo. O ir nėra paslaptis - mokiausi mažame miestelyje su viena didesne sankryža. Tad įgūdžių ir taip neturėjau, o ką turėjau, pamečiau per tuos metus. Bet va vienas iš didžiausių norų buvo vėl sėsti už vairo, nes su 3 vaikais viešuoju neprivažinėsi. Ir su vyro pagalba, baisia stresuodama nuo mašinų gausos, veiksmo ir visiško patirties neturėjimo, galų gale įveikiau ir šį iššūkį :P Ne, jeigu reikėtų mokytis iš naujo, anoks čia pasiekimas būtų, būtų tik rezultatas, kurio reik tikėtis, bet va persilaužti ir įveikti savo baimes ir išvažiuot į pilnas gatves - man buvo labai sudėtingas darbas...
Apie ką aš čia? Taigi, dabar dažniau pati būnu už vairo. Tad mano taip mėgstami kelioniniai rankdarbiai  - labai retas malonumas.
Šios pirštinės - iš to reto malonumo. Vasaros gale keliavom su sese ir dar 2 prijaučiančiom į skrebukių susitikimą. Tai kelionės metu numezgiau daugiau negu pusę pirštinės. Paskui dar kelios kelionės į tėviškę su vyrų, plius keletas pasisėdėjimų kieme prie smėliadėžės, ir pirštinės užbaigtos. Nelabai mėgstu megzti pirštines, bet rezultatas visada atperka tą nemalonų pasiruošiamą ilgam darbui... 
Štai tokios gavosi, visai simpatiškos :)

Nerta liemenė. Seniai užbaigta, bet dar nerodyta

Mane vis kankina sąžinė, kad turiu nerealų kiekį per vasarą padarytų darbų, bet neturiu laiko jų parodyti... Gaila, turiu tik 2 rankas, vieną galvą, bet 3 vaikus ir parą, kurioje tik 24 val...
Taigi. Viskas prasidėjo nuo siūlų. Ne, viskas prasidėjo nuo kelnių, tada siūlai (apie pradžią - rašiau štai čia).
Tada buvo gan greitas progresas (štai čia ir su rašto schema) paskui dar truputi (štai čia). Paskui beveik užbaigiau... Bet susinervinau, kad nesigavo visai tai, ko norėjau ir numečiau į šoną....
O po gero mėnesio išsitraukiau, pasimatavau, ir klausiu savęs, kas galėjo nepatikti? Dar porą akcentėlių prisiuvau ir psio. Prie kelnių puikia tinka :)

 Ir nuotrauka su manim. Čia tokia aš visai priplaukusi, bet baisiai nepatinka, kai deda nuotraukas su nukirstom galvom... Tad pasirodau visame gražume- kreivume :D

Mažas laimėjimas ir varliuškos :)

Prieš kiek laiko rodžiau skrebukių susitikimo "greituką" - "Menas netikėtose erdvėse" (štai čia jis). Ir kartu gaudžiau 2 zuikius - dalyvavau konkurse. Ir mano darbas - geriausių darbų penketuke :) Va štai čia . Labai malonu :)

Ir ta proga (kad visi miega, o aš dar prie kompo) parodysiu dar vieną darbą. Jau rašiau, kad susitikimo metu padirbau net 3 skrebukus ir vieną minialbumėlį. Rodau paskutinį skrebuką, taip pat paprastutį ir greitą.

Tema buvo apie geometrines figūras, tai aš pasirinkau keturkampius. Norėjau sudėlioti daug nuotraukų, tad pagražinimų daug nereikia. Truputį paštampavau ir tarp nuotraukų suklijavau skirtingus kvadratukus. Pavadinimas turėtų būti gal "Varliuškos", nes vaikai taip švelniai vadina varles :) Bet parašiau kažkodėl tokį neutralų...

Skrebukas apie tai, kaip smagu po lietaus palakstyti per balas. Kokių 10 min. pakanka, nes dar šaltoka, o jau po 10-ies min. žiūriu, kad jau vaikai pilnais guminiais vandens, o paskui dar ir basos, be batų gi patogiau... O paskui tėvelio "Gal jau laikas namo, o tai ką apie mus kaimynai pagalvos...." Ką jie pagalvos, tėvai - bepročiai, vaikų neprižiūri ... ir t.t. ir pan...

Kelionė po Latvija Nr.4. Ir mini albumukas apie tai

Taigi, jau beveik 3 mėnesiai praėjo, o aš vis nieko neparašauapie mūsų atostogas :P 

O ir prisiruošiau tik todėl, kad skrebukių susitikimo metu pirmąkart dariau mini albumuką ir pasirinkau nuotraukas iš šiųmetinės kelionės po Latviją, ogi pagirti reikia :). 

