2011 m. kovo 30 d., trečiadienis

Fotografuoju balas...

Nemoku fotografuoti. Galbūt kada ir išmoksiu, bet dabar dėl to nesikremtu ir tai darau su didžiuliu malonumu. Ir todėl mano nuotraukos - gal labiau dokumentinės: pamačiau ir užfiksavau taip, kaip radau.
Retai kada iš namų išeinu be fotoapatato, paprastučio, bet nuotraukų kokybe esu patenkinta. Ir fotografuoju viską, ką matau, kol keliauju. Ir dažnai tai - balos :) Pro kurias visi praeina. O aš sau patenkinta pyškinu :)
Man patinka "makro" nuotraukos. Mėgstu krapštytis, todėl mane žavi ne tai kas yra tokio dydžio, kad visi mato, o tai, ką mato tik vienetai. Ir tokių nuotraukų - pilnas archyvas. Keletą parodysiu. Iš serijos "Tai, kas po kojomis/ balose".

Šis lapas man beprotiškai patinka :) Nuotrauka gavosi tokia, gyvenimiška, su natūralaus grožio sumindžiotu lapu, per kurį rytais keliauja daug žmonių (dėl to jis ir yra toks skylėtas) ir net nepastebi. Aš ji senokai nusižiūrėjau, bet vis pamiršdavau užfiksuoti. Kol pagaliau tai padariau :)
Kol vaikai ant supynių, toliau nagrinėju balas. Radau štai šį vos poros cm ledo gabaliuką. Aptvarkiau (pagaliuku iškrapščiau už jo gulinčią nuorūką) ir užfiksavau. O čia ne kas kita, o oro pūslelės, įkalintos po ledu. Užlipi ant ledo - ir jos su pavasariniu upeliuku keliauja toliau. Patikrinta vaikų :) Lapas - žiemos kalinys. Prišalęs prie ledo. Užšalę lašai. Danguje jau pavasaris, o ant šakų - dar žiemos palikimas. Na ir uogos. Negaliu vis pro jas praeiti. Jau visus šalia namų esančius krūmus aplandžiojau. Bet kai aplink dar nėra spalvų, šios raudonos uogos atrodo stebuklingai. Ypač rytais, su šerkšnu. O čia pateisinama priežastis, dėl kurios mes vakar su vaikais pavėlavom į mokyklą (viena iš priežasčių). Tik išėjom iš namų - ir še tau, toks grožis. Snaigė ant žemės, kažkur 8 cm dydžio (tokio, kaip matot monitoriuje). Tokia taisyklinga ir tokia stebuklinga. Nesu nieko panašaus mačiusi. Tiesiog sušalęs vandens lašas, o šitaip nerealiai atrodo. O šalia esančioj baloj aptikom dar dvi tokias snaiges, tik pusines.
Į darželį taip pat pavėlavom. Nes kol visus krūmus aplandžiojau, o jie spygliuoti... Bet pavasaris jau čia, jau čia :)

7 komentarai:

  1. Na gamta motule musu dosni, kaip sakai talento nelabai reikia, reikia tam momento kad visa tai pastebeti ir paspausti fotoaparto mygtuka :)
    Grazu!

    AtsakytiPanaikinti
  2. nuotraukos nuostabios ir aprašymas puikus... lyg būčiau su jumis kartu keliavusi, vėlavusi :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pritariu knopkiniukams. Fotografijoje pirmiausia ir reikia pastebėti. Pirma objektus, o vėliau šviesą. Šviesa svarbiausia.
    O šie objektai puikiai pastebėti, kai kurios foto galėtų būti skrebinimo popieriumi :))))

    AtsakytiPanaikinti
  4. Fantastiškos nuotraukos ypač snaigės.

    AtsakytiPanaikinti
  5. labai idomios nuotraukos, beja as irgi retai kada kur einu be foto aparato ,...

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dekui, dekui :)
    Aurelija, esu pridariusi tokiu nuotrauku A4 formato su ta mintim, kad kada nors paskrebinsiu, gal kada rankos daeis ir iki ju :P

    AtsakytiPanaikinti
  7. Linkiu, kad rankos ne vien iki vąšelio tiestųsi ;) :DDDD Tikrai galima padaryti savitų skrebukų...

    AtsakytiPanaikinti