Sodininkė Morta. Autorinis kolekcinis meškiukas teddy

Jau prisikaupė nemažai darbų, kurie padaryti prieš gerą pusmetį ar dar daugiau, yra nufotkinti, bet taip ir niekur nerodyti. Bet kas dar baisiau - yra darbų, kurie jau iškeliavo, bet taip ir nebuvo įamžinti nuotraukose. Vis pasižadu, kad nekartosiu savo klaidų, bet bet... Na, bent keletą įamžintų reikia parodyti :) 
Meškutė Morta. Kolekcinė, autorinė. Linksmiausia, kad ji turi jau visą kompaniją draugų (kopijų), nes praeitais metais siuvom su mokyklinio ir nemokyklinio amžiaus mokinėm meškučius būtent pagal Mortos iškarpą.
Morta yra sodininkė. Pasipuošusi dailia prijuoste, kurią apnėriau siuvimo siūlu labai plonu vąšeliu. Kepuraitę nėriau iš plonos vielos. Iš tikrųjų ją puošia tos pačios rožės, kaip ir krepšyje, tik nufotkinta dar be jų. Ant rankos "kirmėlaitės" dygsniu siuvinėtos rožės.

Ji turi jaukų kampelį sodo gale, kur gali pailsėti, šalia pasidėjusi iš vielos nertą rožių krepšį. Rožes taip pat dariau pati iš juostelių. Takelio kraštai puošti tikrais mūsų mažiausios dukros prie ežero surinktų akmenėlių, o pats takelis yra iš plokščių akmenėlių, pagamintų iš kiaušinių dėžutės kartono, kurio labai smagi faktūra. Kompozicijos dydis - 15 cm x 15 cm.

Na ir negaliu neparodyti Mortos suoliuko atskirai. Jį dariau turbut ilgiau, negu pačią Mortą su visa kompozicija. Nieko blatno, bet užtrukau labai ilgai. Taip ir būna su tomis "nereikšmingomis" smulkmenomis, prasikrapštai nežinia kiek laiko :)

Receptų knygelė su rožėmis

Tęsiu praeito įrašo temą ir rodau, kur panaudoti kava dažyti lapai.
Tai buvo užrašų knygelė su daug daug paprastų lapų. Ji  daryta kalėdinei mugei Panoramoje, tačiau grįžo namo ir buvo sėkmingai sudėta į dėžę laukti savo sėkmės valandos.
Ir štai ta valanda atėjo. Buvau paklausta, ar turėčiau receptų knygelę, ar galėčiau pagaminti. Nufotkinau, ką turėjau (atrodė, turiu daug, o pasirodo, liko tik kelios :)) Taigi, tiko būtent ši, su rožėmis. Bet buvo išsakytas noras iš užrašų knygelės padaryti receptų knygelę, ką nors pridedant "skanaus", paprastus lapus pakeisti dažytais, padaryti skyrius su temomis ir truputėlį suasmeninti, užrašant, kam skirta. Na, aš baisingai nemėgstu, kai ant viršelio būna užrašyti vardai. Lyg kai dovanoji, žmogus nežino, kad tai yra jo daiktas. Kaip ir nemėgstu puodelių su nuotraukomis, kurios mane tiesiog erzina: noriu atsigerti ramiai, o čia į tave žiūri kažkas kitas nuo puodelio... :D Jokio privatumo :D
Taigi. Gavosi štai kokia knygelė. Traukta audiniu su paminkštinimu, puošta airiškų nėrinių rožėmis.

Kad būtų panašesnė į receptų knygelę, pirmą viršelį dar padabinau audiniu trauktu arbatinuku ir puodeliais. Iš arbatinuko kyla gėlės formos garai :)

Nugarėlėje yra užsegimas - dvi nertos juostos, keliaujančios nuo nėrinių,  su skaidriomis sagomis.

Pirmame atvarte užrašiau vardą ir išpaišiau rožių nėrimo schemas :)

Visi lapai tonuoti kava.

Prie vieno skyriaus buvo pageidavimas įkomponuoti skruzdeliuką. Man patinka tokie mažučiai dalykėliai, kurie žinomi tik tiems, kas užsako, bet kurie, įsivaizduoju, sukels daug šypsenų tiems, kam bus padovanoti :) Skruzdės kūnelį iškirpau, visa kita nupiešiau.