Ji buvo trumpa, trumpesnė, negu planavom (5 dienas iš viso), bet mums to visiškai pakako. Jau 4-ą kelionė. Ir draugiškai nusprendėm, kad savo Latviją mes jau atradom ir netgi perpratom. Ir kitais metais keliausim kur toliau. Šiemet buvo noras važiuot kur kitur, bet musų mažoji pilietė nemėgsta kelionių toliau ir landžioja/ rėkia/ verkia bevažiuojant, tad ir iki Latvijos nukeliauti - didelis darbas mums visiems...

Tradiciškai keliavom į Ventspilį, pasimaloninom jūros malonumais ir visokiom pramogom. Dar aplankėm vieną kitą "naują" miestelį ir keliavom į Roją, į šiaurę nuo Ventspilio. Neaprašinėsiu kelionės, nors buvo tikrai įdomių naujų vietų... Tik keli sakinukai... Labiausiai įstrigo Rojos viešbutis "Rederi": prie pat jūros, naujas, brangus (kažkur apie 300 Lt mūsų pinigais už naktį), bet toooks baisus... Žodžiu, gavom vieno kambariuko "apartamentus", net neprasiurbtą ir nesutvarkytą, su pelėsiu, vorais (ne, ne vienu, o daugybe - viename kampe vaikai priskaičiavo bent 10 didžiulių), ir atsiprašau... net be tualetinio popieriaus... Žodžiu, jeigu kada keliausite į tą pusę, tikrai nerekomenduoju. Mes ten negyvenom, iškart atsisakėm ir ieškojom kito. Gyvenom berods "Roja" viešbutuke, pačiame centre, tai labai patiko. O jau pusryčius kokius prabangius gavom, mmm :). Dar aplankėm Kolkos Ragą ir keliaudami iš ten, už poros km po kaire tiesiog miške pirkom rūkytą žuvį. Gaudo ir čia pat patvarko ją... Skonis pasakiškas, net nepamenu, kada tokią fantastišką žuvį valgėm, dar šiltą, ką tik nuimtą nuo grotelių....

Na ir albumėlis. Nuotraukų šiais metais buvo mažai, nes kaip ir viską jau fotkinom 3 metus prieš tai. O kai fotkinu aš, tai ir mano pačios -tik viena nelabai kokia nuotrauka ir tebuvo, bet įdėjau ir ją :)

 

"Tėčio akys"

"Ar jos akys tikrai tokios, kaip mano?", - paklausė vyras, pamatęs ši skrebuką. Nusišypsojau, nes pats pastoviai man sako, kad pažiūrėk į ją, kaip ji į mane panaši.... O be viso ko, ir akių spalvos tame tarpe, ji turi jo vardą :D Nes gi baisiai svajojo turėti dukrą, nors vieną :D

Šis skrebukas darytas prieš savaitę per skrebukių susitikimą. Vidurnaktinis. Nes pradėjau jau gerokai po 12-os nakties ( o aš gi vyturys :D ). Bet man pačiai jis beprotiškai patiko: susigulė viskas lengvai ir greitai. Ir maloniai... :D

Dariau pagal susitikimo užduotį, t.y. skrebinau pagal duotą schemą. Naudojau savo mėgstamą šilko popierių, kurį dar pataškavau. Ir dar porą apskritimų nupiešiau. Ir keletas gėlių. Ir skruzdeliukas. Prie ko jis čia? Ogi vyras vaikus vadina skruzdeliukais. O ir koks Erikos skrebukas be vabalų ar kokių gyvių, be kurių ji negali gyventi :)

"Menas netikėtose erdvėse / Искусство в неожиданных пространствах". Ir apie skrebukių susitikimą :)

Praeitą savaitgalį keliavau velt. Rezultatą jau rodžiau :)

O šį savaitgalį keliavau skrebint :) Dviem dienom ir vienai nakčiai. Tiesa, ta viena naktis buvo labai darbinga ir pamiegojau tik 1 val. Bet argi tai svarbu? Kai turi įkvėpimo, kai aplinkui visos krebžda popieriukais, juokiasi, bendrauja. Kai aplinkui tokios pat ligonės, kaip ir tu, kurios TAAAip supranta, kaip tau svarbu nusipirkti tą popieriuką ir aną kirtimo formelę, kad taip sunku gyventi kelis mėnesius/pusmetį/metus neskrebinant ir t.t. ir pan. :D Pasikroviau geros energijos ir visokių ten gerų/negerų kūrybinių minčių. O dar sumušiau savo asmeninį rekordą ir padirbau net 3 skrebukus ir mini albumą apie šiųmetines atostogas. 

