Taigi, lyg ir rašiau, kad šiais metais apturėjau tokį malonumą - turėjau dvejas atostogas. Birželį taip jau gavosi, kad mano ir Eriko atostogos nesutapo - jį išleido savaite vėliau, negu aš išėjau. Na, aš dėl to pernelyg nepergyvenau, nes buvau užsibrėžusi tikslą išmokti ką nors naujo. Nesvarbu, kad pati vedu kursus, bet visgi mokytis - didžiausias gyvenimo malonumas. Planavau visai ko kito pasimokyti. O prieš tai darbo reikalais susipažinau su kolekcinių teddy meškiukų kūrėja - Ina (čia jos blog'o adresiukas - http://ina-smirnova.blogspot.com/). Penktadienis buvo paskutinė darbo diena, tad vakare jau ilsėjomės sode. O ryte pabudau ir sakau vyrui: "Žinai, labai noriu išmokti meškiuką siūti". Erikas aišku nustebo, bet jau priprato prie mano staigių užsidegimų ir "susergimu". "Na, jeigu jau labai labai nori, tai eik," sako. O su manim jau taip - jeigu kažko užsinoriu, tai jau labai labai :) Prisipažinsiu - man pačiai tas noras buvo nerealiai netikėtas... Bet kadangi ne per atostogas tokios prabangos (4 daliu po 3-4 valandas kursų) negalėčiau leisti dėl laiko stokos, tai noras kas valandą vis augo. Įkalbėjau sesę, kad važiuotų kartu su mumis į Vilnių ir pažiūrėtų vaikus, kol aš busiu pasinėrusi į kūrybos procesą, ir iškeliavom... O šeštadienį gi taip ir neprisiskambinau Inai, tai važiavau, nežinodama, ar ji galės mane priimti, ar ne. Rizikavau paaukoti dalį atostogų sedėjimui namie, bet kas nerizikuoja..... Ir sekmadienį sekmingai prisiskambinau, susitariau, nors nelabai jau ir turėjo Ina laiko, priėmė mane. Ačiū jai už tai labai labai :)
Prisipažinsiu - tokio neapsakomo malonumo, tokio pozityvių jausmų antplūdžio niekada nesu patirusi. Nesu tikroji menininkė, bet kūryba - didelė mano gyvenimo dalis. Visuomet malonu kurti, bet šitiek gerų emocijų nesu nė karto gavusi: nei megzdama, nei nerdama, nei lipdydama lėles ar liedama akvarelę, nei lankstydama iš popieriaus, nei dirbdama su moliu... Taigi, 2 užsiėmimai pirmąją atostogų savaitę ir 2 užsiėmimai per paskutines 2 atostogų dienas - ir pasikroviau visiems metams :)
Štai jis, mano minkštutėlis linksmuolis Medutis. Vardą sugalvojo Emilija, tai jis taip ir liko. Ūgis - 23 cm, padarytas iš moheros, su granuliatų pilvuke ir judančiom galūnėm bei galva.
Jis turi nuosavą namuką su medaus bačkute.
Jis linksmas ir mėgsta viską, kas geltoną (ypač medų).
Jis turi rankų darbo sagę ir megztą dryžuotą šalikiuką
Ir siuvinėtą pilvuką
Ačiū už gražius atsiliepimus apie kursus :) Man irgi buvo malonu pabendrauti su tokių kūrybingų žmogumi )))))
AtsakytiPanaikinti