P.S. Mugės metu su kolege prisiklausėm daug visko apie knygeles: ir gero, ir blogo, ir juokingo, ir kvailo. Tačiau aš visvien manau, kad nors tokios knygelės nėra pirmo būtinumo reikmė, o labiau prabangos dalykas, kurio kasdien nepasidovanosi, gera turėti būtent tokią. Į ją įdėta daug meilės, jausmų, idėjų, geros ir šiltos energijos, tad toks daiktas visuomet bus mielas širdžiai, nes ta energija, kurią įdedi dirbdamas, niekur nedingsta - ji tiesiog persikelia į kitus namus pas kitus žmones. Daug kas sakė, kad į tokią būtų gaila rašyti. Nežinau, keista man tai girdėti... Aš turiu kažkada sesės padovanotą rankų darbo receptų knygelę, į kurią ir šiandien sėkmingai maloniai rašausi receptus. Prieš ką nors gaminant, traukiu savo mylimiausią knygelę, ir vien tik pažiūrėjus į ją, širdis dainuoja, o taip nusiteikus ruošti maistą yra visai kas kitką. Ir patikėkit, maistas - visai kitokio skonio :) Maži dalykai, kurie priduoda gyvenimui skonio ir kvapo - štai kas man tokios knygelės :)...

Popieriaus lapai. Darbo procese...

Kartais būna labai sunku nusiteikti darbui. Man taip būna, kai darau "užsakymus". Daug paprasčiau, kai darai tai, kas ant liežuvio galo. Tuomet gali krapštinės kiek širdis geidžia ir fantazija leidžia...
Šįkart dariau užsakymui receptų knygelę. Viršelius jau turėjau paruošusi anksčiau, t.y. turėjau jau visą knygelę padaryta, tik lapai viduje buvo paprasti - nei dažyti, nei kažkaip kitaip padaryti. O mano viršelis nevisai tiko, tad kiek patobulinau... bet tai dariau paskiausiai....
O pradėjau nuo lapų. Kiekvieną lapą išglostinėjau ir išdažiau kava. Procesas nėra trumpas, tad kiek prailgo. Tačiau kai sudėjau viską į vieną krūvą - vaizdas įkvėpė linksmai darbuotis toliau. Lapai priminė "Napoleono" lakštus. Iškart burnoje - saldumas. ... Ir darbinė nuotaika  akimirksniu pasikeitė... :D
Įkvėpimą užfiksavau :) Negalėjau neužfiksuoti :)

Megzti "žgutai" - karoliukų pynės

Po kalėdinės mugės buvau susiplanavusi pailsėti. Ir galbūt ko nors išmokti naujo. Bet, žinoma, nieko doro nenuveikiau... Tik kad pailsėjau į valias, nugulėjau šonus ir... pavargau nuo poilsio :D 
Tačiau vienam dalykui visgi radau laiko, noro ir jėgų. Nunėriau 2 žgutus su karoliukais. Negaliu sakyti, kad nerti su karoliukais nemoku. Tikrai moku. Tiesiog sužinojau, kad neriama kiek kitaip, negu nėriau kažkada. O ir tas "kažkada" buvo jau gerokai seniai... O dar prie viso šito gavau dovanų knygą apie karoliukų pynes iš pačios autorės, štai šitą. Ir su autografu. Ir su spyriu į užpakalį... Dar keletas nemiegotų naktų. Ir bent trumpam patenkinau savo smalsumą :D

O dar vienas labai svarbus postumis prisiminti tai, ką moku ir pamėginti nerti kitaip buvo  kai dalyvavau Estijoje meškiukų ir lėlių parodoje.Visai šalia manęs viena mergina nėrė žgutus. Aš visas 3 dienas ėjau pasigrožėti jos darbais, pabendrauti ir pasimaloninti nuostabiu reginiu - kaip mikliai dirba tikro meistro rankos ir ilgėja žgutas. Kažkur turėjau ir autorės vizitinę, bet šiam momentui neradau. Tad tik autoriniai darbai su besidarbuojančios autorės nuotrauka :)