Bet šian pasigirsiu kolkas tik vienu darbeliu. Nors dariau jį iš galvos, bet va bežiūrinėdama blog'us, radau konkursą su panašia schema. Ir pagalvojau, kad gi reik sudalyvauti :D

Taigi, taigi.... Skrebukas apie tai, kad turėdami tik du mažiukus kiliminės dangos plotelius namie, nesugebam jų išsaugoti. Ir vis randam visokių Junos padarytų menų: tai išpiltos kavos, tai žalių dažų buteliuką, visą panaudotą grindų puošybai... Ir vis su Eriku pasikalbam, kad turint 3 vaikus mums pakako proto pasirinkti labai šviesią dangą :D

Skrebukas greitukas. Per gerą valandą ar dvi.  Paskutines valandas. Kai visos dar skrebina ir sąžinė neleidžia tiesiog sėdėti ir stebėti kitas. Skrebukas visai man nebūdingas, minimalistinis. 

Detalių mažai, bet bet... Mano firminiai frivolite nėriniai, nerti plonu siuvimo siūlu... Kelios sagos...

Aptaškytas popierius, keliais taškais padailintos raidės. Ir psio.

Ai, dar. Kadangi tema buvo skrebinti tik akimirką, t.y. skrebukas be portretinės nuotraukos, tai aš ir padariau tokį, pagal užduotį. Bet man pačiai vistiek norisi, kad ir kaltininkas būtų įamžintas su emocijomis: "Čia padariau ne aš, čia padarei tu". Tai sau pasilieku štai tokį, patobulintą variantą :D

Dalyvauju štai čia, blog'e "Сохраняя лучшее..." pagal štai tokią schemą: 

 

Kaip atnaujinti seną stalą?

Kaip atnaujinti seną stalą? Aaa? 

Labai paprastai... Receptą man pasakė vyras: "Kai turi motyvaciją, tai ir sugebi prisiruošti. Ir įkvėpimo gauni..."

Apie ką aš čia... Ogi apie tai, kad metus laiko šis nuo senų buto šeimininkų likęs stalas prastovėjo neliestas (mano rankų). Nors žadėjau jį atnaujint. Bet galų gale draugiškai nusprendėm, kad jis per sunkus ir nelabai patogus virtuvėje ir nusipirkom naują. O šį išardėm ir padėjom kam nors atiduot... 

Beeet... Kai susiradau patalpas savo "verslui" ( kabutėse, nes kolkas tai labiau hobis  negu verslas :P ), prisiminiau ir apie stalą. Visko gi nesupirksi iškart... 

Sukau sukau galvą, kaip čia jį gražiau atnaujinti. Ir apsistojau ties pačiu greičiausiu ir lengviausiu variantu: nuėmiau viršutinį lako sluoksnį, kad dažai bent kiek kibtų prie paviršiaus, padažiau skiestais baltais akriliniais dažais, paštampavau kažkada kitam sumanymui pirktais štampukais-sagoms, palakavau... Ir štai jis, beveik kaip naujas :).... Ir jau iškeliavo į mano Studiją, kurioje panos jį išbandė ir padirbėjo - va čia galit pasižiūrėti, kaip jos padirbo dirbtinio filco papuošimus-žvėriukus ant lankelių plaukams :)

Ir tradiciškai tokiais atvejais - vaizdas "prieš" ir "po" :) Nieko mandro, bet rankdarbių studijai , manau, puikiai tinka :)

Yaroslavos Troynich žaisliukų MK. Lapiukas Gudruolis

Ir aš ten buvau, alų midų gėriau... Nevisai taip (nebuvo kada nei valgyt, nei gert), bet panašiai :D

Jau nuo gimtadienio laukiau progos "panaudoti" dovanotus pinigus. Ir štai radau, kam panaudosiu - kursams :)

Vėliau šlapiuoju būdu pirmąkart. O dar tiek ilgai - net visą darbo dieną... Bet buvo smagu :) Visada smagu pasimokyti iš meistro, žmogaus su patirtimi... O kai į kompaniją priima tokią va žalią, kaip aš, dar smagiau :)

Gavosi štai toks gražuoliukas. Kai išdžiuvo, pasirodo, man jis kiek didokas. Jeigu nepatingėsiu, pabandysiu sumažinti. 

