Su gimtadieniu, sese!

Esu laimingas žmogus - nesu vienturtė. Turiu vyresnį brolį ir jaunesnę sesę. Su abiem labai gražiai bendraujam, gerbiam vienas kito buvimą ir asmenybes. Šiandien mano sesės tortadienis, todėl truputis apie ją. Tikiuosi, nesupyks, kad paatvirausiu :)
Mano sesė... Hmm... Nuo ko pradėt? Turbūt nuo pat pradžios...
Sako, kad žmogaus pirmieji prisiminimai iš vaikystės būna maždaug 3-4 metų. Ir dažniausiai tai labai svarbūs įvykiai. Pirmą, ką iš vaikystės atsimenu (tada man buvo kaip tik 3 metai) tai kai sesę parvežė iš ligoninės. Mažas vaikeliukas vokelyje, kuris pradėjo verkti. Kaip pasakoja mama, aš jos be galo laukiau. Norėjau būtent sesės. Iš vaikystės prisiminimų dar išliko, kaip ropojom kartu, o paaugus, žaidėm, dėliojom dėliones. Paskui žaidėm "mokyklą" ir per šį žaidimą sesė iš tikrųjų išmoko pirmųjų raidžių. O paskui viskas pasikeitė. Nuo pirmos klasės aš net ir nepamenu, ar turėjom daug bendro, kažkaip šio laiko tarpsnio nepamenu visai. O va kai prasidėjo paauglystė... Pati nebuvau labai jau "lengva" paauglė, o sesė išvis... buvo ant tiek velnių priėdusi... Dabar atrodo viskas nerealiai, tačiau iki pat mokyklos baigimo mes, gyvendamos kartu, visiškai nebendravom. Aš turėjau savų interesų, o sesė virė savo sultyse ir atrodė, lyg piktų ant viso pasaulio. Ir labai maištavo. Vėl bendrauti pradėjom tik kai įstojo mokytis į tą pačią specialybę. Tada ir pasikeitė nerealiai. Pradėjom kalbėtis, lankėm tuos pačius kursus pas dėstytojus. Paskui atsikraustė gyventi į mūsų butą. Pamažu tapom draugėmis.
Kaip sako Erikas: "Pavydžiu aš jums baltu pavydu jūsų santykių". Na taip, mano sesė - mano didžiausias turtas. Mus sieja ne vien giminystės, kraujo ryšiai. Esam geriausios draugės. O ir interesai bendri. Abi pamišusios dėl rankdarbių. Nepabijosiu parašyti - esam kūrybingos (pasižvalgykite po jos blog'ą, tuo įsitikinsite). Ir nors mus dominančios sritys yra skirtingos, tačiau turim ir tų pačių aistrų. Tad ji man lyg dalis manęs :)
Na ir ką gi aš jai norėčiau palinkėti? Ogi pirmiausia sveikatos ir stiprybės. Stiprybės auginant vaikus ir nemiegant naktimis. Ir dar noro kurti. Nes kai jis yra, gyvenimas tampa spalvotas. Ir dar permainų, kokios jos bebūtų. Kad būtų spyris į užpakalį eiti pirmyn ir neužsibūti vienoje vietoje. Ir dar tiesiog - moteriškos laimės, kuri suteiktų gyvenimui pusiausvyros ir harmonijos.
SU TORTADIENIU, BRANGIOJI SESE :)