Riešinės su juostelėmis siuvinėtomis gėlėmis

Pirmą porą mezgiau knygai "Siuvinėjimas juostelėmis". Norėjosi pritaikyti šį mano labai mėgiamą siuvinėjimą ir padaryti praktiško siuvinėjimo panaudojimo variantą. Ir autorinį, žinoma.
Gavau štai tokį variantą. Glostinėjau, čiupinėjau ir matavausi  dar ir dar :) Kartais pavyksta padaryti kažką truputį kitokio, negu daro kiti. Tada širdis dainuoja :) Ir nuotaika visai kitokia:) Šios "riešinėsbeveikpirštinės" man pačiai prilipo. Bent jau nesu mačiusi tokių. O padaryti "kažką kitokio" šiais laikais baisiai sudėtinga. ..
Taigi, kalėdinei mugei sukūriau nedaug, bet visgi kažkiek porų tokių riešinių. Tik gaila, kad visų nenufotkinau. 
Šios yra  PARDUODAMOS.(nuotraukas padidinkit, spustelėję ant jų)

2013-ieji. Skaičiuoju viščiukus :)

Nesakyčiau, kad Naujieji yra man šventė. ..
Tiesiog - vieni metai baigiasi, kiti prasideda. Tačiau kažkaip norom-nenorom metų gale apgalvoju ir įvertinu praeitus metus. Ir jau kelinti metai tas įvertinimas lieka tik galvoje. Baisiai gaila, nes visos mano sau pačiai išgalvotos nominacijos, kaip, pvz., "svarbiausias metų nuveiktas darbas"ir pan po kažkiek laiko pasimiršta. Tad kol vyras išlėkė darbo reikalais, nusprendžiau, kad visgi reikia palikti šį įrašą. Tik be nuotraukų, kurių aš vis nesugaudau, nes guli skirtingose vietose.
Taigi, kad ir ką besakytų "protingi" žmonės, kad gyvenu be perspektyvos į ateitį ir tiesiog kažką krapštausi, o tas besikrapštymas neaišku, ar turi naudos, ar ne, galiu drąsiai teigti, tad besikrapštydama apturėjau nuostabius metus. Jokio nuobodulio. Jokio tinginiavimo. Tiesiog - daug įdomios ir laaaabai skirtingos veiklos (niekas man jos nesiūlė, "įdarbinau" save ir savo mintis pati: D ), kuri VEŽA. GYVENIMAS VEŽA :D
Pirmieji dideiji šių metų darbai , t.y. darbai iki beveik vasaros galo, buvo mano parašytos 2 knygos. Pirmąją apie rankdarbius vaikams rašiau ilgiausiai. Ji man buvo didžiausias iššūkis. Ne, ne metų iššūkis, o iššūkis mano leidybinėj "karjeroj", jeigu galima taip pasakyti. Teko įveikti daug sunkumų ir perlipti per daugybę baimių, o kartais net ir ašarų Bet rezultatas man labai patiko. Dabar jau galiu sakyti - buvo verta šitiek dirbt ir atsisakyti to, ko atsisakiau :D Ši knyga mane gerokai išjudino, vėl kaip kažkada dirbus "RK" redaktore pradėjau planuotis darbus dienom ir valandom. O visiškai įsivažiavusi, antrą knygą apie siuvinėjimą juostelėmis parašiau taip maloniai, kad jeigu pirma knyga buvo sunkiausias leidinys mano gyvenime, tai antra - maloniausias :D Na, berašant knygas teko daug ko atsisakyti, pvz., kelionių prie ežero su vaikais arba apskritais poilsinės kelionės. Bandžiau čia vieniem, tai kitiem paaiškinti, tiksliau pasiteisinti,  kiek apskritai kainuoja parašyti knygą ir kiek tu, žmogau, turi paaukoti vardan vieno, kad ir nedidelio leidinio. Net buvo mintis parašyti čia įrašą iš serijos "kiek kainuoja parašyti knygą". Betgi paskui spjoviau - ai, tiek to, visvien mane supras tik pora žmonių, iš tų, kurie patys rašo knygas. Na, o tiems, kas mano, kad rašant knygas svarbiausia - pinigai, galiu pasakyti tik tiek: rašydama savo pirmąją knygą "Mezginių apdaila" prieš 3,5 metų , skaičiavau(šįkart neskaičiavau), kiek valandų jai paskiriu. Taigi, kai knyga nukeliavo į spaustuvę, paskaičiavau. Ir gavau štai tokią sumą: 1Lt 20 ct per valandą. Chaaaaa :D Tiesiog nežinojau kur TOKIA sumą panaudoti :D Tad knygas rašiau visai kitais tikslais - populiarinti rankdarbius ir pasaloti apie įdomesnes technikas, kurios tikrai vertos dėmesio.