Ar velsiu dar? Hm, pagyvensim, pamatysim. Galbūt, tik ne tokio dydžio daiktus. Gi ne mano dydis :D Kolkas užsibrėžusi padaryti pirštų teatrą :D (Mano dydžio)

Dirbtinio veltinio (filco) sagės kursams

Kepiau kepiau, ir prikepiau visokių dalykėlių :) 

Pamažu rodysiu, kokius kursus sugalvojau :)

Pirmosios eilėje -  dirbtinio filco sagės. Apie kursus skaitykite čia.

Kolkas keli pavyzdžiai: saulėgrąža, aguona ir rožė.

Junai 2 metukai :)

Ech, kaip lekia laikas... Atrodo, kad mes visai nesikeičiam. Ir tik kai pasižiūriu į vaikus, suprantu, kad metai bėga :)

Jau 2 metukai mūsų grožiui. Dvigubas gimtadienis: ir Junos, ir mano. Ji gimė, o aš išsikapsčiau iš visų tų gimdymo (apie jį  rašiau va čia) malonumų gyva ir beveik netgi sveika :) Eriko (vyro) vis karts nuo karto paklausiu, ar nesigaili, kad kažkada sutiko ir pasidavė mano ne, ne prašymui, bet reikalavimui sukurti dar vieną vaiką :) "Nea, niekas gyvenimo taip nepraskaidrina, kaip mūsų vaikai. Dirbi dirbi, jokio čia didelio malonumo. O va namo grįžti, pasako ką nors, padaro, ir taip atgaivina bei pakelia nuotaiką. Viską pasaulyje už tas akimirkas atiduočiau :)" Pritariu visom keturiom :D

Taigi, turim malonumą auginti laaaabai aktyvų, gudrų vaikiuką. Visur laipioja, nieko niekur nepaliksi nepaliksi. Taip, taip, visi sako, kad mano vaikai irgi viską iš visur traukia. Bet šioji mažulė - visai kas kitką. Sesės taip pat buvo nenuoramos, bet nebuvo nei užrištų durelių, nei apverstų kėdžių (kurias jau išmoko apversti, o jei nepasiseka, tai atitempia dėžę, kibiriuką (smėlio dėžės), knygą vieną kitą ir t.t.). Žaidimų aikštelėje mamos negali ramiai žiūrėti, ką ji išdarinėja ant čiuožyklos ir vis aikčioja, kaip aš taip ramiai reaguoju, gi gali ir sprandą nusisukti. .. Daug daugiau tenka lakstyti iš paskos, vis burbu dėl to, bet širdyje tai laaaaabai džiugu. Taip ir turi būti. 

Jau po truputį šneka. Kasdien po naują žodį: po "mamos" ir "tėčio" buvo "matei?", "muliu" (myliu), "Eika" (Erika), "Milka" (Emilija - Emilka), "Pika" (katė Pilka). Juokingiausia - "af" (aš). Klausiu: "Kas čia padarė?" , atsakymas - "af". Toliau "af einu" (išeinu arba aš einu), "eik tu siau" (eik tu sau, kai žiūri į mano rankdarbius, čia toks įvertinimas), finfi (šinšilas), "mau" (maudytis),  "maliakas" (kamuoliukas), "niukas" (akmenukas), "balia" - (bala), ir t.t., ir pan. Žodžiu, jau galima susišnekėti. O šneka emocionaliai, su nerealiom veido išraiškom...

Puoduko reikalai jau seniai išspręsti (nuo 14 mėn be pamperių). Pati prašosi ir pasako, ką nori daryti. Nors avarijų dar pasitaiko. Ypač po arbūzo valgymo :)

Jau yra "įvaldžiusi" žirkles (keista būtų, jeigu su mano vaikais būtų kitaip), po truputį užsiimam "tapyba" ir kitokiais įdomiais dalykais.

Žodžiu augam. Labai sparčiai ir energingai :D Tik spėk suktis, mama ir tėtį :)

Senos kėdės naujas gyvenimas

Apturėjom trumpas atostogas prie jūros. O ir mano ilgosioms vaiko auginimo atostogoms liko kelios dienos. Laukia daug darbų ir naujų dalykų. Bet apie tai -kituose įrašuose...

O šiandien parodysiu dar vieną seną pažadą. Ech, nepraėjo ir ....metų, kai po pirmos baro kėdės (apie ją rašiau štai čia) tesėjau pažadą vyrui ir labai jau paprastai, bet visgi atnaujinau antrą.  

Greituoju būdu. Apnėriau tik "pagalvėlę". Nes brangusis vis žada kėdę išmest, nes gi tokia baisi, o aš va šitaip ilgai nusiteikinėjau... Ir galų gale nusprendžiau neapsunkinti sau gyvenimo :D Keletas valandų - ir baigta :D