Vasara buvo sunkiausias metas. Nukeliavau į darbo biržą. Ir gyvenom iš santaupų, kurios kažkodėl baisiais greitai baigėsi :D. Sunkiausia buvo paaiškinti vaikams, kodėl mes šiemet nevažiuojam prie jūros arba kažkur kitur ilsėtis. Bet, manau, dukros suprato... Na, o mes su vyru kažkaip ganramiai tą laiką išgyvenom, nes jau prieš gerą pusmetį žinojom, kad bus taip...
Vasaros gale pradėjau ruoštis lėlių ir meškiukų parodai Gedimino prospekte. Po knygų rašymo, turėjau labai mažai laiko, bet visvien užsiregistravau ir sudalyvavau. Apie parodą jau rašiau. 
Na, o po šios parodos ruošiausi kitai parodai Estijoj. Apie ją vis žadėjau parašyti, bet ... susigalvojau kitos veiklos ir neturėjau kada :D Šiai parodai užsiregistravau turbūt jau vasario mėnesį. Ir nors mokestis buvo kosminį, visvien nusprendžiau sudalyvauti. Tuo momentu turėjau atidėjusi pinigėlių kažkam įdomesniam, tad pasitarusi su vyru, nusprendžiau, kad dalyvaujam :) Keliavom dviese su vyru mašina. Bendrai - tai nebuvo vien tik kelionė į parodą. Jeigu kelionės tikslas butų vien paroda, būtų visiškas"pravalas". Tai buvo romantinė poilsinė kelionė su dalyvavimu parodoje. Nesam buve Taline ir Estijoje, tad atsigriebdami už tai, kad vasarą niekur neiškeliavom, skirėm keletą dienų sau :D Neturėjau kažkokių napoleoniškų minčių, kad paroda atsipirks, bet kaip derinys su romantika - kelionė tikrai įvykusi :) Sudalyvavom, pailsėjom, pasivaikščiojom po Talino gražųjį senamiestį, prasilakstėm šalia miesto. Žodžiu buvo GĖRIS :) Vaikščiojom spalvotais lapais nuklotom gatvelėm, daug šnekėjomėsir tiesiog... kaifavom :)
Na, o grįžus iš Talino, buvau tokioj visiškos tuštumos būsenoj: visus metus lėkiau, ruošiausi kažkam, o čia pyks- ir nėra kam ruoštis :D Tad įkalbėjau draugę, su kuria dalyvavom parodoje Gedimino prospekte, sudalyvauti kalėdinėje mugėje Panoramoje. Taigi, beveik mėnesį dieną dienon dalyvavome. Apibendrinant, mėnesį dirbau nuo 5 ryto iki 9 vakaro. Kai nesėdėjau mugėje, vedžiau kursus savo rankdarbių mokykloje arba gaminau ką mugei, ką jau pardaviau. Pavargom abi nerealiai. Bet bent jau man - tai smagus nuovargis. Buvo daug negatyvo, bet buvo labai smagių akimirkų, daaaaug bendravimo, pašnekelių, šypsenų ir ... patirties. Vis juokiausi, kad nors arklio metai dar neprasidėjo, bet atariau, kaip reikia šiuos metus :D O ir ant liežuvio galo paskutinį mėnesį vis sukiojosi smagi daina "ariau, ariau, ariau, lygiuosius laukelius...." :D
Tad apibendrinus - metais buvo nuostabus: kitokie, įdomus, darbingi, kūrybingi ir t.t. ir pan... 
Jau turiu planų ir norų kitiems..., ir tikiu, kad jie bus dar įdomesni :D
Metų pabaiga, kad ir nebalta, bet dėl to man visai smagi - turėjom cielą savaitę poilsio nuo mugių/ parodų/ kursų ir darbų. Ir dalį jos praleidom gamtoje ir svečiuose :) Va taip va, su kupranugariais :D

Mano knyga vaikams "Mažojo kūrėjo knyga. Darbeliai tavo kambariui"

Mano 3-oji knyga, skirta vaikams,

"Mažojo kūrėjo knyga. Darbeliai tavo kambariui"

jau knygynuose ir knyguklubas.lt:
http://www.knyguklubas.lt/index.php?cl=details&cnid=KKNEW&listtype=kkspeclist&anid=1cdb53599&menu=d474a02c1750a9850.09302734

Mano antroji knyga - "Siuvinėjimas juostelėmis"

Šią savaitė jau pasirodė mano antroji knyga "Siuvinėjimas juostelėmis". Ją rasite štai čia. 

Beje, keletą pirmadienių iš eilės planuojami siuvinėjimo juostelėmis užsiėmimai, kurių metu gaminsime knygos viršelio dėžutę su alyvomis. Galite prisijungti :) Užsiėmimai vyktų štai čia.

Mano mini namas. Visame gražume :)

Apie kelionę į Taliną būtinai parašysiu vėliau... :)
O dabar rodau darbus, kurie keliavo kartu į meškų/lėlių parodą į Estijos sostinę.
Taigi taigi...
Jau rodžiau namuką, tačiau tik bendrą vaizdą. Dabar apie jį smulkiau :)
Idėja gimė, kai nulipdžiau štai šias jau rodytas vyšnias. 
Namuke norėjau tik kelių spalvų, tad pasirinkau gal kiek konservatyvias ir griežtas, bet mano akim žiūrint, visai tikusias spalvas: dramblio kaulo, raudoną ir juodą. 
Namo vidinės sienos trauktos audiniu, po audiniu - sinteponas. Dėjau tam, kad sienos neatrodytų, kaip popieriumi apklijuotos, o būtų minkštos ir malonios ne tik akiai. Na ir kartu kiek suminkštintų tas pasirinktas "griežtas" spalvas :)

Išorines sienas glaisčiau ir kiek tonavau juoda spalva. .. Apskritai, kai stačiau namą, buvo daug linksmų pokalbių telefonu, maždaug" ką veiki?", - "glaistau sienas,... uostau momentą... dengiu stogą ..." ir pan :D 

Stogui gaminau "lentas". Parinkau medį imituojantį popierių.Tačiau tai nėra tik priklijuota ir tiek - kiekvieną "lentą" dariau netrumpai, kad atrodytų, lyg tikra, o ne tiesiog iš popieriaus iškirpta juostelė. Darbas su paslaptimi, kurios nesimato.

Namo "tvorelę" nėriau. Labai patiko nuostabių namukų autorės idėja Mieluose Namuose, štai čia, tad pagavus įkvėpimą, ir mano namukas pasipuošė nerta tvorele ir balkonėliu.

Baldus gaminau "...nuo... iki..." iš storo kartono ir dekoravau audiniu ir sagomis. Sagas lipdžiau.

Į lentyną įdėjau kelias mažas rankų darbo knygeles.

Ant stalo patiesiau plonučiais virbalais megztą staltiesę. Iš tikrųjų, tai buvo visai ne staltiesė, o šAlis mano gyventojai, tačiau buvo per platus... Neišmečiau ir neišardžiau. Puikiai tiko čia. Ir dar ant jos - rankų darbo mini vyšnios, kurios ir įkvėpė šiam darbui :)

Antrame aukšte yra sofkutė,kiek panaši į pirmo aukšto baldą, bet ant jos jau galima ir prigulti :)

Na ir būtų nuodėmė neparodyti namuko šeimininkės. 
Damutė.
Be makiažo kolkas, t.y. jau seniai su juo, tik nuotraukos darytos anksčiau :)

Ji nėra kaip atskiras gyventojas. Jos funkcija greičiau papildyti namuko kompoziciją.
Štai taip :)

Na ir esant progai... :)
Jeigu pačios nedrįstat pastatyti namo, vaikai šį įdomu darbą drąsiai įveiks :) Tad kviečiu kūrybingus ir drąsius  6-18 metų vaikus pastatyti panašų namą ir taip prasmingai praleisti rudens atostogas, kurios jau bus laaabai greitai :) Visa informacija štai čia:
 http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/2013/10/kurybine-rudens-stovykla-6-18-metu.html

Mini namas pastatytas. Iškeliauju kartu su juo :D

Na ką, brangieji, pastačiau aš NAMĄ :) Padariau jam baldus. Ir apgyvendinau vieną gyventoją, kurio kolkas nerodysiu (kaip ir viso namo :) )
Nes nelabai jau turiu laiko ir intensyviai ruošiuos į Estiją, į parodą. Tad prašau manęs neieškoti artimiausią savaitę :) Dar porą dienų  darbuosiuos, o paskui keliausiu :)
Kolkas tik tiek parodau :) Ech, daug ko nerodžiau, bet gal kai grįšiu,pagaliau parodysiu visus paskutinius darbus :)

Mini plytelės grindims. Pusė darbo įveikta :)

Statybos vyksta, nors tikėjausi, kad darbai judės sparčiau. 
Mano mini namas jau šią savaitę privalo būti užbaigtas :) Liko visai nedaug :)
Grindims gaminau plyteles ir klijavau po kvadratėlį. Pradžioj galvojau daryti vien raudonas, bet vėliau nulupau dalį plytelių ir pakeičiau jas juodom. Prie tų plytelių prasėdėjau nemažai laiko, tad labai norėjosi, kad bent kruopelytė to darbo matytųsi ir neatrodytų kaip vienas raštuotas lapas paklotas. Manau, tie juodi kvadračiukai visai neblogai įsipaišė :)
Dabar jau plušu prie baldų. Dalį padariau. Jeigu turėsiu laisvą pusvalandį, būtinai pasirodysiu...
Ramios ateinančios savaitės :)

Išėjau statyti namą :D...

Išėjau statyti namą :D
Kaži, ar greit grįšiu :D
O jeigu rimtai...
Turėjau mintį suburti bendraminčius miniatiūrų mėgėjus. Suburti į miniukų klubą, štai šitą. Bet kolkas tik mes su Anastasija (apie kurią rašiau praeitame įraše) dviese. Statom namus. Įdomu, ar čia tik Vilniuj nėra mėgėjų, ar jie visi pasislėpę po lapais, ar tiesiog - stato namus namuose :D Na, jeigu tokių pažįstat, būtų baisiai smagu statyti kartu. Ir ne tik namus. Ir nebūtinai tokio dydžio miniatiūrų, kaip aš darau :) ... Planų yra, bet jeigu nepavyks susiburti, puikiai juos įgyvendinsim ir dviese :D Gyvenimas juda toliau :)
Tad kolkas laukiam ir darbuojamės. Linksmai. O paskui po vieną. Kiekviena savo namuose... O paskui bus dar linksmiau - nes parodysim, ką pastatėm, o visi.... Na, bent po žodelį kokį parašys :D... Ir pasigrožės :)
Jaukaus savaitgalio :)

Paroda ir kiti dideli šių metų darbai

Gyvenimas kunkuliuoja :)
Neįsivaizduoju, kaip kitos sugeba tik prižiūrėti vaikus, ruošt valgyt ir tvarkyt namus :) Ir nors pati nesu labai jau aktyvi, bet... NORISI GYVENTI :D Spirt sau pačiai į užpakalį ir nuveikti ką nors daugiau :) Ir tebūnie tos nemiegotos naktys, stresiukai ir amžinos lenktynės su laiku. Senatvėje bus ką prisiminti :D
Vienas iš šiųmetinių spyrių į užpakalį buvo Lėlių ir meškiukų paroda Gedimino prospekte per Tautų mugę šį savaitgalį. Iš tikrųjų galvojau nedalyvaut, nes realiai suvokiau, jog neturėsiu laiko normaliai pasiruošti. Bet nusprendžiau, kad būtų tiesiog nusikaltimas NEsudalyvauti, kai veiksmas vyksta prie pat namų. Problemėlė ta, kad mano meškiukai yra mažučiukai ir užpildyt skirtą parodinį plotą vienai pasirodė sudėtinga. Tad pasikviečiau mano mokinę Anastasiją, lankiusią praeitais metais rankdarbių klubą. Labai talentingas žmogus, atsakinga ir ... kaip čia dabar išsireiškus, tiesiog: mūsų biolaukai puikiai sutampa ir man yra gera + ramu šalia šio žmogaus :D (nes žmones renkuosi širdimi).

Sudalyvavom, ir dar gavom diplomus :). Buvo labai smagu ir gera. Naujos pažintys, naujos žinios, naujos idėjos, nauji vėjai galvoje :) Esu dėkinga organizatorėms - jus tikros šaunuolės. Na, o kai mano tikslas nebuvo parduot, o tiesiog - pasirodyti, pabendrauti ir susipažinti su kitom autorėm, tai aš esu su kaupu patenkinta :D Gėėėris :) Absoliutaus gėrio būsena :D

O pasiruošt šiai parodai  neturėjau laiko  dėl kitų dviejų didelių darbų. Rašiau net cielas 2 knygas. Žinoma, apie rankdarbius :) Visą pavasarį ir beveik visą vasarą puškavau. Tad po keleto mėnesių, tikiuosi, galėsiu jau pasigirti rezultatais :)
Tad prie 3-jų didelių šiųmetinių darbų dedu varneles, širdeles ir šypsenėles. Liko dar vienas. Dalyvausiu kitoje lėlių ir meškų parodoje, bet dabar jau už Lietuvos ribų. Tad... einu tvarkyt darbo vietos ir vėl į mūšį :D

Užsukite į mano naują seną "Rankdarbių Mokyklą"

Ilgai svarčiau, bet nusprendžiau, kad tokius dalykus visgi reikia keisti iškart :)

Praeitais metais sugalvojau savo Studijos pavadinimą - buvo NB ArtStudija. Tačia per metus supratau, kad šis pavadinimas neapibūdina mano veiklos , o ir yra pernelyg šaltas ir griežtas (tokias švelniai, baltai ir pūkuotai, kaip aš :D :D :D ). Tad po ilgų pokalbių savęs pačios su savimi, nusprendžiau, kad reikia naujo pavadinimo, kurį būtų lengva įsiminti ir kuris pasakytų, kokia veikla užsiimu nesusipinant liežuviui :D Apsistojau ties Rankdarbių Mokykla.

O pakeitus vardą, pakeičiau ir dienoraštį. Šiaip tai galėjau nekeisti, o perkelti į naują vietą ir pakeisti tik adresą ir pan. Tačiau telieka anas dar kurį laiką taip, kaip buvo, o naujas bus jau naujoje vietoje, štai čia:
http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/

Kolkas ten nėra daug informacijos, bet pamažu jau rašausi. Ir pakeisiu visą info ir šiame dienoraštyje kairėje juostoje. Laikui bėgant... kaip jau seksis su darbais susitvarkyti.

Na, o kam aktualu ir įdomu, labai lauksiu užsukant į naują dienoraštį ir į pačią Mokyklą, žinoma :)

Jau vyksta registracija į rankdarbių klubus. Šiemet jie bus kiek kitokie, kitokia tematika: keli bus sujungti, atsirasir naujas - miniatiūrų.  Taip pat atsiras daugiau įdomių ir naujų kursų.

Bus ir būrelių. Šiemet atsisakau darbo su mažyliais ir  bandysiu surinkti tik ikimokyklinukių , t.y. 5-7 metų mergaičių šeštadieninę rankdarbių būrelio grupę.

Judam toliau, žodžiu,ir keičiamės, kas yra labai malonu ir smagu :D

Na ir iš naujovių - "skanių" papuošalų kursai. Info štai čia: http://rankdarbiumokykla.blogspot.com/2013/08/kepamo-modelino-kursai-skanus-auskarai.html
Artimiausiu metu bus dar daugiau naujienų :D

Mini meškiukas Strazdanius Jūreivis

Na va, pagaliau :) Meškiniavimo sezonas atidarytas :D
Pirmiausia užbaigsiu jau gerą pusmetį savo eilės laukiančius mažylius. Jų jau prisikaupė: iškirptų, neprikimštų, nesujungtų ir visaip kaip nuskriaustų.
Pirmasis - jūreivis. Tiksliau, strazdanotas berniukas, svajojantis tapti jūreiviu. Turėjo būti žvejys, bet kažkaip begimstant pakuždėjo, kad anoks iš jo žvejys, jis svajoja būti kuo kitu :D ...
Meškukas nebus vienišas, į delną telpantis (8 cm ūgio). Jam jau gimsta ir aplinka. Na, neįdomu man vien meškiukus daryti. Patinka kurti istorijas (meškiukus su aplinka). Tad nusprendžiau, bala nematė... Tebūnie mažiau meškų, bet daugiau malonumo :D

Mini vyšnios. Rankų darbo

Štai dar vienas iš savaitagalio skanėstų- mini vyšnios. Pagamintos rankomis - čia kad nekiltų klausimas, ar pati užauginau ant palangės :D Namie turiu tik keletą gyvų kaktusų, mini orchideją ir dar keletą augaliukų. Ne, turiu ne aš - čia yra vaikų gėlės. Aš neturiu nei vienos. Man kažkaip gyvūnais daug mieliau rūpintis,negu augalais... Kiekvienam savo :)

Mini mandarinai. Grįžtu į miniukų pasaulį :)

Po kelių didelių darbų pagaliau daugiau mažiau įsivažiavau į darbo ritmą. Kažkaip, vis pasikalbam su vyru, kad norisi dirbti ir turėti energijos tai daryt taip, kaip prieš 5 ar 10 metų, bet aplanko suvokimas, kad kaži, ar tuos darbščiausius laikus kada pakartosim. Nors iš kitos pusės... Kaip ir norėtųsi tai galėt, bet lėtinis nuovargis galų gale nieko doro neduoda. Ir prieš kiek daugiau negu 3 metus paskutinio nėštumo metu visiškai sulėtinus gyvenimo ir darbo tempus dėl baimės prarasti kūdikį, tik dabar pagaliau sugebėjau bent kažkiek daugiau dirbt. Keltis 4 val ryto, be žadintuvo, o tiesiog, dėl to, kad reikia, arba tiesiog dėl to kad norisi dirbt :) Kam man to reikia? Ai gi šiaip, kad įgyvendint bent 1 proc. idėjų ir galbūt galų gale rasti, kuo iš tikrųjų noriu užsiimti...
Ir vis ant liežuvio galo jaučiu, kad jau jau, tuoj tuoj ir rasiu :) Idėjų vis daugėja, bet ir rinktis kažkaip darosi vis paprasčiau. Gyvenimas pats sudėlioja viską į vietas :)
Taigi, kelis didelius darbus baigiau. Apie juos atėjus laikui būtinai papasakosiu.
O priešaky dar keli ne ką mažiau dideli darbai laukia :)
Vienas iš jų - dalyvavimas lėlių ir meškų parodoje Gedimino prospekte savaitę po Sostinės dienų, t.y. rugsėjo 13-15 dienomis. 
O kad gaut įkvėpimo ir pakelt nuotaiką, savaitgalis buvo skirtas miniukams. Gi ir dalyvausiu su mini meškiukais. Gal ir kokį namą pastatyti spėsiu, mini namą :D
Dabar jau rašysiu žinutesdienoraštyje dažniau. Šiandien va pradėsiu nuo citrusinių. 
Mandarinai. Iš kepamo modelino. Iš jų gal papuošalą kokį padarysiu. O kolkas dalimis saugiai gulės paslėpti nuo mažų rankelių :) Kitąkart darysiu mažesnius - šie pernelyg dideli gavosi :D

Na ir su tikru mandarinu nufotkinau. Tas, nabagas, keletą savaičių laukė savo eilės, jau ir kiek išdžiuvo. Niekam neleidau liesti. Gi reikia natūros, kad būtų kuo panašiau :)

Prisimėlyniavom :D

Kokia vasara be uogų, ar ne?
Turim savo nuosavą vietelę atradę, kur vis nuvažiuojam pasivaikščioti, apsinuodyti grynu oru, pagauti kokį driežą, vabalą arba vikšrą ir ką nors skanaus rasti :) 

Iš tikrųjų važiavom su viltim rasti bent kiek voveruškų, bet neradom. Užtat uogų - marios. Tiesa, jos dar kiek rūgštokos, bet gi savo rankomis pririnktos visuomet būna TIK saldžios :) 

Didžiausias šiųmetinis mano džiaugsmas, mAmiškas džiaugsmas, - kad pagaliau Juna jau pati keliauja per mišką ir nereikia jos ant rankų tempt :) Keliauja sau, ir kemša už abiejų žandų... Ir skanu, ir veido kaukė :D

Na ir tradiciškai, pačiame miške užkandžiaujam :) Beprotiško kvapo ir skonio šviežių mėtų arbata ir  ... tai, ką dar radome spintelėse , tinkamo pagraužti :)